- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2-242-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00201-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai „Šiaulių apskaitos centras“
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Šiaulių apskaitos centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo; trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rolana“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei BĮ „Šiaulių apskaitos centras“, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą atviro konkurso būdu vykdomame supaprastintame viešajame pirkime „Lieporių gimnazijos (duomenys neskelbtini), stadiono rangos darbai“ (CVP IS pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutrauktos pirkimo procedūros; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad perkančioji organizacija BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ paskelbė apie vykdomą tarptautinį viešą pirkimą „Lieporių gimnazijos (duomenys neskelbtini), stadiono rangos darbai“ (CVP IS pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirkimas). Kartu su Pirkimo skelbimu CVP IS buvo patalpinti pirkimo dokumentai. 2025 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pateikė Pirkime pasiūlymą.
3. Perkančioji organizacija 2025 m. rugsėjo 19 d. nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę, pirmoje vietoje nustatytas tiekėjo UAB „Rolana“ (ieškovės) pasiūlymas. 2025 m. gruodžio 1 d. perkančioji organizacija nutraukė Pirkimą. Atsakydama į ieškovės paklausimus dėl Pirkimo nutraukimo, perkančioji organizacija nurodė, kad sprendimą nutraukti Pirkimą priėmė dėl neteisingo sudėtinio pirkimo objekto apjungimo (stadiono statybos darbai ir kelios reikalingos priemonės: suoliukas, lygiagretė ir t.t.) bei dėl gautos Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) rekomendacijos nesudaryti pirkimo sutarties, nurodė teisinį Pirkimo nutraukimo pagrindą: Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 4 dalis.
4. Perkančioji organizacija atmetė ieškovės 2025 m. gruodžio 10 d. pretenziją, nurodė, kad Pirkimo nutraukimo pagrindas pakeičiamas į VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nesutinka su Pirkimo nutraukimu, kadangi šiuo atveju buvo laikomasi VPĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl Pirkimo neskaidymo, viešųjų pirkimų principai nebuvo pažeisti, Pirkimas nutrauktas nesant realaus pažeidimo, o tik esant galimai rizikai, kurią įvardino Centrinė projektų valdymo agentūra, nevertindama pirkimo neskaidymo pagrindimo. Teigia, kad pirkimo nutraukimas sąlygoja didesnius nuostolius bei pažeidžia viešųjų pirkimų principus bei teisėtus tiekėjo interesus.
6. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra vykdomas atviras (supaprastintas) pirkimas, kuris nutrauktas todėl, kad Pirkimas nebuvo skaidomas atskirai įsigyjant stadiono rangos darbus ir su rangos darbais susijusias priemones: atsarginis žaidėjų suolelis, dalyvių suolelis, suoliukas, šiukšliadėžė; mobilūs rankinio vartai (2 vnt.), triguba lygiagretė įsigijimas, kurios nesudaro net 0,5 proc. numatytų rangos darbų kainos). Ieškovės nuomone, atsarginių žaidėjų suoliukai, dalyvių suoliukai ir triguba lygiagretė yra montuojami, t.y. tvirtinami, su jais atliekami statybos darbai, tai nėra nešiojamos prekės, kaip nurodoma CPVA rašte. Ieškovės nuomone, Pirkimas neturėjo būti skaidomas įsigyjant atskirai stadiono rangos darbus ir tris stadionui skirtas priemones: suoliukas, šiukšliadėžė ir 2 vnt. mobilių rankinio vartai.
7. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę spręsti dėl Pirkimo objekto skaidymo/neskaidymo, tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas (tam turi egzistuoti objektyvios priežastys). Pirkimo skaidymas turi atitikti proporcingumo ir protingumo principų reikalavimus, nepažeisti esminio viešųjų pirkimo tikslo – lėšas naudoti racionaliai. Perkančioji organizacija turi ir CPVA yra pateikusi Pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimą. CPVA nurodyto pagrindimo nevertino, dėl ko CPVA raštai nėra ir negali būti laikomi teisėtu pagrindu nutraukti Pirkimą. Perkančioji organizacija nutraukė Pirkimą ne dėl esamų pažeidimų, o tik dėl galimų rizikų, jog šiuo pirkimu kartu įsigyjant stadiono rangos darbus ir tris stadionui skirtas priemones (suoliukas, šiukšliadėžė ir 2 vnt. mobilių rankinio vartai) galimai buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, Pirkimas negali būti skaidomas taip, kaip nurodyta, kadangi nurodytos priemonės (suoliukas, šiukšliadėžė; mobilūs rankinio vartai) pagrįstai nėra perkamos atskirai, nes yra neatsiejamos nuo stadiono rangos darbų sutarties vykdymo bei įgyvendinimo. Nurodytų priemonių įsigijimas atskiru Pirkimu yra ne tik nelogiškas, bet ir nenaudingas perkančiajai organizacijai, nes nurodytų pirkimo dalių apjungimas yra būtinas, kadangi tiekėjas, vykdydamas stadiono rangos darbus kartu koordinuoja, įsigyja ir pristato nurodytas priemones pagal darbų atlikimo etapus, jos yra glaudžiai susijusios ir atskyrus Pirkimo objektus tik dėl kelių priemonių įsigijimo susidarytų neproporcinga situacija, kai dėl tokios mažos dalies Pirkimo objekto tiek tiekėjui, tiek perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė atskirai koordinuoti šių dalių tiekėjų sutarčių vykdymo terminus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (tiekėjas šiuo atveju, atlikdamas statybos rangos darbus parenka, pristato ir sumontuoja reikalingas priemones pagal projektą, techninę specifikaciją, darbų atlikimo eiliškumą ir sutarties vykdymo eiliškumą).
9. Be to, itin smulkios dalies (trijų priemonių įsigijimas) atskyrimas prailgintų sutarties įvykdymo (rezultato pasiekimo) terminus, sąlygotų papildomas išlaidas, kurios ženkliai viršytų pačių priemonių įsigijimo kaštus (neracionalus valstybės lėšų naudojimas); su stadiono rangos darbais susijusių kelių priemonių įsigijimas atskirai būtų visiškai neracionalus ir neproporcingas sprendimas lyginant su nepatogumais ir atskirų pirkimų organizavimo, atskirų sutarčių vykdymo koordinavimo kaštais.
10. Taip pat, tiekėjui atlikus darbus pagal dabartines pirkimo sąlygas, nurodytoms priemonėms taikytini sutartyje nurodyti garantiniai terminai, trumpiausias yra 5 metų terminas, tuo tarpu perkant kelias priemones, naudojamas rangos darbams atskirai – garantinis terminas ženkliai trumpesnis – 2 metai; Pirkimo skaidymas neatitiktų geriausių perkančiosios organizacijos interesų atstovavimo, t.y. viešojo intereso.
11. Vadovaujantis masto ekonomika (perkant pagal dabartines sąlygas) perkančioji organizacija turi galimybę nurodytas priemones įsigyti racionaliau naudojant biudžeto lėšas, kas yra vienas svarbiausių viešųjų pirkimų tikslų. Tokiu būdu perkančioji organizacija užtikrina viešųjų pirkimų tikslo pasiekimą. Nurodytas kelias priemones įsigyjant atskirai, jų kaina būtų ženkliai didesnė, dėl ko nukentėtų pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas racionaliai naudoti valstybes lėšas.
12. Nurodytų priemonių, būtinų statybos projekto įgyvendinimui, įsigijimas atskirai nesuderinamas ir su logika, kad statybos darbams atlikti (projekto įgyvendinimui) reikalingos priemones reikėtų įsigyti atskirais pirkimais reikštų, kad perkančiajai organizacijai įsigyjant stadiono rekonstrukcijos statybos darbus, atskirai turėtų būti įsigyjamos ir kitos statybinės medžiagos, reikalingos nurodytų darbų atlikimui, kas yra nesuderinama su protingumo, ekonomiškumo principais.
13. Maksimali pirkimui skirta suma, nurodyta Pirkimo sąlygose yra 1 276 222,44 Eur (be PVM), Tiekėjo pasiūlymo kaina - 1 353 990,00 Eur (su PVM). Nurodytos priemonės statybos darbų sąmatos dalyje „Mažosios architektūros ir sporto įrenginių su tvoromis įrengimas“ sudaro vos 0,27 proc. visos pasiūlymo/sutarties kainos. Nurodyta priemonių įsigijimo kaina nėra vienintelis kriterijus, kuris lemia pirkimo objekto neskaidymą, tačiau turi reikšmės vertinant situaciją per protingumo ir proporcingumo principų esmę. Nurodytoje sąmatoje pateikiamos sąmatos eilutės priskiriamos statybos darbams, kadangi yra neatsiejamai su jais susiję tiek vykdant darbus pagal projektinę dokumentaciją, tiek statybos proceso metu derinant jų įsigijimą ir pastatymą, todėl ir dėl šios priežasties tikslinga juos įsigyti iš vieno tiekėjo vienu Pirkimu.
14. Pirkime buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija, Pirkime dalyvavo ir pasiūlymus pateikė 8 tiekėjai. Nei vienas iš jų (ar kiti tiekėjai, nepateikę pasiūlymų), nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo dėl galimo pirkimo objekto skaidymo į dalis. Taigi nėra jokio ginčo ir/ar būtinybės šiuo konkrečiu atveju Perkančiajai organizacijai pagrįsti pirkimo dalių neskaidymą tokiu smulkmenišku ir realiai praktikai prieštaraujančiu būdu.
15. Pirkimo skaidymas yra ypatingai nenaudingas ir neracionalus sprendimas pačiai perkančiajai organizacijai, pirkimo skaidymas tokiu būdu, kaip nurodyta - neatitiktų esminio viešųjų pirkimo racionalaus lėšų panaudojimo tikslo įgyvendinimo. Be to, pagal CPVA raštus matyti, kad yra net ir pačios Perkančiosios organizacijos pagrindimas dėl Pirkimo dalių neskaidymo, kuris nebuvo vertintas.
16. Nutraukdama Pirkimą vien dėl galimos rizikos, o ne dėl konkretaus esamo pažeidimo, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus. 2025 m. gruodžio 1 d. perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimą pagrindas yra nurodyti CPVA raštai, tačiau CPVA nepateikė Perkančiosios organizacijos pagrindimo bei argumentų vertinimo dėl pirkimo dalių apjungimo ir nepateikė rekomendacijos nutraukti Pirkimą. CPVA raštuose nebuvo nustatyti konkretūs pažeidimai, buvo tik identifikuotos galimai rizikingos pirkimo vietos; nebuvo vertintas Perkančiosios organizacijos pateiktas pagrindimas dėl pirkimo objekto dalių neskaidymo; nebuvo pateikta nei rekomendacija, nei nurodymas nutraukti Pirkimą.
17. Perkančioji organizacija, nutraukusi Pirkimą vien tuo pagrindu, kad galimai egzistuoja rizika dėl VPĮ 28 straipsnio 1 dalies pažeidimo, priėmė neteisėtą sprendimą. Toks sprendimas paremtas vien neprivalomo pobūdžio konsultacija, kurioje nėra ir nebuvo vertinamas gautas perkančiosios organizacijos objektų apjungimo pagrindimas, kuris yra esminis faktorius sprendžiant dėl Pirkimo sąlygų tinkamumo. Nebuvo jokio pagrindo nutraukti Pirkimo, kadangi pirkimo dalių apjungimas nepažeidė VPĮ 28 straipsnio reikalavimų. VPĮ reikalavimų laikymasis negali būti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas.
Atsiliepimas
18. Atsakovė BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad perkančioji organizacija veikė teisėtai, nepažeisdama galiojančių teisės aktų reikalavimų ir formuojamos teismų praktikos. Atsakovės teigimu, įvertinus visas aplinkybes nustatyta, kad Pirkimo objekto sujungimas buvo neteisėtas (VPĮ 28 straipsnio pažeidimas), šio pažeidimo nebuvo įmanoma ištaisyti pirkimo eigoje (VPĮ 29 straipsnio 3 dalies sąlyga), nes bet koks objekto keitimas po pasiūlymų pateikimo būtų pažeidęs galiojančių teisės aktų nuostatas bei perkančioji organizacija privalėjo veikti prevenciškai, kad išvengtų finansinių korekcijų ir žalos viešajam interesui.
Šalies argumentai
19. Ieškovės teiginys, kad prekės (suoliukai, šiukšliadėžės, vartai) yra „neatsiejamos“ nuo stadiono rangos darbų, neteisingas ir teisiškai nepagrįstas. Ginčo atveju pirkimo objektą sudaro: 1) Statybos darbai (CPV kodas 45000000-7): Stadiono dangos įrengimas, drenažas, apšvietimas. Tai veikla, reikalaujanti statybos atestatų, sunkiosios technikos, inžinerinės kompetencijos; 2) Prekių tiekimas (CPV kodas 39100000-3 ir kt.): Mobilūs rankinio vartai (2 vnt.), suoliukai, šiukšliadėžės. CPVA savo rašte konstatavo, kad „prekės [...] yra laisvai pastatomos ar šių prekių įrengimui neatliekami jokie papildomi statybos darbai“. Ieškovė pati negamina suoliukų ar šiukšliadėžių. Juos perka iš atitinkamų gamintojų. Tuo tarpu suoliukų gamintojas negali dalyvauti šiame pirkime, nes neturi statybos atestato. Mobilūs rankinio vartai nėra neatsiejami nuo stadiono dangos įrengimo. Vartai yra atvežami ir pastatomi. Juos gali atvežti bet kuri transporto įmonė ar sporto prekių parduotuvė. Reikalauti, kad vartus tiektų tas pats asmuo, kuris lieja guminę dangą (ir turi turėti atestatą liejimui), yra neproporcinga priemonė. Sujungiant šiuos objektus, buvo užkirstas kelias tiesiogiai dalyvauti prekių tiekėjams, sudarytos sąlygos statybos rangovams užsidėti tarpininkavimo mokestį prie prekių kainos, taip neracionaliai naudojant lėšas.
20. Ieškovės teiginys, kad prekių vertė yra maža (sudaro vos ~0,27 proc. pirkimo vertės), todėl jų atskyrimas būtų neracionalus, viešųjų pirkimų teisėje, ypač ES finansuojamuose projektuose negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Tokiu būdu Pirkimo objekto suformavimas, į jį įtraukiant su statybos darbais nesusijusias prekes, buvo atliktas pažeidžiant: proporcingumo principą – reikalavimas statybos rangovui tiekti įrenginius yra neproporcingas pirkimo tikslui; racionalų lėšų naudojimą – perkant prekes per tarpininką (rangovą), kaina išauga ir pareigą skaidyti objektą – objektai privalėjo būti atskirti. Taigi šis pažeidimas nėra formalus - jis turi tiesioginę įtaką konkurencijai ir ES lėšų panaudojimo teisėtumui.
21. Ieškovės teiginys, kad padėtį esą buvo galima ištaisyti, neteisingas, nes Pirkimo nutraukimas buvo vienintelė teisėta išeitis (ultima ratio), atitinkanti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ieškovės siūlymas pasirašyti sutartį ir „atsisakyti“ dalies darbų (prekių) arba juos įsigyti vėliau, taip pat siūlymas tiesiog išimti prekes iš sutarties projekto teisiškai yra pasiūlymas atlikti neteisėtą pirkimo sąlygų pakeitimą, kuris prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje C-298/15 („Borta“) suformuotai griežtai doktrinai dėl pirkimo sąlygų keitimo pirkimo procedūros metu. ESTT išaiškino, kad pirkimo sąlygų keitimas yra draudžiamas, jei: 1) pakeitimas yra esminis. Esminiu laikomas toks pakeitimas, kuris, jei būtų buvęs žinomas nuo pradžių, būtų leidęs dalyvauti kitiems kandidatams arba būtų lėmęs kitokį pasiūlymų vertinimą; 2) pakeitimas atliekamas po pasiūlymų pateikimo termino.
22. Ginčo atveju pasiūlymai jau buvo pateikti, todėl atsakovo pozicija po vokų atplėšimo, pareiškiant, kad papildomų objektų nebereikia gali būti prilyginta esminiam sąlygų pakeitimui. Ieškovės siūlomas „ištaisymas“ (prekių atsisakymas) pažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalies (skaidrumo ir lygiateisiškumo principus) kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Ginčo atveju atsakovės situaciją apibūdina šios sąlygos: pažeidimas (objektų sujungimas) yra užfiksuotas pirkimo dokumentuose; pasiūlymai atplėšti; keisti dokumentus esamu momentu būtų aukščiau aptartų teisinių nuostatų ir formuojamos praktikos pažeidimas; paliekant situaciją tokią kokia ji yra, lemtų VPĮ 28 straipsnio pažeidimą ir sukelia objektyvią riziką netekti dalies ES paramos, dėl ko įspėjo ir CPVA. Toks atsakovės veikimas buvo pagrįstas privalomu ir būtinu veikimu, o ne subjektyvių kriterijų taikymu.
23. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją ir atlikusi gilesnę analizę, tiesiog patikslino teisinį kvalifikavimą. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis yra lex specialis (specialioji norma) situacijoms, kai pažeidžiami principai. Kadangi CPVA konstatavo galimą VPĮ nurodytų principų pažeidimą, 3 dalies taikymas yra teisingesnis nei 4 dalies.
24. Nors CPVA išvados formaliai vadinamos „rekomendacijomis“ (ypač išankstinės patikros stadijoje), jų ignoravimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Teismų praktika rodo, kad jei perkančioji organizacija ignoruoja CPVA pastabas dėl pirkimo dokumentų ir tęsia pirkimą, vėliau (po sutarties sudarymo) nustačius pažeidimą, finansinė korekcija dažnai yra pritaikoma. Ginčo atveju esant pirkimo vertei apie 1,35 mln. Eur, galima korekcija (25%) - 337 500 Eur. Tokiu būdu ieškovė, siūlydama rizikuoti ir pasirašyti sutartį, nenurodo, kad yra pasirengusi padengti šią sumą atsakovei, jei korekcija bus pritaikyta.
25. Atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas siekiant apsaugoti viešąjį interesą (biudžeto lėšas) nuo realios grėsmės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekis išvengti finansinių korekcijų yra teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą, jei nustatyti pažeidimai yra realūs. Ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio, kad tokia neteisėta procedūra bus užbaigta sutartimi.
26. Dublike ieškovė nurodo, kad pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija nėra imperatyviai įpareigota skaidyti pirkimo objektą į dalis – jai suteikta teisė spręsti dėl pirkimo objekto skaidymo ar neskaidymo, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį, tikslą, proporcingumą ir konkurencijos sąlygas. Poziciją, jog šiuo konkrečiu atveju vykdant atvirą (supaprastintą) pirkimą, pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį pirkimo objektas gali būti neskaidomas į dalis pagrindžia pačios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pozicija, išdėstyta rašte CPVA: į pirkimo objektą įtrauktų prekių vertė yra mažareikšmė ir sudaro tik apie 0,86 proc. visos pirkimo vertės; toks mišraus objekto egzistavimas pats savaime nereiškia VPĮ pažeidimo, jeigu prekės yra proporcingos, būtinos techniniam rezultatui pasiekti ir neturi realios įtakos konkurencijai; pagal VPĮ taikymą ir teismų praktiką, būtent tokiais atvejais pirkimo objekto apjungimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu; siūlomas pirkimo nutraukimas dėl tokios mažos vertės prekių galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas sprendimas. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad neskaidant Pirkimo į dalis bus įgyvendintas racionalaus lėšų naudojimo tikslas (priešingai, nei skaidant); rangos darbų vykdytojai, kaip profesionalūs rinkos dalyviai, paprastai turi ilgalaikius tiekimo santykius su sporto ir lauko įrangos gamintojais, dėl ko jie gali įsigyti įrangą žemesnėmis kainomis, nei ją įsigytų pati perkančioji organizacija vykdydama atskirą, nedidelės vertės pirkimą; rangovas, tiekiantis prekes kartu su statybos darbais, sutaupo logistikos kaštus, nes įranga pristatoma į objektą kartu su statybinėmis medžiagomis, vengiant papildomų transportavimo ir koordinavimo išlaidų; per rangovą įsigyjamos prekės yra konkurencingesnės, pigesnės ir geriau suderintos su atliekamais darbais, nei jos būtų įsigyjamos atskiru pirkimu. Ši aplinkybė tiesiogiai siejama su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu reikalavimu užtikrinti racionalų ir efektyvų pirkimams skirtų lėšų naudojimą. Atsakovė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepagrįstai pakeitė savo poziciją, remiantis vien nepagrįsta baime dėl galimos deklaratyvios rizikos dėl galimo pažeidimo.
27. Šiaulių miesto savivaldybės administracija tiesiogiai nurodė, kad pirkimo objekto apjungimas svarbus dėl projekto įgyvendinimo vientisumo, kadangi rengiant darbo projektą sprendiniai dar yra tikslinami, detalizuojamos įrenginių pastatymo vietos ir tokiu būdu tinkamai įvykdyti sutartį ir pasiekti galutinį rezultatą yra svarbu dėl to, kad įranga susijusi su statybos darbais; taip pat nurodė, kad Pirkimo objekto apjungimas svarbus dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo; kad dauguma nurodytų prekių nėra atskiriamos nuo statybos darbų, nes yra montuojamos; kad Pirkimo nutraukimas šiuo konkrečiu atveju neatitinka proporcingumo principo. Taigi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pozicija, išdėstyta dar iki sprendimo nutraukti Pirkimą, patvirtina, kad pirkimo objekto apjungimas atitiko VPĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes buvo pagrįstas pačios Šiaulių miesto savivaldybės nurodytomis objektyviomis priežastimis.
28. Perkančioji organizacija šiuo konkrečiu atveju nutraukė pirkimą remdamasi išimtinai CPVA raštu, tačiau pati CPVA gavusi šį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimą – jo net nevertino, nurodė, kad šiame etape nėra atliekamas Pirkimo sąlygų ar papildomų dokumentų vertinimas, o rekomendacijos pateikiamos siekiant tik atkreipti dėmesį į galimus pažeidimus.
29. Atsižvelgiant į tokią prieštaringą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos poziciją, darytina pagrįsta išvada, kad perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju ne tiek nustatė realų VPĮ pažeidimą, kiek nepagrįstai suabejojo savo pačios sprendimu ir, siekdama išvengti hipotetinių rizikų. Perkančioji organizacija pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį privalo pati priimti sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo ar neskaidymo, įvertinusi visas konkrečias pirkimo aplinkybes, o ne atsisakyti savo sprendimo vien dėl to, kad egzistuoja abstrakti ir neįvertinta rizika, jog vėliau šis sprendimas galėtų būti ginčijamas ar vertinamas kitaip.
30. Vien aplinkybė, kad egzistavo galima, bet neįrodyta rizika, negali pateisinti perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimą, ypač tais atvejais, kai pats pirkimo objekto neskaidymas buvo pagrįstas objektyviais, aiškiais ir pačios perkančiosios organizacijos anksčiau pripažintais argumentais. Priešinga išvada reikštų nepagrįstą perkančiųjų organizacijų diskrecijos paneigimą ir neatitiktų nei VPĮ 28 straipsnio 1 dalies turinio, nei formuojamos teismų praktikos.
31. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai bei jau sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymas analogiškose situacijose patvirtina, kad net jeigu ir laikysime, kad šiuo atveju darbai ir prekės apjungtos negalimai, tokią padėtį galima ištaisyti. Atsakovė analogiškose situacijose, vykdydama jau sudarytas ir galiojančias rangos sutartis, kurios buvo sudarytos pagal tokias pačias Pirkimo sąlygas, kaip ginčo atveju (perkant ir statybos darbus, ir su jais susijusias prekes) galimas rizikas valdo ne nutraukdama sutartis ar pirkimus, bet taikydama sutarties keitimo mechanizmą, aiškiai numatytą tiek sutarčių sąlygose, tiek VPĮ 89 straipsnyje. Atsakovė, gavusi CPVA pastabas dėl galimos rizikos, atsisako dalies darbų (įrangos / prekių) pagal jau sudarytas rangos sutartis ir atitinkamai sumažina sutarties kainą, o tokias prekes vėliau įsigyja atskiru pirkimu. Tokie veiksmai atliekami ne konstatuojant pažeidimus, bet būtent prevenciniais tikslais – siekiant suvaldyti galimas rizikas. Pagal Pirkimo sąlygas ir šiuo konkrečiu atveju, jeigu būtų nustatytas konkretus pažeidimas (o ne prielaida), perkančioji organizacija pagal Pirkimo sąlygų priedą – sutarties sąlygas (Sutarties 10.2 p.) gali atsisakyti dalies prekių ar medžiagų bei atitinkamai mažinti Pirkimo sutarties kainą. Taigi atsakovė savo veiksmais patvirtina, kad net ir tais atvejais, kai kyla galima rizika dėl pirkimo objekto apjungimo, tokia situacija yra ištaisoma, ir tai daroma ne nutraukiant pirkimus ar sutartis, o taikant proporcingas, sutartines ir teisės aktuose numatytas priemones.
32. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018, nors šioje nutartyje suformuluota ratio decidendi iš esmės neatitinka nagrinėjamo ginčo teisinio ir faktinio konteksto. Minėtoje LAT byloje spręsta dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sujungti du savarankiškus ir heterogeninius pirkimo objektus, kai perkančioji organizacija nepateikė svarbių priežasčių, pateisinančių pirkimo objekto neskaidymą. Būtent šių aplinkybių visuma lėmė kasacinio teismo išvadą, kad pirkimo objekto sujungimas buvo neteisėtas. Šiuo konkrečiu atveju pati perkančioji organizacija iki ginčo teisme, 2025-10-24 rašte CPVA, aiškiai ir išsamiai pagrindė, kodėl pirkimo objektas negali ir neturėtų būti skaidomas. Minėtoje nutartyje nėra įtvirtina taisyklė, jog darbai ir prekės visais atvejais turi būti perkami atskirai. Priešingai – joje pabrėžiama, kad sprendimas dėl pirkimo objekto skaidymo ar neskaidymo turi būti vertinamas konkrečių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į: objektyvių priežasčių buvimą, proporcingumą, galimybę pasiekti tą patį rezultatą mažiau varžančiomis priemonėmis. Šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė savo rašte pati pripažįsta, jog Pirkimo skaidymas šiuo atveju dėl itin mažos vertės neturėtų reikšmės konkurencijai, būtų nenaudingas atsižvelgiant tiek į esminį viešųjų pirkimų racionalumo tikslo įgyvendinimą, tiek į garantinio aptarnavimo terminus bei būtų visiškai neproporcingas. Be to, nutartis priimta, taikant VPĮ 28 straipsnio 1 dalies ankstesnę redakciją, kurioje buvo numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis. Kaip matyti, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais VPĮ 28 straipsnio nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė atsisakyti tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis, tačiau naujausioje teismų praktikoje vis tik nurodoma, kad nusprendus objekto neskaidyti, toks sprendimas turi būti grindžiamas objektyviomis priežastimis.
33. Triplike atsakovė pažymi, kad dirbtinis prekių (mobilūs rankinio vartai, šiukšliadėžės, betoniniai suoliukai), kurios sudaro atskirą rinką, prijungimas prie sudėtingų statybos darbų užkerta kelią specializuotiems prekių tiekėjams tiesiogiai dalyvauti pirkime, kurie teiktų tik prekes. Specializuoti prekių tiekėjai negali teikti pasiūlymų tiesiogiai, nes neatitinka rangos darbams keliamų kvalifikacijos reikalavimų (pvz., statybos atestatų turėjimo).
34. Viešųjų pirkimų principai saugo ne tik lėšų sumą, bet ir pačią galimybę tiekėjams konkuruoti. Patys ieškovės nurodyti motyvai dėl objekto „vientisumo“ ar „garantijų valdymo“ yra tik organizaciniai aspektai, kurie nepaneigia aukščiau pateiktų motyvų ir nėra pakankami apriboti konkurenciją.
35. Tiekėjų pasiūlymai jau vertinti, nes yra atplėšti vokai ir eilė sudaryta, todėl siūlymas atsisakyti dalies prekių yra teisiškai neįmanomas. Jei atsakovė būtų sudariusi sutartį tik dėl dalies darbų, ji pažeistų kitų potencialių tiekėjų interesus, nevertinant galimų finansinių korekcijų fakto. Ieškovė klaidingai lygina pirkimo procedūrą su sutarties vykdymu: VPĮ 29 straipsnis reglamentuoja procedūrą iki sutarties sudarymo. Jei nustatomas principų pažeidimas, kurio negalima ištaisyti nekeičiant sąlygų iš esmės, VPĮ 29 straipsnio 3 dalis numato imperatyvią pareigą nutraukti pirkimą; VPĮ 89 straipsnis reglamentuoja jau sudarytos sutarties keitimą. Pirkimo procedūrų stadijoje remtis sutarties keitimo taisyklėmis yra teisiškai nepagrįsta.
36. Perkančioji organizacija klaidą identifikavo prieš sutarties pasirašymą. Žinojimas, kad objektas suformuotas neteisėtai, ir sąmoningas sutarties pasirašymas su tikslu ją iškart keisti būtų laikomas piktnaudžiavimu teise ir skaidrumo principo pažeidimu. Atsakovė turi paisyti viešojo intereso ir procedūrų teisėtumo reikalavimų, negali absoliutinti individualaus intereso, ieškovo nurodytais kriterijais.
37. Jei pirkimo dokumentai pažeidė VPĮ 28 straipsnį, ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio sėkmingai užbaigti procedūrą ir apie tai teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota. Pačios situacijos esmės nekeičia ir atsakovės galima vidinė komunikacija su atsakingomis institucijomis, sprendžiant kilusius neaiškumus ir priimant galutinį sprendimą. Tarpinė argumentacija tai tik administravimo klausimai, kurie nepriėmus galutinio sprendimo nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl ieškovės apeliacija į galimus trečiojo asmens protokolinius sprendimus ar poziciją laikytina jo paties faktų interpretacija, siekiant sau palankaus situacijos aiškinimo ir vertinimo. Tačiau esamos aplinkybės niekaip nepaneigia esamo teisinio reguliavimo ir keliamų reikalavimų bei kriterijų viešajam pirkimui, pirmiausia išsaugant pirkimo teisėtumą, skaidrumą ir nešališkumą.
38. CPVA rekomendacijos ignoravimas praktikoje lemia neišvengiamą finansinę korekciją. CPVA turi teisę ir net pareigą taikyti korekcijas nustačius pirkimo trūkumus, kas atitinkamu atvejų reikštų pasekmių taikymą perkančiajai organizacijai, o ne ieškovei. Remiantis Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2019) 3452, už dirbtinį pirkimo objekto sujungimą gali būti taikoma finansinė korekcija, kuri daugeliu atveju sudaro 25 proc. Atsakovė, kaip apdairus viešųjų lėšų valdytojas, privalėjo įvertinti šią riziką. Jei atsakovė būtų sudariusi sutartį, o vėliau būtų pritaikyta korekcija, tai reikštų trečdalio milijono eurų praradimą, kas sukeltų grėsmę viso projekto užbaigimui. Atsakovės sprendimas veikti prevenciškai ir nutraukti pirkimą buvo vienintelė priemonė apsaugoti viešąjį interesą ir išvengti didelės žalos biudžetui. Privatus ieškovės interesas gauti pelną negali paneigti viešojo intereso užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad skirtingo pobūdžio objektai (darbai ir prekės) buvo sujungti be objektyvaus būtinumo, taip apribojant konkurenciją. Pažeidimo ištaisyti jau nebuvo galimybės ir pirkimo nutraukimas buvo privalomas siekiant išvengti galimos 337 500 Eur finansinės korekcijos ir apsaugoti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
39. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos perkančiajai organizacijai nustačius esmines pirkimo objekto formavimo klaidas, t. y., kad rengiant pirkimo dokumentus iš projekto nebuvo laiku išskirtos (neišimtos) atskiros prekės, dėl ko jos formaliai buvo įtrauktos į pirkimo objektą, nors šios prekės yra laisvai pastatomos arba jų įrengimui neatliekami jokie statybos darbai, ir jos pagal savo pobūdį bei paskirtį neatitinka rangos darbų objekto. Tokios prekės, atsižvelgiant į jų funkcines ir technines savybes, turėjo būti įsigyjamos atskiru pirkimu, o ne kartu su statybos darbais.
40. Perkančioji organizacija nesiekė sąmoningai įsigyti rangos darbų ir prekių, o minėtos aplinkybės susiklostė dėl pirkimo objekto formavimo klaidų, kurios buvo identifikuotos tik jau vykstant pirkimo procedūroms. Šių klaidų nustatymas lėmė perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti pirkimo procedūrų tęstinumo teisėtumą. Todėl įvertinusi nustatytas aplinkybes, perkančioji organizacija konstatavo, kad susidariusi padėtis negali būti ištaisyta vien pakeičiant ar aiškinant pirkimo sąlygas, kadangi pasiūlymai pirkime jau buvo pateikti ir įvertinti, o bet koks pirkimo sąlygų keitimas ar aiškinimas šiame procedūrų etape būtų neleistinas ir nesuderinamas su VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintu skaidrumo principu.
41. Pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant projektą, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Būtent CPVA, atlikdama galutinį pirkimo vertinimą, paskesnės patikros metu, priims ir galutinį sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl nors ir CPVA išankstinės patikros metu pateikiami pastebėjimai ir rekomendacijos formaliai nėra privalomos, jų nepaisymas gali sukelti reikšmingas teisines ir finansines pasekmes. CPVA, kaip Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų administravimo institucija, vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę atlikti galutinį pirkimo vertinimą po pirkimo sutarties sudarymo ir, nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, taikyti finansines korekcijas, kurios nagrinėjamu atveju galėtų siekti iki net iki 25 procentų projekto finansavimo vertės. Tokios finansinės korekcijos taikymas reikštų dalies projekto finansavimo praradimą, kas turėtų tiesioginį poveikį viešajam interesui, nes būtų mažinamos arba eliminuojamos galimybės įgyvendinti viešąjį projektą už Europos Sąjungos lėšas. Todėl, trečiojo asmens nuomone, įvertinusi CPVA pateiktas pastabas ir galimas finansines pasekmes, perkančioji organizacija turėjo pareigą veikti prevenciškai, siekdama išvengti galimų neigiamų padarinių ir užtikrinti teisėtą bei ekonomiškai pagrįstą viešųjų lėšų panaudojimą.
42. Neatsižvelgimas į CPVA nustatytas pirkimo objekto formavimo klaidas reikštų sąmoningą pirkimo procedūrų tęsimą, esant identifikuotai VPĮ pažeidimo ir reikšmingų finansinių pasekmių rizikai, o net ir dalinis - iki 25 procentų - projekto finansavimo sumažinimas, taikant finansinę korekciją, sukeltų riziką viso projekto neįgyvendinimui, kadangi perkančioji organizacija šiam projektui turi tik tokio dydžio finansinį prisidėjimą, koks buvo apskaičiuotas ir patvirtintas prie Europos Sąjungos lėšų, ir neturi galimybės padidinti finansavimo. Todėl nesant finansavimo, projekto įgyvendinimas taptų ekonomiškai neįmanomas, o tai reikštų viešojo intereso pažeidimą, nes nebūtų užtikrintas teisėtas ir racionalus viešųjų lėšų panaudojimas.
43. Teisėtumui lemiamą reikšmę turi pažeidimo pobūdis ir jo įtaka pirkimo procedūrų teisėtumui, o ne tai, kokią procentinę dalį bendros pirkimo vertės sudaro netinkamai įtrauktos pirkimo objekto dalys. Net ir santykinai nedidelės vertės pirkimo objekto dalis, jei ji įtraukta nepagrįstai ir neatitinka pirkimo objekto pobūdžio, gali lemti esminį VPĮ principų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Pirkimą vykdė BĮ „Šiaulių apskaitos centras“, įgyvendindama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. T-317 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui suteikimo“.
45. BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ paskelbė supaprastintą viešą atvirą konkursą „Lieporių gimnazijos (duomenys neskelbtini), stadiono rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą „Šiaulių miesto „Romuvos“, Dainų ir Salduvės progimnazijų bei Didždvario ir Lieporių gimnazijų lauko infrastruktūros atnaujinimas, pritaikymas ugdymo poreikiams ir funkcionalumo didinimas“, Nr. (duomenys neskelbtini). Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
46. Pirkimo objektas – „Šiaulių Lieporių gimnazijos sporto ir kitos paskirties inžinerinių statinių su prieigomis ir lauko inžinerinių tinklų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir naujos statybos projektas“ - parengti darbo projektą ir atlikti Lieporių gimnazijos stadiono rangos darbus.
47. 2025 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė UAB „Rolana“ pateikė pasiūlymą Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 19 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovei UAB „Rolana“ paskirta pirma vieta (1 t., 32 b. l.).
48. 2025 m. gruodžio 1 d. perkančioji organizacija, gavusi CPVA pastabas dėl neteisingo sudėtinio pirkimo objekto apjungimo bei rekomendacijas dėl sutarties nesudarymo, nusprendė atsižvelgti į CPVA rekomendacijas ir priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras (1 t., 33 b. l.).
49. 2025 m. gruodžio 10 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, prašydama pripažinti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo neteisėtu ir negaliojančiu bei tęsti Pirkimo procedūras, nurodė nesutikimo motyvus (1 t., 39-46 b. l.).
50. 2025 m. gruodžio 18 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pretenzija atmetama dėl šių priežasčių: sprendimas nutraukti Pirkimą priimtas teisėtai, pagrįstai ir vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi; CPVA nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti esminę teisinę riziką; Pirkimo tęstinumas būtų prieštaravęs viešajam interesui ir teisėtumo principui; tiekėjo pretenzijoje pateikti argumentai nepaneigia sprendimo teisėtumo; Pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir perkančiosios organizacijos įsipareigojimais pagal Projekto finansavimo sutartį (1t., 49-52 b. l.).
Dėl pretenzijos ir ieškinio
51. Pagal CPK 423³ straipsnio 3 dalį ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
52. 2025 m. gruodžio 10 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Pretenzija argumentuojama tokiomis aplinkybėmis: perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą nesant tam jokio pagrindo; sprendimas neskaidyti Pirkimo atitinka VPĮ 28 straipsnio reikalavimus, dėl ko nėra jokio pagrindo nutraukti Pirkimą; CPVA rašte nurodytos galimos rizikos dėl neskaidymo nepagrįstumo, dėl ko nėra jokio pagrindo nutraukti Pirkimą; ginčijamas sprendimas nutraukti Pirkimą prieštarauja VPĮ 29 straipsnio 4 daliai bei teismų praktikai; priimdama ginčo sprendimą perkančioji organizacija pažeidė ne tik sąžiningumo pareigą ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau ir tiekėjo teisėtų lūkesčių principą.
53. Ieškinys grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pretenzijoje. Teismo vertinimu, ieškinys, kaip ir pretenzija, reiškiamas analogiškais argumentais dėl perkančiosios organizacijos 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo nutraukti pirkimo procedūras.
54. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑437‑916/2017, 55 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑290-823/2023, 40 punktas).
55. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar, į vieną pirkimo objektą sujungus statybos rangos darbus ir prekes, buvo pagrindas konstatuoti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir nutraukti pirkimą.
56. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą remiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, tai padarė neteisėtai ir nepagrįstai, nes tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo; nebuvo nustatytas konkretus pažeidimas ar situacija, lėmusi VPĮ 17 straipsnio nurodytų principų pažeidimą; vykdant Pirkimo procedūras VPĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti; vien tik galima rizika dėl galimo pažeidimo ar rizika dėl finansavimo nėra teisėtas pagrindas nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį; perkančioji organizacija visų pirma turi imtis priemonių tam, jog būtų išsaugotas Pirkimas ir sudaryta Pirkimo sutartis, ir tik tuomet, kai visi kiti būdai yra išnaudoti, egzistuojant realiam pagrindui (pažeidimui) galima nutraukti Pirkimo procedūras. Tačiau, teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta.
Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį (ne)teisėtumo
57. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
Dėl pirkimo objekto
58. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme sąvoka „pirkimo objektas“ nėra apibrėžta. Viešuosiuose pirkimuose pirkimo objektas suprantamas kaip prekių, paslaugų arba darbų visuma, kurią perkančioji organizacija siekia įsigyti sudarydama viešojo pirkimo sutartį.
59. VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, numatančios galimybę tam tikrais atvejais neskaidyti pirkimo objekto į dalis, turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, konkrečiu pirkimu siekiamą tikslą, VPĮ 17 straipsnio 1 – 3 dalių reikalavimus (pagrindinių pirkimų principų laikymasis, racionalus lėšų naudojimas, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimų laikymasis, Įstatyme nustatytos tvarkos taikymas ir konkurencijos užtikrinimas) bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatas (techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų).
60. Kaip jau minėta, ieškovės teigimu, Pirkimas pagrįstai nebuvo skaidomas atskirai įsigyjant stadiono rangos darbus ir su rangos darbais susijusias priemones, nes prekės (suoliukas, šiukšliadėžė ir mobilūs rankinio vartai) pagrįstai nėra perkamos atskirai, kadangi jos yra neatsiejamos nuo stadiono rangos darbų sutarties vykdymo bei įgyvendinimo.
61. Siekdamos pagrįsti sprendimo nutraukti Pirkimą teisėtumą VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo aspektu, perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, kad perkančioji organizacija turėjo pareigą nutraukti pirkimą, nes pirkimo objektas buvo suformuotas neteisėtai: sujungus statybos darbus su laisvai pastatomomis prekėmis (kurios sudaro atskirą rinką), buvo pažeistas VPĮ 28 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo bei skaidrumo principai; pažeidimas buvo esminis ir neištaisomas.
62. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisė, tuo pačiu ir pareiga, nutraukti viešojo pirkimo procedūras kyla esant dviem sąlygoms: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
63. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pirmoji pareigos nutraukti viešojo pirkimo procedūros sąlyga siejama su VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu, reiškiančiu, kad pirkimu buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, t. y. tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-476-378/2017).
64. Skaidrumo principas, kaip ir lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas, yra siejamas su perkančiosios organizacijos pareiga tiekėjo naudai užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Telaustria, C-324/98; 2005 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Parking Brixen, C-458/03). Būtent siekiant įgyvendinti skaidrumo principą, VPĮ reglamentuojama, pavyzdžiui, skelbimų apie viešuosius pirkimus pateikimo tvarka, terminai ir sąlygos (VPĮ 31, 34 straipsniai), reikalavimai pirkimo dokumentams (VPĮ 35 straipsnis), atsakymų tiekėjams pateikimo (VPĮ 36 straipsnis) ir susipažinimo su pasiūlymais (VPĮ 44 straipsnis) tvarka, kurios preciziškai privalo laikytis perkančiosios organizacijos.
65. Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta perkančiosios organizacijos sprendimo dėl statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimas, kaip nustatyta VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje (Perkančioji organizacija, nusprendusi statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose).
66. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnis), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 31 punktas). Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas).
67. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimo objektas – „Šiaulių Lieporių gimnazijos sporto ir kitos paskirties inžinerinių statinių su prieigomis ir lauko inžinerinių tinklų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir naujos statybos projektas“ - parengti darbo projektą ir atlikti Lieporių gimnazijos stadiono rangos darbus. Pirkimas neskaidomas į pirkimo dalis. Taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija įsigyją pirkimo objektą, kurio pagrindinis BVPŽ kodas 45212224-2 – stadionų statybos darbai. Papildomi BVPŽ kodai: 32333200-8 – vaizdo kameros, 48328000-3 – vaizdo apdorojimo programinės įrangos paketai, 48329000-0 – vaizdo kūrimo ir saugojimo sistema, 51314000-6 – vaizdo įrangos montavimo paslaugos, 71320000-7 – inžinerinio projektavimo paslaugos.
68. Pirkimo sąlygų 2.2 punktas numatė, kad pirkimo skaidymas į dalis perkamų darbų atžvilgiu yra netikslingas dėl pirkimo objekto specifikos, kadangi nebūtų įmanoma užtikrinti kokybiško darbų atlikimo (techniniame projekte nurodyti darbai yra tarpusavyje susiję, vientisumo reikalaujantys darbo procesai, kurie vienas su kitu tiesiogiai yra susiję). 2.3 punktas numatė, kad pasiūlymas turi būti pateiktas visai siūlomos pirkimo dalies pirkimo sąlygų techniniame projekte nurodytai apimčiai (prekės, kurios nėra technologiškai susijusios su rangos darbais nebus perkamos), neskaidant jos smulkiau.
69. Taigi ginčo Pirkimo sąlygos numatė, kad pirkimo objektas – darbo projekto parengimas ir stadiono rekonstravimo darbai – į dalis neskaidomas, ir kad prekių (savarankiškas, nevienarūšis objektas) įsigijimas nebus vykdomas.
70. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo techninėje dokumentacijoje - statybos darbų sąmatos dalyje „Mažosios architektūros ir sporto įrenginių su tvoromis įrengimas“ yra nurodytos prekės, suoliukas, šiukšliadėžė, mobilūs rankinio vartai (1 t. 71 b. l.). (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad <<„....kartu su rangos darbais yra perkamos ir prekės, kurios yra laisvai pastatomos ar šių prekių įrengimui neatliekami jokie papildomi statybos darbai, pavyzdžiui, SP AT-24S-2175 TS011 skyrius - atsarginis žaidėjų suolelis, dalyvių suolelis, suoliukas, šiukšliadėžė; TS012 skyriaus 6 p. - mobilus rankinio vartai (2 vnt.) su tinklu; TS013 skyrius - triguba lygiagretė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertintina, kad Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, apjungė darbus ir skirtingo pobūdžio bei paskirties prekes į vieną pirkimo objektą, nors darbų ir aukščiau nurodytų prekių rinkos nėra tapačios ir skiriasi potencialių tiekėjų suinteresuotumas...>> (1 t., 37 b. l.).
71. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018). Pareiga pagrįsti kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną būtinumą tenka būtent perkančiajai organizacijai.
72. Pastebėtina, kad perkančiosios organizacijos pozicija dėl tokio skirtingų objektų (statybos rangos darbai ir atskiros prekės) sujungimo keitėsi. Viena vertus, perkančioji organizacija teigė, kad prekės yra statybų darbų sudėtinė dalis, jų įrengimas yra neatskiriamas nuo rangos. Nurodė, kad:1) prekių vertė mažareikšmė ir neturi jokios įtakos konkurencijai (negali turėti jokios realios įtakos rinkos suskaidymui, negali riboti kitų tiekėjų galimybių dalyvauti, nesukuria jokio ekonominio barjero, kuris būtų reikšmingas atskirai prekių rinkai); 2) rangovas gauna ekonomiškai palankesnes sąlygas prekių įsigijimui(rangos darbų profesionalūs rinkos dalyviai dažnai turi ilgalaikes tiekimo sutartis su sporto ir lauko įrangos gamintojais, dėl to jie įsigyja įrangą žemesnėmis kainomis, nei ją pirktų perkančioji organizacija atskirame mažos vertės pirkime, rangovai sutaupo ir logistikos kaštus, nes įranga pristatoma kartu su statybinėmis medžiagomis į tą patį objektą). Todėl prekės, įsigytos per rangovą, yra konkurencingesnės, pigesnės ir geriau suderintos su atliekamais darbais, nei būtų, jeigu organizacija jas pirktų atskirai; 3) visi paminėti įrenginiai yra įtraukti į projekto SP AT-24S-2175 sprendinius; šių prekių įrengimas yra tiesiogiai susijęs su statybos darbais, o ne tik su jų pristatymu ar pastatymu; 4) kai prekes perka ir įrengia tas pats rangovas užtikrinamas vientisas sprendinių įgyvendinimas, garantijos taikomos vienodai visam objektui, eliminuojami tarpusavio atsakomybės ginčai; pagal techninį projektą dalyvių suolelis ir atsarginių žaidėjų suolelis taip pat nurodyti kaip įtvirtinami (detalūs mazgai bus parengti darbo projekto metu), mobilūs rankinio vartai, vadovaujantis sporto įrangos saugos reikalavimais ir praktika, negali būti laisvai pastatomi, nes tai sukeltų tiesioginę riziką žaidėjams (1 t. 105 b. l.).
73. Kita vertus, perkančioji organizacija, atsižvelgusi į CPVA rekomendacijas, pripažino, kad rengiant pirkimo dokumentus iš projekto nebuvo laiku išskirtos (neišimtos) atskiros prekės, dėl ko jos formaliai buvo įtrauktos į pirkimo objektą, nors šios prekės yra laisvai pastatomos arba jų įrengimui neatliekami jokie statybos darbai, ir jos pagal savo pobūdį bei paskirtį neatitinka rangos darbų objekto; tokios prekės, atsižvelgiant į jų funkcines ir technines savybes, turėjo būti įsigyjamos atskiru pirkimu, o ne kartu su statybos darbais; perkančioji organizacija nesiekė sąmoningai įsigyti rangos darbų ir prekių, o minėtos aplinkybės susiklostė dėl pirkimo objekto formavimo klaidų, kurios buvo identifikuotos jau vykstant pirkimo procedūroms; šių klaidų nustatymas lėmė perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti pirkimo procedūrų tęstinumo teisėtumą.
74. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytas neatitikimas tarp pirkimo sąlygų ir techninės dokumentacijos: nors pirkimo sąlygų 2.3 punktas numatė, kad prekės, kurios nėra technologiškai susijusios su rangos darbais nebus perkamos, į techninio projekto (duomenys neskelbtini) sprendinius buvo įtrauktos skirtingo pobūdžio su rangos darbais nesusijusios prekės. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šios prekės (suoliukas, šiukšliadėžė ir mobilūs rankinio vartai) yra savarankiškas objektas stadiono remonto darbų atžvilgiu, tačiau jos įtrauktos į projektinės dokumentacijos sprendinius.
75. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinus nuostatą, jog prekės, kurios nėra technologiškai susijusios su rangos darbais nebus perkamos, į pirkimo objektą neturėjo būti įtrauktos prekės, kurios perkamos atskirai, todėl toks skirtingų pirkimo objektų sujungimas į vieną yra neteisėtas, pažeidžiantis pirkimo sąlygų 2.3 punktą. Nustatytas pirkimo sąlygų netikslumas ir dviprasmiškumas savo ruožtu sąlygoja ir skaidrumo principo pažeidimą (VPĮ 17 straipsnis).
76. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
77. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 88 punktas, 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 42 punktas).
78. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 43 punktas).
79. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).
80. Aptariamas skirtingų pirkimo objektų sujungimas į vieną galėjo apriboti galimybę potencialiems tiekėjams realiai sužinoti apie prekių pirkimą ir jame dalyvauti. Todėl ši klaida negali būti vertinama kaip formali ir neturinti esminės įtakos Pirkimo teisėtumui, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei riboti konkurenciją.
81. Į Pirkimo objektą įtraukus su rangos darbais nesusijusias prekes yra ribojama konkurencija, pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Jeigu į pirkimo objektą nebūtų įtrauktos atskirai perkamos prekės, Pirkime būtų labiau užtikrinta tiekėjų konkurencija, kadangi, negali būti atmesta tikimybė, jog būtų gauta daugiau konkurencingų pasiūlymų dėl minėtų prekių įsigijimo. Pirkime būtų geriau sudaryta galimybė dalyvauti mažoms, vidutinėms įmonėms, antra, ribojimas galėjo turėti įtakos tiekėjų ekonominiam elgesiui, atskirai perkant prekes, tiekėjai potencialiai galėjo pateikti pasiūlymus kitokiais įkainiais.
82. Ištaisyti anksčiau paminėtos padėties nėra įmanoma. Siekiant ištaisyti nustatytus pirkimų principų pažeidimus reikėtų pakeisti Pirkimo dokumentų sąlygas (sprendinius), o to padaryti, viena vertus, šioje stadijoje negalima, nes tiekėjų pasiūlymai jau pateikti ir įvertinti, o, kita vertus, Pirkimo sąlygų pakeitimas sudarytų realią prielaidą manyti, kad Pirkime pakeistomis sąlygomis būtų dalyvavę daugiau tiekėjų arba dalyvavę tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad turėtų būti vertinama galimybė įgyvendinti Pirkimą vėliau keičiant sudarytą sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytais pagrindais, nes sutarties keitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 ar 2 dalį šiuo atveju nėra leistinas būdas ištaisyti nustatytus pirkimų principų pažeidimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad ūkio subjektų lygiateisiškumas nesuderinamas su situacija, kai tikrasis pirkimo objektas, sudarius ir (ar) pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, paaiškėja iš esmės tik vieninteliam viešojo pirkimo laimėtojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021 41 punktą). Taigi aplinkybė, kad perkančioji organizacija keičia jau sudarytas sutartis esant analogiškoms sąlygoms, nesudaro pagrindo vertinti, kad šis Pirkimas nutrauktas neteisėtai.
83. Savo ruožtu ieškovės argumentai, kad Pirkimo objekto neišskaidymas nepadarė jokios įtakos tiekėjų elgesiui pirkime, remiasi prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Kadangi tokios padėties dėl Pirkimo objekto šiame etape ištaisyti nebeįmanoma, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad aptariamas pažeidimas yra neesminis ir mažareikšmis. Vadinasi, iš esmės nėra kito būdo, kaip, nenutraukiant Pirkimo procedūrų, būtų galima užtikrinti, kad viešųjų pirkimų principai nebūtų pažeisti, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
84. Viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis. Anksčiau paminėtų aplinkybių ir argumentų visuma sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad pirkimo nutraukimas šiuo atveju yra pagrįstas dėl nustatytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo buvo nutrauktos Pirkimo procedūros, panaikinimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
86. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
87. Ieškinys netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Rolana“ neatlyginamos. Atsakovė nurodo, kad šioje byloje patyrė 3 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą; pateikė 2026 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už atsiliepimo ir tripliko parengimą atsakovė patyrė 3 500 Eur išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
88. 2026 m. sausio 5 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė atsakovei BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį dėl Lieporių gimnazijos stadiono rangos darbų pirkimo. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 423⁹ straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Rolana“, j. a. k. 300765537, atsakovei BĮ „Šiaulių apskaitos centras“, j. a. k. 305888561, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2026 m. sausio 5 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį dėl Lieporių gimnazijos stadiono rangos darbų pirkimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.