- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- A-662-934-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- R. K., J. Š.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato septintojo policijos komisariato viešosios policijos Pilaitės policijos nuovados dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys R. K., J. Š.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu (b. l. 15) kreipėsi į teismą prašydama priteisti vieną milijoną litų už sveikatos sutrikdymą. Paaiškino, kad parašė 7 pareiškimus dėl turto prievartavimo, tačiau jai buvo atsakyta tik į vieną.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato septintojo policijos komisariato viešosios policijos Pilaitės policijos nuovados (toliau – ir Institucija, Pilaitės policijos nuovada), atsiliepime (b. l. 83-84) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2008 m. kovo 12 d. buvo gautas pareiškėjos pareiškimas Nr. 0108000114816 dėl jos buto bendrasavininkio R. K. nesumokėto įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas. Atlikus pareiškimo patikrinimą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsniu, buvo priimtas sprendimas pareiškimo patikrinimą baigti ir pareiškėjai pasiūlyta dėl turtinių klausimų kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. 2008 m. gegužės 13 d. buvo gautas pareiškėjos pareiškimas dėl kaimynų keliamo triukšmo. Pareiškimo patikrinimo metu su aukščiau minėto buto gyventoju įvyko prevencinis pokalbis, kurio metu jis buvo oficialiai įspėtas ir supažindintas su administracine atsakomybe. 2008 m. gegužės 26 d. vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsniu priimtas sprendimas pareiškimo patikrinimą baigti. Pareiškėjai išsiųstas atsakymas dėl išnagrinėto pareiškimo. Kitų pareiškėjos pareiškimų, skundų ar prašymų gauta nebuvo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į skundą (b. l. 78) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos nepagrįsti, melagingi, išgalvoti pareiškimai kenkia jo reputacijai, jį žemina.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime į skundą (b. l. 80) paaiškino, kad dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų yra patyręs nuostolių ir šiuo metu jo ir pareiškėjos ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra sprendžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Institucija, nagrinėdama pareiškėjos paduotus pareiškimus, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymu, apie priimtus sprendimus pareiškėją informavo (b. l. 44, 46, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74). Pareiškėja Institucijos priimtų sprendimų neskundė, taigi, atsakovas atliko jam priskirtus veiksmus, t. y. atsakė laiku ir išsamiai į pareiškėjos paduotus pareiškimus. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra vieno iš civilinės atsakomybės elementų, t. y. neteisėtos veikos, todėl atsakomybė negalima. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos jai kilimo dėl skunde nurodytų aplinkybių fakto.
III.
Pareiškėja G. G. apeliaciniu skundu (b. l. 103-106) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą patenkinti. Nurodo, kad 2008 m. kovo 24 ir 26 dienomis kreipėsi į septintąjį policijos komisariatą dėl turto prievartavimo, parašo suklastojimo, bet jokio atsakymo iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato septintojo policijos komisariato negavo, pareiškimai nebuvo perduoti Pilaitės policijos nuovadai.
Atsiliepimas
Institucija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato septintojo policijos komisariato viešosios policijos Pilaitės policijos nuovada atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-114) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Institucija 2008 m. kovo 12 d. gavo G. G. pareiškimą dėl jos buto bendrasavininkio R. K. nesumokėto įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas. Atlikus pareiškimo patikrinimą buvo priimtas sprendimas pareiškimo patikrinimą baigti ir pasiūlyti G. G. dėl turtinių klausimų kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. Atsakymas dėl išnagrinėto pareiškimo G. G. išsiųstas 2008 m. balandžio 8 d. 2008 m. gegužės 13 d. buvo gautas kitas G. G. pareiškimas dėl kaimynų keliamo triukšmo. Pareiškimo patikrinimo metu, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įvyko prevencinis pokalbis, kurio metu buto gyventojas buvo oficialiai įspėtas ir supažindintas su administracine atsakomybe bei buvo priimtas sprendimas pareiškimo patikrinimą baigti. 2008 m. gegužės 22 d. Institucijoje buvo gautas kitas G. G. pareiškimas dėl to, kad 2008 m. gegužės 21 d. apie 19.30 val. Vilniuje, Smalinės g., ją partrenkė motociklininkas. Šis pareiškimas pagal tarnybinį priklausomumą buvo persiųstas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai ir apie tai išsiųstas pranešimas G. G.. Kitų pareiškėjos pareiškimų, skundų ar prašymų Institucija nurodo negavusi.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad niekada negrasino G. G. ar jos dukrai, neprievartavo jos turto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės, t. y. Pilaitės policijos nuovados pareigūnai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.
Pareiškėja prašo priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (sutrikdė sveikatą, tapo bedarbe). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Byloje nustatyta, kad 2008-03-12 Pilaitės policijos nuovada gavo G. G. pareiškimą dėl buto bendrasavininkio R. K. veiksmų. Atliekamo patikrinimo metu buvo gauti dar du pareiškėjos pareiškimai dėl nurodyto asmens veiksmų R. G. atžvilgiu. Pareiškėja Piliatės policijos nuovados 2008-04-08 raštu Nr. 18–3–S–325 „Dėl išnagrinėto pareiškimo“ buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla nepradėta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties bei pasiūlyta turtinius nesutarimus spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. G. G. 2008-05-13 pareiškimu vėl kreipėsi į Pilaitės policijos nuovadą dėl nuomininkų, gyv. (duomenys neskelbtini), keliamo triukšmo. Išnagrinėjusi šį pareiškimą, Pilaitės policijos nuovada 2008-05-26 raštu Nr. 18–3–S–509 „Dėl išnagrinėto pareiškimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio T. G. oficialiai įspėtas ir supažindintas su atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį. 2008-05-22 taip pat buvo gautas dar vienas pareiškėjos pareiškimas, kuriame nurodė, kad ją Smalinės g., Vilniuje, apie 19.30 val. partrenkė motociklininkas. Pagal tarnybinį priklausomumą pastarasis pareiškimas 2008-05-26 persiųstas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai, o pareiškėja apie tai informuota pranešimu Nr. 18–3–S–510. G. G. šių Piliatės policijos nuovados sprendimų neginčijo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, pareiškėjos pareiškimai buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme reglamentuotos administracinės procedūros.
Taigi remiantis anksčiau išdėstytu nėra pagrindo pripažinti, jog Pilaitės policijos nuovados pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Pilaitės policijos nuovados) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra juridinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.