- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-250-267/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- Butvido TŪB „Emo“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 28 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės Butvido TŪB „Emo“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus banko „Swedbank“, AB, įmonės kodas 112029651, prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I. Ginčo esmė.
Kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą kreditorių naudai, dėl 586 208,35 Lt negrąžintos paskolos, kurią sudaro 530 000,00 Lt negrąžinto kredito, 22 441,54 Lt pradelstų palūkanų, 31 912,00 delspinigių už pradelstą kreditą, 1 854,81 Lt delspinigių už pradelstas palūkanas, iš įkeisto skolininkės Butvido TŪB „Emo“ nekilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi prašymą patenkino. A. B. TŪB „Emo“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 710,18 kv.m. ploto pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbiami), esantį Vairo g. 8A, Šiaulių m., uždraudžiant juo disponuoti.
Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką Butvido TŪB „Emo“, kad negrąžinus 586208,35 Lt skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, įkeista turtinė teisė bus perduota kreditoriui, o gautos lėšos bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai.
Šalies argumentai
2011 m. sausio 24 d. į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių pakartotiniu pareiškimu kreipėsi kreditorius „Swedbank“, AB, kuris nurodė, kad skolininkas po teismo įspėjimo skolos negrąžino ir prašė ne ginčo tvarka iš įkeisto turto išieškoti 613 840,70 Lt skolos, kurią sudaro 530 000,00 Lt negrąžinto kredito, 27 434,44 Lt palūkanų, 53 536,00 delspinigių už pradelstą kreditą ir 2 870,26 Lt delspinigių už pradelstas palūkanas, be to, prašė išieškoti 6 mėnesių Vilibor+4,5 procentų marža dydžio sutartines metines palūkanas bei 6 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. sausio 27 d. nutartimi prašymą patenkino.
Nurodė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą Butvido TŪB „Emo“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pastatą (buitines patalpas), 710,18 kv.m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Perduoti kreditoriui „Swedbank“, AB, įkaito davėjo reikalavimus, kylančius iš įkeistos turtinės teisės, žemės nuomos teisės į 0,0859 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pagal 2004-11-16 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami). Priverstinai išieškoti 613 840,70 Lt skolos, kurią sudaro 530 000,00 Lt negrąžinto kredito, 27 434,44 Lt palūkanų, 53 536,00 delspinigių už pradelstą kreditą ir 2 870,26 Lt delspinigių už pradelstas palūkanas, 6 mėnesių Vilibor+4,5 procentų maržos dydžio sutartines metines palūkanas bei 6 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos išieškojimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu skolininkė Butvido TŪB „Emo“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškėjo prašymą dėl išieškojimo atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas pareiškęs reikalavimą mažesnei sumai dėl turto arešto, negalėjo didinti šios sumos pareikšdamas reikalavimą dėl skolos sumų išieškojimo, o teismas nurodęs mažesnę sumą 2010-12-06 nutartyje dėl turto arešto nebegalėjo šios sumos padidinti 2011-01-27 nutartimi dėl skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka, todėl bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Anot kreditoriaus, skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Nurodo, kad kreditoriaus manymu teismas tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus ir atliko visas nustatytas privalomas procedūras, kurių teisėtumo skolininkas neginčija. Kadangi teismas griežtai laikėsi ir nepažeidė CPK 558 str. reikalavimų, atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą hipotekos skyriaus nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, byla Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008). Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Taigi, teismų praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje SEB bankas v. UAB „ Inret“, UAB „ Kavasaka“, byla Nr. 3K-3-50/2010).
Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas. Tokia įkeitimo samprata sudaro pagrindą teigti, kad įkeitimas prievolinės teisės prasme yra akcesorinė, t. y. papildoma prievolė pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą užtikrina, atžvilgiu. LR CK 4.185 str. 2 d. nustato hipotekos atsiradimo pagrindus ir aiškiai apibrėžia, kad turtas įkeičiamas, sudarant kreditoriaus ir įkeičiamo turto savininko ar asmens, turinčio tą turtą patikėjimo teise, sutartį. Šiame santykyje, kai įkeičiamas skolininkui priklausantis daiktas, dalyvauja asmenys: kreditorius (kreditoriai) ir įkaito davėjas. Atsižvelgdama į hipotekos atsiradimo pagrindą, kolegija konstatuoja, kad skolinio reikalavimo iš pagrindinės prievolės dydis apsprendžia lakšto turėtojo teisės turinį, apimtį. Lakšto turėtojas turi teisę nukreipti pagrindinio reikalavimo įvykdymą į įkeistą turtą. Pačiame lakšte nurodoma įkeičiamu daiktu užtikrinama suma, o pagrindinis reikalavimas turi būti suformuluotas paskolos ar kitokiuose skolinį įsipareigojimą numatančiuose susitarimuose. Šioje byloje šalys sudarė sutartinę hipoteką, t. y. susitarė dėl daiktais užtikrinamos reikalavimo sumos. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos atsiranda iš jų sudarytų sutarčių ir įstatymų. LR CK 4.174 str. nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, tačiau ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (bauda, delspinigiai) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, skolininkas sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.