Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėn., vadovaujantis LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2017 m. vasario 2 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prispaudęs prie savęs mažametį A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir paėmęs jį už sprando, privedė jį prie keliuko ir, pargriovęs ant žemės bei laikydamas A. T. užmynęs koja, sudavė tris kartus A. T. maišu su pilnais alaus buteliais į abu šonus, 2-3 kartus į kiekvieną ranką, vieną kartą į dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. T., fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. vasario 2 d., tai buvo prieš Žirgų lenktynes, apie 16.20 val., jis važiavo autobusu į namus iš Dusetų miestelio į (duomenys neskelbtini). Autobuse tuo metu važiavo ir A. T.. Jis buvo išgėręs alaus, su savimi turėjo maišelį su 3 vnt. po 1 litro talpos buteliais alaus. Jis pradėjo Aisčiui reikšti pretenzijas dėl neprižiūrėto šuniuko. Po to, kai jie išlipo iš autobuso, jis paprašė A. T. palaikyti jo maišelį su alaus buteliais, nes jis norėjo parūkyti. A. T. palaikė maišelį ir jie kartu ėjo namų link. A. bėgiojo, o jis, žaisdamas, mojavo maišeliu su buteliais, gal tuomet jam su maišeliu ir pataikė. Tyčia A. nemušė, už sprando paėmęs ir pargriovęs nebuvo. A. T. ir A. T. jį apkalba, kadangi nuo senų laikų jie nesutaria.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamais kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai neprisimena, galėjo būti vasario mėnuo, po pamokų važiavo autobusu namo. Apie 16.50 val. jis išlipo iš autobuso, autobusu važiavo ir Ž.. Jis išlipo ir pradėjo bėgti, nes Ž. kabinėjosi prie jo. Jis jį vijosi, pasigavo ir ranka prispaudė prie savęs. Paėmęs jį už sprando jis privedė jį prie keliuko, pargriovė jį. Vėliau prie keliuko mušė jį nugriuvusį su maišu su alaus puslėmis. Jis sudavė tris kartus per šoną ir sudavė į abi rankas, po 2-3 kartus į kiekvieną ranką. Jis jį laikė užmynęs koja. Jis juto skausmą, kai Ž. jį mušė. Kai paleido, jis nubėgo namo. Namuose buvo mama ir jis jai viską papasakojo. Buvo pas jį ant dešinės kojos blauzdos ir šlaunies mėlynės. Tai atsirado nuo puslių. Buvo suduota jam į abu šonus, rankas, kojas, į šlaunį ir blauzdą. Ž. buvo girtas, kai jį mušė. Bambaliai buvo pilni (b. l. 28-29).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. T., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2017-02-02, apie 16 val., jos mažametis sūnus A. T. po pamokų į namus grįžo verkdamas ir išsigandęs. Ji pasiteiravo sūnaus, kas atsitiko, jis jai papasakojo, kad jį Ž. primušė. Girtas kabinėjosi autobuse, išlipdamas liepė nešti maišelį su buteliais, vaikas leidosi bėgti, o jis pasivijęs apkabino per sprandą ir mušė su bambaliais. Iš pradžių parvertė ir tada mušė. Parodė, kad mušė per šoną, per petį. A. Ž., būdamas neblaivus, dažnai kabinėjasi prie vaikų, nes jie su juo nesutaria. A. Ž. neturi pagrindo, nes iki tol nebuvo jokių konfliktų su kaltinamuoju.

Liudytoja G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jai 11 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kas yra tiesa. Apie kaimyną Ž. papasakos. Tai buvo žiema, atėjo brolis į namus ir jai papasakojo, kad jį pasigavo dėdė, tas kaimynas, ir jį primušė. Jos brolis verkė, kai jai pasakojo. Kada tai buvo, ji neprisimena, buvo žiema, apie 16.00 val., sausio ar vasario mėnuo. Jai brolis pasakojo, kad važiavo autobusu, kartu važiavo ir kaimynas, kuris buvo pasigėręs. Jis paprašė brolio panešti jo maišą, brolis nuo jo pabėgo, tada jis brolį pavijo ir primušė su bonkėm, pilnom alaus. Į kurią vietą jį mušė kaimynas, jis nesakė, bet sakė, kad mušė jį su pilnais buteliais alaus. Mėlynių ant brolio kūno nebuvo, jų nematė. Brolis sakė, kad jam labai skaudėjo kairės pusės šonkaulius. Girdėjo tai jos mama, ji ir patėvis, kai pasakojo brolis. Ji 14.00 val. parėjo namo, buvo namuose, nematė įvykio. Prieš ją nebuvo smurtavęs, nemušė jos (b. l. 42).

Liudytojas U. N. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine A. T., jos dviem vaikais ir jų bendru mažamečiu vaiku, kuriam 11 mėnesių. Su A. T. kartu gyvena apie 2 metus. 2017 m. vasario mėnesį į namus sugrįžo apsiverkęs A. T., kuris papasakojo, kad jį su alaus buteliais apdaužė A. Ž.. Sakė, kad jį daužė per nugarą. Sužalojimų ant A. T. kūno jis nematė, nes netikrino. Žino, kad A. Ž., būdamas girtas, dažnai prie jo kabinėjasi. G. T. tuo metu jau buvo namuose, nes ji buvo atėjusi iš mokyklos ankščiau. A. Ž. nuolat konfliktuoja su jo sugyventine A. T., jie nesutaria jau seniai.

2017-02-02, 17.56 val. patikrinus A. Ž. blaivumą alkotesteriu LION alkolmeter 500 Nr. 18794, kurio patikros sertifikatas galiojo iki 2017-06-05, nustatyta, kad buvo neblaivus – 2,11 promilių ( b. l. 46-47, 48).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad tyčia A. T. nemušė, už sprando paėmęs ir pargriovęs nebuvo, o tik, žaisdamas, mojavo maišeliu su buteliais, kai Aistis bėgiojo, ir tuomet galėjo jam su maišeliu pataikyti, teismas laiko, jog jo kaltė įrodyta byloje surinktais aukščiau nurodytais įrodymais. Nukentėjusysis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad kaltinamasis jį vijosi, pasigavo ir ranka prispaudė prie savęs. Paėmęs jį už sprando jis privedė jį prie keliuko, pargriovė jį. Vėliau prie keliuko mušė jį, nugriuvusį, su maišu su alaus puslėmis. Jis sudavė tris kartus per šoną ir sudavė į abi rankas, po 2-3 kartus į kiekvieną ranką. Jis jį laikė užmynęs koja. Jis juto skausmą, kai Ž. jį mušė. Kai paleido, jis nubėgo namo. Namuose buvo mama ir jis jai viską papasakojo. liudytoja A. T. parodė, kad 2017-02-02, apie 16 val., jos mažametis sūnus A. T. į namus grįžo verkdamas ir išsigandęs, jis jai papasakojo, kad jį A. Ž., išlipęs iš autobuso, liepė nešti maišelį su buteliais, vaikas leidosi bėgti, o jis, pasivijęs, apkabino per sprandą, parvertė ant žemės ir mušė su bambaliais per šoną, per petį. Liudytojai U. N. ir G. T. davė analogiškus parodymus. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs per visą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti įrodymai. Iš įvykio registracijos išklotinės (ROIK) matyti, kad 2017-02-02, 16.37 val., į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu paskambino A. T. ir pranešė, kad prieš 10 min. jos 13-metį sūnų A. T. apstumdė kaimynas A. Ž. (b. l. 5-6). Be to, nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu visiškai neigė savo kaltę, teisiamojo posėdžio metu jau pripažino, kad mojavo maišelių, kuriame buvo trys buteliai alaus, ir pataikė A. T..

Tokiu būdu, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius A. T. fizinį skausmą, įrodyta, jo veika pagal LR BK 140 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo nuosprendžiu vėl teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą ir BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu. Be to, kaltinamasis nesigaili dėl padaryto, neatsiprašė nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės, todėl jam skirtina arešto bausmė (BK 56 str. 1 d.). Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, nedirba, bet ieško darbo, taip pat į aukščiau išdėstytus jo padarytos veikos ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam nežymiai mažesnę bausmę, negų įstatymo nustatytas bausmės vidurkis (LR BK 49, 61 str.).

Kardomoji priemonė A. Ž. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.