Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-03-27 · Byla Nr. A2.6.-1242-536/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
A2.6.-1242-536/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1242-536/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00424-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą

R.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-01 apie 3 val. 20 min. R. Ž., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Didlaukio g., ties pastatu Nr. 51, važiuodamas atbuline eiga, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. reikalavimus, buvo neatsargus, dėl ko atsitrenkė į stovėjusius automobilius „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir „VW Polo“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir juos apgadino.

R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad iš šio eismo įvykio vietos jis savavališkai, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus, pasitraukė ir po to iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus.

Pažeidėjas R. Ž. savo paaiškinime (b.l. 29-30) kaltę dėl kitiems asmenims priklausančių automobilių apgadinimo pripažino, tačiau paneigė kaltnimą tuo, kad savavališkai pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir po to vartojo alkohilinius gėrimus. Jis nurodė, kad 2015-01-01 apie 2 val. jis iš darbo atvažiavo pas draugą, gyvenantį Vilniuje, Didlaukio g., su kuriuo jo, draugo, automobiliu ketino vykti švęsti Naujuosus metus kitur. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo alkoholio vartojęs nebuvo. Oro sąlygos Naujųjų metų naktį buvo prastos: snigo, kelias kieme buvo slidus. Pradėjęs važiuoti, automobilis pateko ant ledo ir sunkiai judėjo iš vietos. Supratęs, kad išvažiuoti iš stovėjimo vietos nepavyks, kartu su draugu ir pastarojo drauge liko automobilyje, kur išgėrė draugo turėto viskio. Tuo metu atvažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai pareiškė, kad jie, bandydami išvažiuoti, kliudė kitus automobilius. Jo, pažeidėjo, vairuojamos mašinos salone manevravimo metu garsiai grojo magnetola, todėl, vairuodamas, jis jokio vairuojamo automopbilio smūgio į kitus objektus nepajuto, tik vėliau išlipęs iš automobilio, pamatė, jog svetimas automobilis yra apgadintas. Žalą vieno automobilio savininkui jis atlygino, kito apgadinto automobilio savininkas jam nežinomas. Tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėjo.

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-01-01 apie 3 val. 20 min. iš Vilniaus AVPK OVS jis gavo pranešimą apie tai, kad Didlaukio g., daugiabučio namo Nr. 51 kieme, tamsios spalvos „BMW“ automobilis, apgadinęs stovinčius automobilius, bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Įvykio vietoje buvo aptikti 3 galimai neblaivūs asmenys, stovėję prie automobilio „BMW“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Šis galu buvo atsitrenkęs į stovintį „VW Polo“ automobilį, valstybinės registracijos numeris „.(duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus įvykio vietą, pagal atitinkančius sugadinimus buvo nustatyta, kad „BMW“ automobilis apgadino ir šalia stovintį „Ford“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Minėti asmenys apie padarytus eismo įvykius policijai nepranešė. Vienas eismo įvykio vietoje buvęs asmuo, kaip vėliau buvo nustatyta, M. R., nurodė, kad minėtas „BMW“automobilis priklauso jam, kad jį vairavo kitas kieme buvęs asmuo, t.y. R. Ž.. M. R. pareiškė, kad vairavimo metu R. Ž. buvo blaivus, tačiau, nesugebėjęs išvažiuoti iš stovėjimo vietos, automobilyje vartojo alkoholinį gėrimą. R. Ž. buvo nustatytas vidutnis, 1,65 ‰, girtumo laipsnis. Su R. Ž. susikalbėti nepavyko, todėl jis buvo pristaytas į „Salos“ nakvynės namus (b.l. 6).

Tikrinant pažeridėjo paaiškinimus į teismą buvo kviesta apie šį eismo įvykį telefonu pranešusi V. J., tačiau į apklausą ji neatvyko, o policijos pareigūnei duoti parodymus atsisakė (b.l. 24, 35). Kiti šį eismo įvykį stebėję asmenys nenustatyti, todėl bylą nagrinėjančiam teisėjui tenka apsiriboti tik pažeidėjo bei su juo eismo įvykio metu buvusių 2 asmenų paaiškinimais bei nurodytu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu.

Šios bylos tyrimo metu nustatyta (b.l. 9), kad automobiliui „VW Polo“ buvo apgadintas galinis bamperis, o automobiliui „Fors Focus“ – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas. Pažeidėjo vairuojamam automobiliui buvo apgadintas galiniai dešinės pusės sparnas ir bamperis. Šie apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelėse, tačiau mastelinė liniuotė fotografuojant panaudota nebuvo, ir nustatyti šių apgadinimų dydį, jų aukštį nuo paviršiaus, kad būtų galima spręsti apie jų lokalizacijos tarpusavio sutapimą, negalima, tačiau pats pažeidėjas minėtų automobilių apgadinimo fakto neneigia, o įvyko vietos apžiūros metu jo vairuojamas automobilis buvo aptiktas savo galiniu bamperiu įsirėmęs į automobilio „VW Polo“ automobilio galinio bamperio kairį kampą. Iš tokių aplinkybių darytina išvada apie tai, kad pažeidėjas, vairavęs automobilį, nesuilaikydamas KET 9 p. reikalavimų, buvo neatsargus, dėl ko kliudė ir apgadino 2 kitus nurodytus anksčiau automobilius.

Vertinant R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pareikštą kaltinamą atsižvelgiama į tai, kad pagal KET 222 p. tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad atsakomybė pagal šią normą kyla tik tada, kai asmuo, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, sąmoningai siekia išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą bei materialinės atsakomybės už padarytą turtinę žalą.

Pažeidėjo versija, kad, vairuodamas automobilį, jis smūgio į kitas transporto priemones nepajuto, nepaneigta: byloje nėra jokių duomenų apie pažeidėjo veiksmus, rodančius, kad buvo suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį (eismo įvykio metu su pažeidėju buvę S. R. ir M. R. teigė (b.l. 10, 11, 13), kad pažeidėjui bandant išvairuoti automobilį iš stovėjimo vietos jie nebuvo kliudę kitų transporto priemonių). Tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiųjų automobilių sugadinimai nėra žymūs, todėl objektyviai atmesti tai, kad R. Ž., vairuodamas automobilį, galėjo nepajusti vairuojamo ir nukentėjusių automobilių kėbulų kontakto, negalima. Taigi pažeidėjo paaiškinimai teismui pateiktais faktiniais duomenimis nepaneigti, todėl teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis pažeidėjo veiksmuose neįrodyta. Byla dėl šio teisės pažeidimo Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutrauktina.

Kadangi nustatyta, kad pažeidėjas nesuvokė, kad, vairuodamas automobilį, jis sukėlė eismo įvykį, jis negali atsakyti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, draudžiamą KET 221 p.: tokio teisės pažeidimo sudėties R. Ž. veiksmuose nėra. Taigi byla šio teisės pažeidimo dalyje Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu irgi nutrauktina.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniosios patrulės S. I. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad V. J., telefonu pranešusi apie šioje byloje tiriamą eismo įvykį, duoti parodymus atsisakė (b.l. 33, 34). Tai patvirtina ir pačios V. J. rašto turinys (b.l. 35). Atsižvelgiant į tai dėl V. J. atsisakymo duoti parodymus iškeltina administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., byla.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant pažeidėjui nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsižvelgtina į tai, kad R. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, kas sunkina jo atsakomybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pavirtintų objektyviais duomenimis, nėra. Taigi jam skirtina bauda, kurios dydis viršytų baudos vidurkį Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose, su papildoma administracine nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 250 str. 1 p., teisėjas

nutarė

R.Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą ir paskirti jam penkiasdešimties eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Šią bylą administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., dalyje Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutraukti nesant R.Ž. veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., bylą dėl V. J. atsisakymo duoti parodymus 2015-02-10 bute Nr. 20, esančiame Didlaukio g. 50, Vilniuje, ir perduoti šią bylą nagrinėjimui Vilniaus m. apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ