Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4.4. punktas nustato, kad „nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui, jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į nuteistojo (suimtojo) asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). <...>“. Taigi, pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK, atlikus jo medicininę apžiūrą, įrašant duomenis į ambulatorinę kortelę, Pravieniškių PN-AK sveikatos priežiūros specialistas turėjo peržiūrėti įrašus ir atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas, dalyvauja metadono programoje ir tęsti šio preparato išdavimą pareiškėjui.

Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, kuriame nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pravieniškių PN-AK nesudarė pareiškėjui galimybės toliau tęsti metadono programos, to pasėkoje jis patyrė dideles fizines ir dvasines kančias ir dėl netgi pateko į gydymo įstaigą. Kalinimas tokiomis sąlygomis yra žiaurus ir kankinantis. Tokiu būdu Pravieniškių PN-AK pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3-ąjį straipsnį, kuris draudžia kankinimą: „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas“, taip pat pažeidžia šios Konvencijos 14-ąjį straipsnį, kuris draudžia bet kokio pobūdžio diskriminaciją. Pareiškėjas dėl pasireiškusios abstinencijos patyrė didžiulį fizinį ir dvasinį diskomfortą, jautė stiprius skausmus, jam prasidėjo nerimo priepuolis, sutriko miegas, pradėjo kankinti suicidinės mintys. Abstinencija labai neigiamai paveikė pareiškėjo psichinę ir psichologinę būseną.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jam nebuvo sudaryta galimybė tęsti metadono programą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK iš Kauno tardymo izoliatoriaus atvyko 2019 m. rugpjūčio 16 d. Iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje Nr. 03-A/2019/1719 matyti, jog pareiškėjui būnant Kauno tardymo izoliatoriuje jam buvo taikomas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas metadonu. Paskutinę 40 ml metadono dozę pareiškėjas suvartojo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjui Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. (pareiškėjo išvykimo į LAVL diena) pareiškėjui pakaitinis gydymas metadonu nebuvo teikiamas.

Pareiškėjas teigia, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai, žinodami pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nurodytą informaciją apie jo dalyvavimą metadono programoje, privalėjo užtikrinti jo dalyvavimą minėtoje programoje ir pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK.

Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau – asmenys) pakaitinio gydymo tęsimo organizavimo, informacijos keitimosi tarp specialistų, specialistų konsultacijų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose užsakymo ir jų gavimo, pakaitiniam gydymui reikalingų vaistinių preparatų užsakymo, priėmimo ir laikymo, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos, asmenų teisių, pareigų ir atsakomybės tvarką laisvės atėmimo vietose reglamentuoja „Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose tvarkos aprašas“, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-194 (Aprašo 1 punktas). P. A. 5 punktą pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų apžiūros metu asmeniui informavus apie tai, kad iki patekimo į įstaigą jam buvo taikytas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas, apžiūrą atlikęs asmens sveikatos priežiūros specialistas apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną žodžiu informuoja įstaigos sveikatos priežiūros padalinio vadovą. Aprašo 6 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros specialistas iš asmens gautą informaciją apie jam kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pradėtą taikyti opioidinės priklausomybės pakaitinį gydymą įrašo Asmens sveikatos istorijoje, nurodydamas: asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje pradėtas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas, asmens nurodytą opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo pradžios datą ir gydančio gydytojo ar kito specialisto, teikusio paslaugą psichikos sveikatos specialistų komandoje, vardą, pavardę ir kitą turimą informaciją. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu įstaigos sveikatos priežiūros padalinio vadovas ar kitas vadovo paskirtas specialistas parengia užklausą į asmens nurodytą gydymo įstaigą, kurioje buvo skirtas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas, siekdamas gauti informaciją, ar asmeniui buvo taikytas ir koks buvo taikytas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas, bei informaciją dėl tolimesnio gydymo tęsimo rekomendacijų, ir oficialiu raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną (el. ryšio priemonėmis) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikusią asmeniui šias paslaugas.

Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių įrodymų, Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. S-19318 kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kuris 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2546 informavo Pravieniškių PN-AK, kad pareiškėjas registruotas RPLC Kauno filiale nuo 2005 m. gruodžio 2 d., nustatyti jo psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų gaunančių pakaitinį gydymą metadonu sąrašą, jam iki 2019 m. birželio 20 d. buvo skirta 50 ml. metadono dozė, nuo 2019 m. birželio 21 d. pacientas patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių. 2019 m. liepos 29 d. konsultuotas dėl metadono dozės mažinimo, rekomenduota mažinti metadono dozę po 5 ml kas 7 dienas.

P. A. 9 punktą įstaigos sveikatos priežiūros padalinio vadovas, gavęs patvirtinimą apie asmeniui kitoje gydymo įstaigoje taikytą opioidinės priklausomybės pakaitinį gydymą ir rekomendacijas, šią informaciją perduoda įstaigoje asmenį gydančiam šeimos gydytojui arba gydytojui psichiatrui. Aprašo 10 punktas nustato, kad šeimos gydytojas arba gydytojas psichiatras asmenį supažindina su opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarka, įvertina asmens sveikatos būklę, aptaria jam rekomenduojamą tęsti opioidinės priklausomybės pakaitinį gydymą, paaiškina konsultacijų tvarką ir periodiškumą, supažindina su paciento, kuriam taikomas pakaitinis gydymas, įsipareigojimais ir sąlygomis, kurias pažeidus gali būti nutrauktas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas. Asmeniui pateikiamas pasirašyti Sutikimas dėl tęstinio pakaitinio gydymo taikymo sąlygų.

Aprašo 17 punkte nurodyti atvejai, kada tęstinis pakaitinis gydymas laisvės atėmimo vietose nutraukiamas (asmeniui savanoriškai atsisakius gydymo, paleidus asmenį iš laisvės atėmimo vietos, priėmus sprendimą nutraukti gydymą, asmeniui mirus.). P. A. 18 punktą klausimas dėl tęstinio pakaitinio gydymo nutraukimo svarstomas: 18.1. asmeniui pažeidus nustatytą gydymo planą; 18.2. nustačius, kad pakaitinis gydymas neefektyvus ir įvertinus galimos rizikos sveikatai laipsnį; 18.3. psichinio smurto (agresijos) ar fizinio smurto prieš sveikatos priežiūros specialistus, pareigūnus ir kitus asmenis atveju; 18.4. be priežasties atsisakius išgerti pakaitinį medikamentą ar atvykti išgerti šį medikamentą; 18.5. atsisakius atlikti kontrolinį narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatymo testą; 18.6. nustačius neteisėtą narkotinių, psichotropinių medžiagų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo atvejį. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad Aprašo 18 punkte numatytais atvejais sprendimą nutraukti tęstinį pakaitinį gydymą priima gydytojas psichiatras, o jei jo nėra – šeimos gydytojas, pasikonsultavęs su asmenį konsultavusiu ir gydymo eigą stebėjusiu gydytoju psichiatru, gavęs laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojo tarnybinį pranešimą (pranešimą).