Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-4001-322/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
2YT-4001-322/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00208-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
A. B., A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4001-322/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00208-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant pareiškėjui J. L., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. B. ir A. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. L. pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis, po savo mamos Z. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 1-2).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė prašymą ir nurodė, jog jo mama naudojosi 3,53 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise jai nepriklausė, kadangi nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad Z. L. mirus, jis šiuo žemės sklypu rūpinosi, o nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo atkurta tik 2006 metais, t. y. praėjus penkeriems metams po mamos mirties. Kadangi mama iki mirties savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturėjo, pagrindo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nebuvo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje nurodė, jog žemės sklypą tiek iki mamos mirties, tiek po jos dirbo ir rūpinosi jos brolis J. L., ji niekada žeme nesurūpino ir į palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, jog žemės sklypu rūpinasi ir naudojasi brolis (pareiškėjas), pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja, prašo nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė Z. L. (b. l. 6), po jos mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, Raseinių rajono 1-ajame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo bylos (b. l. 7). Z. L. sutuoktinis J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). 2006 m. gruodžio 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir įsakymu Z. L. atkurta nuosavybės teisė į 3,83 ha žemės sklypo dalį – perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,59 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 13 d. sprendimu atkurta nuosavybės teisė į likusią žemės sklypo dalį – neatlygintinai nuosavybėn perduodant namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10, 35).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus nustatė, jog mirus Z. L. jos sūnus J. L. rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti turtą, pareigingai ir atsakingai juo rūpinosi. Kiti mirusiosios vaikai į šį žemės sklypą pretenzijų nereiškė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Z. L. mirė (duomenys neskelbtini), ji testamento sudariusi nebuvo, jos mirties dieną nebuvo jokio registruojamo turto, kuriam būtų reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą palikėjos mirties dieną dar nebuvo atkurta, tai atlikta tik 2006 metais. Įstatyminiai įpėdiniai teisės aktuose nustatyta tvarka paveldėti Z. L. turto iki šiol nesikreipė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas J. L. po savo mamos Z. L. mirties priėmė jos palikimą (žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės atkurtos praėjus tik penkeriems metams po Z. L. mirties) aktyviais veiksmais, faktiškai pradėdamas jį valdyti – pareiškėjas po mamos mirties dirbo žemę, prižiūrėjo ją ir iki šiol ja rūpinasi, t. y. su paveldėtu turtu elgiasi kaip savininkas. Šiai jo veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinis faktas, kad J. L. po savo mamos Z. L. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 14,88 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,88 Eur (keturiolika eurų 88 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė