Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Raimondai Dzelzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Zarasų rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas A. M., ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovui L. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas L. K. atsiliepimo į pareiškėjo Zarasų rajono apylinkės prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą nepateikė.

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir datą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo iš L. K., t. y. 1 736 Lt PVM, muito, akcizo mokesčių išieškojimo, Vilniaus teritorinės muitinės naudai.

ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą inter alia ir pagal prokuroro kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 str. 1 d. reglamentuoja, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo 19 str., be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Teismas pažymi, kad prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., nustatančioje, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Pagal MAĮ 2 str. 23 d., mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Minimo įstatymo 2 str. 18 d. mokestinė prievolė apibrėžiama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Be kita ko, teismas akcentuoja, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami ūkio plėtros prioritetai (Konstitucinio Teismo 2003-11-17. nutarimas). Taigi akivaizdu, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta veikla. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise.

Remiantis Akcizų įstatymo 2 str. nuostatomis, apdorotas tabakas – cigaretės yra priskiriamos prie akcizais apmokestinamų prekių. Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka p paženklintos banderolėmis, t. y. ir už cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos ženklais. Akcizų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., 12 d. ir 13 d. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus) apmokestinamas prekes. Laikoma, kad ne Bendrijos prekės yra Lietuvos Respublikos tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų teritoriją. Akcizų įstatymo 9 str. 3 ir 9 d. reglamentuoja, kad prievolė mokėti akcizus už prekes, kurioms pagal Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apmokėti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Prievolė mokėti akcizus tenka importuotojui arba asmeniui, laikančiam šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais apmokestinam (cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos akcizų ženklais).

Civilinio kodekso 6.246 str. reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų, atsakovas, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes cigaretes, už kurias priskaičiuota importo mokesčių, iš viso 1 736 Lt, ir už tai Zarasų rajono apylinkė teismo įsiteisėjusiu 2011-06-20 nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 163 (2) str. 3 d. (b. l. 10-11, 12). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, minėtas nutarimas įsiteisėjo 2011-07-12.

Be to, kaip matyti iš 2012-01-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (12.25-31-3)-R-974 „Dėl informacijos pateikimo“, inspekcijos informacinėse duomenų bazėse nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs akcizų mokestį (b. l. 14).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nustatęs, kad atsakovas nėra įvykdęs anksčiau nurodytos mokestinės prievolės, o tokiais jis savo veiksmais padarė tiesioginę žalą valstybei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas nurodytais motyvais yra tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Inter alia, teismas pažymi, kad pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pagal ABTĮ 45 str. 1 d., nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo su pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo Zarasų rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas A. M., ginančio viešąjį interesą, skundą patenkinti visiškai.

Priteisti Vilniaus teritorinei muitinei, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 736 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis litus) nesumokėtų mokesčių.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.