Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Agnei Liaučienei ir Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. M., T. B. ir V. B., dėl tėvystės fakto nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2008 m. liepos 18 d. gimusio N. L. tėvas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos sūnus N. L., tačiau vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra, nes jo tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini). A. B. buvo pareiškėjos motinos sugyventinis, jie visi gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog intymius santykius su A. B. turėjo tik tą vieną kartą, po kurio ji pastojo, (duomenys neskelbtini). Tuo metu mama buvo darbe. Per Naujus metus pareiškėja pasisakė savo mamai, kad yra nėščia, tačiau nesakė nuo ko. Gimus sūnui, pareiškėjos mamai kilo įtarimas, kad vaiko tėvu gali būti jos sugyventinis, nes vaikas buvo į jį labai panašus. Nors pareiškėja tai neigė, tačiau jos mama savo santykius su sugyventiniu nutraukė, jį išvijo. A. B. žinojo, kad N. jo sūnus, nes pareiškėja jam pasisakė iš karto, kai tik pasijuto nėščia, tačiau vengdamas konflikto su sugyventine, gimus sūnui, jis nerodė jam jokių tėviškų jausmų, vengė vaiko. Iki pat savo mirties A. B. vaiko nelankė, išlaikymo jam neteikė. Pareiškėja gyvena socialiniame būste, jos turtinė padėtis yra labai sunki. Kadangi N. nėra nustatyta tėvystė, pareiškėja negali gauti nei sau, nei vaikui pilnos socialinės paramos. Kito būdo vaiko tėvystei patvirtinti ir ją įforminti nėra, tik teismo keliu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. tėvas yra A. B.

Suinteresuoti asmenys N. M. ir T. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su nesutinka su ekspertizės atlikimu. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja turėdama įtarimą, kad A. B. galimai yra jos vaiko tėvas, turėjo pakankamai laiko iki jo mirties nusistatyti tėvystę. Nesant pagrįstų įrodymų, tokių kaip bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kt., motinos manymas, kad vaiko tėvas gali būti A. B., vien todėl, kad jis yra panašus į A. B., nėra pagrindas atlikti genominę ekspertizę. Taip pat nurodė, kad tėvas juos paliko (duomenys neskelbtini) metais. Apie tėvo A. B. tuo metu esamą gyvenamąją vietą ir jo tuo metu vedamą asmeninį gyvenimą nieko nežinojo, ryšių nepalaikė.

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdžius neatvyko, teismo šaukimai į posėdžius jiems įteikti tinkamai – asmeniškai, ar kartu gyvenančiam asmeniui, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, jog pareiškėjos šeima Teritoriniam skyriui yra žinoma nuo 2011m. rugpjūčio 11 d. dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. 2018 m. birželio 30 d. panaikinus socialinės rizikos šeimų apskaitos institutą šeimai pradėtos teikti šeimos atvejo vadybos paslaugos. Pareiškėjos šeimai nuolatos teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos (socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pagalba), šiuo metu taikoma ir šeimos atvejo vadyba. Nurodė, jog nors civilinėje byloje įtraukti Suinteresuotieji asmenys ir prieštarauja, kad būtų atlikta genominė ekspertizė nepilnamečio N. L. tėvystei nustatyti, Skyrius mano, kad šioje situacijoje būtina išimtinai atsižvelgti į nepilnamečio N. L. interesus. Vien dėl to, kad jo įstatyminė atstovė tuo laikotarpiu, kada buvo gyvas A. B., neįgyvendino tinkamai savo nepilnamečio sūnaus teisę žinoti tikrąją kilmę ir nesprendė vaiko tėvystės nustatymo fakto, neužkerta kelio dabar šią teisę įgyvendinti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad Pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas dėl jos lengvo protinio atsilikimo, kitų elgesio sutrikimų (diagnozė F70.8.), su Pareiškėja nuolatos dirba socialines paslaugas teikiantys specialistai, kad ši galėtų tinkamai funkcionuoti visuomenėje ir įgyvendinti savo kaip motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Pareiškėjai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris galėjo turėti įtakos tuo metu tinkamai priimti sprendimus susijusius su tėvystės nustatymo faktais. Kaip minėta ir prieš tai nuo 2011 metų su Pareiškėja nuolatos dirba socialines paslaugas teikiantys specialistai, kurie ir paskatino Pareiškėją spręsti nepilnamečio sūnaus N. tėvystės nustatymo klausimą. Pažymėjo, kad Pareiškėjos šeimos finansinė padėtis itin sunki, todėl tėvystės fakto nustatymas ne tik įgyvendintų nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tikrąją kilmę, tačiau ir užtikrintų teisę į tinkamą finansinę paramą iš Valstybės, gaunant šalpos našlaičio pensiją, kas užtikrintų geriausius šio nepilnamečio vaiko interesus.

Pareiškėja teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta vaiko tėvystė. Nurodė, kad įtaria, jog A. B. yra jos sūnaus tėvas, nes daugiau su niekuo nėra turėjusi lytinių santykių. A. B. buvo jos mamos sugyventinis, su kuriuo jos mama gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Ji taip pat gyveno kartu, kitame kambaryje. Nurodė, jog turėjo su A. B. lytinių santykių, maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet jos mama išeidavo į darbą. A. B. ją yra vežęs darytis abortus, po to kai pastojo paskutinį kartą niekam nebesakė, kad pastojo. Po to, kai vaikas gimė ir mamos draugė pasakė, kad vaikas labai panašus į A., jos mama A. išvarė. Ji niekam nesakė, kas yra N. tėvas, bijojo mamos ir A. Ji savo mamai ir iki šiol nėra pasakiusi, kad N. yra A. vaikas. A. B. yra padėjęs auginti N., duodavo pinigų sumokėti už darželį, yra pirkęs daiktų, žaislų. Nėra sakiusi A. B., kad tai jo vaikas nes nenorėjo. Kai laukėsi sūnaus, tuomet A. B. jau nebeįsileisdavo. Nurodė, jog pateiktoje fotonuotraukoje yra jos mama, N. ir A. B. A. B. vaikai apie tai, kad jie turi brolį, sužinojo per TV pagalbą, kai ji ten nuvažiavo. A. padėjo išlaikyti N., bet ji mano, kad jis padėjo jai kaip dukrai. A. taip pat jai duodavo pinigų, už tai, kad ateidavo pas ją.

Pareiškėjo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, prašomas nustatyti faktas sukurs jam teisines pasekmes, jis galės gauti našlaičio pensiją, naudotis kitomis teisėmis. Papildomai nurodė, kad pareiškėja turi sveikatos sutrikimų, todėl iš jos negalima tikėtis standartinio elgesio, pareiškėjos teisme nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. L. paaiškino, kad nežinojo kieno N. yra vaikas. Kai N. buvo (duomenys neskelbtini) metų, kaimynė pamačiusi N. pasakė, kad A. jau toks didelis išaugo. Tada ji A. B. pasakė, kad darys DNR, ir tuomet išvarė jį. Nurodė, jog su A. B. ji gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų, A. augino A. kaip dukrą. Kai N. gimė, jie visi toliau kartu gyveno. Jis su N. elgėsi gerai, kaip senelis. Pirkdavo N. maisto, higienos priemonių. Ji suprato taip, kad A. su N. elgiasi kaip senelis, panešiodavo jį, rūpinosi, ir iš ligoninės parsivežė. Nurodė, jog dar buvo toks nutikimas, kad jos draugė buvo atėjusi aplankyti gimusio N., ir gerai į jį pažiūrėjusi pasakė, kad vaikas labai panašus į A. Tuomet A. išėjo iš namų ir negrįžo gal dvi paras. Vėliau kalbėjo su juo apie tai, tai A. sakė, kad jos draugė kalba nesąmones. Tuomet, po (duomenys neskelbtini) metų, kai A. pasakė, kad darys DNR dėl tėvystės, A. išėjo ir tą pačią naktį nusižudė. Nurodė, kad po A. B. laidotuvių buvo atvažiavęs A. B. sūnus T., pasižiūrėti N., sako parodykit kaip atrodo tas mano brolis (įvardino bratka). Gimus N., jos dukra A. nurodė, kad ji bus vaikui ir motina, ir tėvas, nesprendė dėl tėvystės vaikui nustatymo. Nurodė, jog nežinojo nei apie galimus A. B. ir dukros santykiu, nei apie jos turėtus abortus. Apie tai, kad laukiasi dukra pasakė per kalėdas. Paklausus kas vaiko tėvas, pasakė, kad nesakys.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu savo išvadą palaikė, nurodė, jog tėvystės fakto nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus, būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo kilmę, taip pat užtikrintų N. L. teisę į tinkamą finansinę paramą iš Valstybės, gaunant šalpos našlaičio pensiją.

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą, vaiko kilmės patvirtinimo tikslu nustatyti juridinį reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., yra N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Taigi, pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, privalo pagrįsti tam tikras aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti ar paneigti tėvystę, dėl savo patikimumo ir objektyvumo yra vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų, turinčių padidintą įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė skirti DNR ekspertizę biologinės giminystės ryšiui nustatyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad asmuo, su kuriuo pareiškėja sieja savo sūnaus N. L. giminystės ryšį – A. B., yra miręs, tačiau esant vyriškosios linijos giminaičių – A. B. sūnų – V. ir T. B., galinčių dalyvauti atliekant DNR ekspertizę ir duodant mėginius, atlikti DNR ekspertizę buvo galimybė, tačiau suinteresuoti asmenys nesutiko su bet kokios ekspertizės byloje skyrimu ir atlikimu, vengė dalyvauti bylos nagrinėjime. Pažymėtina, kad priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas tiek spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimus atsisakymas nuo ekspertizės atlikimo gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas tik spėjamo vaiko tėvo, kuris yra tėvystės teisinių santykių dalyvis, atžvilgiu, o tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006), suinteresuotų asmenų atsisakymo negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, nes įstatymas – CK 3.148 straipsnio 2 dalis – nenumato tokios procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams. Todėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumas vertintinas remiantis kitais byloje esančiais duomenimis.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai yra vienos iš įrodinėjimo priemonių byloje. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Tad sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą atsižvelgtina į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir prielaidų darymas yra neišvengiamas. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų parodymai, kaip įrodinėjimo priemonė, dėl subjektyvaus pobūdžio vertinami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią. Tad jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas turi spręsti, ar tokio pobūdžio įrodymai konkrečiu atveju yra pakankami nustatyti prašomą faktą. Tokiu atveju dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama atsižvelgiant į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. L. gimė (duomenys neskelbtini). N. L. gimimo liudijime yra įrašyta motina A. L. Grafoje „Tėvas“ jokie duomenys nenurodyti. Pažymėtina, kad CK 3.138 straipsnis nustato, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. N. L. gimimo metu galiojęs CK 3.292 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi (CK redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Iš pareiškėjos A. L. ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja, jos motina E. L. ir miręs A. B. ne vienerius metus gyveno viename bute kaip šeima. Pareiškėja nurodė turėjusi ne vienkartinius lytinius santykius su A. B., kuriuos tiek ji, tiek ir A. B. slėpė, ne kartą nuo jo buvo pastojusi. Pareiškėjos pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. pareiškėja buvo kreipusis į medikus dėl nėštumu nutraukimo, nurodė, jog visais atvejais ją ten nuveždavo A. B. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ir po vaiko gimimo pareiškėja, jos motina ir A. B. gyveno kartu, iki tol, kol kilo konfliktas dėl galimos A. B. tėvystės vaikui, po ko A. B. išėjo iš namų ir (duomenys neskelbtini) buvo rastas negyvas savo automobilyje. Teismo išreikalautoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr.73-1-00707-10, dėl A. B. mirties aplinkybių nustatymo, matyti, kad A. B. mirtis įvyko nuo apsinuodijimo smalkėmis. Tiek pareiškėja, tiek liudytoja nurodė, kad A. B. niekada nepripažino N. L. savo sūnumi, tačiau prisidėjo prie jo išlaikymo, pirkdavo reikalingas higienos priemones, žaislus, duodavo pinigų apmokėti už vaiko ugdymo įstaigą (vaikų darželį). Suinteresuoti asmenys dėl tėvystės nustatymo N. L. iš esmės neprieštaravo, atsiliepime nurodė, jog nesutinka tik su ekspertizės atlikimu. Pareiškėjos ir liudytojos nurodytos aplinkybės apie bendrą pareiškėjos ir spėjamo vaiko tėvo – A. B., gyvenimą, pareiškėjai diagnozuotas psichikos sutrikimas, buvę kiti nėštumo nutraukimai, suponuoja teismui išvadą, kad tarp pareiškėjos ir A. B. pareiškėjos buvo intymus ryšys, tačiau šio ryšio pasekmių jis nepageidavo. Taip pat, pareiškėjos elgesys laukiantis N. L., tai jog slėpė vaiko tėvystę, bei A. B. pasitraukimo iš gyvenimo aplinkybės, po to, kai išaiškėjo jo galima tėvystė, rodo, kad labai tikėtina, jog A. B. yra N. L. biologinis tėvas.

Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti, sprendžiant ir įrodymų pakankamumo klausimą.

Aptartų įrodymų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad A. B., miręs (duomenys neskelbtini). buvo pareiškėjos sūnaus N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu, todėl yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės, kurio tikslas – kilmės nustatymas (CK 3.146 straipsnio 3 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, tai, kad A. L. nesikreipė į A. B. su prašymu, kad jis pripažintų jos vaiką ir nereikalavo vaikui išlaikymo, o taip pat anksčiau neįniciavo tėvystės nustatymo proceso sūnui, nepaneigia nepilnamečio N. L. teisės žinoti savo kilmę.

Pažymėtina, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas atsižvelgiant į asmens teisę žinoti savo kilmę, į tai, kad negalima kitokiu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių tėvystę.

Pareiškėjai yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vaiko kilmės patvirtinimo tikslu, jog A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs, (duomenys neskelbtini)., buvo pareiškėjos nepilnamečio sūnaus N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. yra jo sūnus.

Palikti N. L. jo turimą pavardę – L.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 73-1-00707-10 grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.