Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2023 m. kovo 17 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje - prie baro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. P. (buvusią L.);

tęsdama nusikalstamą veiką, 2023 m. kovo 18 d. apie 02.00 val. viešoje vietoje - baro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), patalpose pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia pastūmė A. P. (buvusią L.), po to tyčia sugriebė A. P. už kaklo, o A. P. (buvusiai L.) liepus paleisti A. P., tyčia A. P. (buvusiai L.) kumščiu sudavė į veido sritį vieną smūgį, nuo kurio A. P. (buvusi L.) nukrito ant grindų, tokiais veiksmais padarė A. P. (buvusiai L.) muštinę žaizdą lūpoje ir poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. (buvusios L.) sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. R. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad galimai 2023 m. kovo 17 d. buvo bare (duomenys neskelbtini), buvo blaivi. Lauke kalbėjosi su drauge G. G. ir draugu, kurio minėti nenori. Kalbėjosi apie jos buvusį vyrą R., kuris įvykdė avariją, kurios metu žuvo A. P. tėvas. A. P. iki to vakaro nepažinojo. A. P. keiksmažodžiais įsiterpė į jų pokalbį. Kilo žodinis konfliktas tarp A. P. ir G. G.. Po kurio laiko, būnant patalpoje, A. P. ją sugriebė už plaukų, o ji gindamasi nukentėjusiąją nuo savęs nustūmė ir A. P. nukrito ant grindų. Ji su G. G. išėjo į lauką. Būnant lauke taip pat vyko žodinis konfliktas, ji grįžo į patalpą ir kas vyko toliau – nežino. Ji nematė jokių sužalojimų, kurie būtų padaryti A. P.. Tą vakarą buvo išgėrusi apie 0,5 stiklinės sidro ir tai neturėjo įtakos nei veiksmams, nei atminčiai. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. P. (buvusiai L.) konstatuota muštinė žaizda lūpoje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 18 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad M. R. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamoji bare - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, panaudodama mažareikšmę dingstį – priekaištus dėl netinkamo pasisakymo, M. R. prie baro (duomenys neskelbtini) pašalinių asmenų akivaizdoje įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. P. (buvusią L.). Tęsdama nusikalstamą veiką, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia pastūmė A. P. (buvusią L.), po to tyčia sugriebė A. P. už kaklo, o A. P. (buvusiai L.) liepus paleisti A. P., tyčia A. P. (buvusiai L.) kumščiu sudavė į veido sritį vieną smūgį, nuo kurio A. P. (buvusi L.) nukrito ant grindų, tokiais veiksmais padarė A. P. (buvusiai L.) muštinę žaizdą lūpoje ir poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. (buvusios L.) sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji parodė, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo tik nuo jos atsistūmė kaip ir gynėsi. Atsižvelgiant į nukentėjusios parodymus matyti, kad ji nuosekliai nurodo, kad kaltinamoji jai sudavė į skruostą. Šį faktą ji paliudijo atvykusiems pareigūnams. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad A. P. konstatuota muštinė žaizda lūpoje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 18 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 90-91). Kaltinamosios M. R. parodymai, kad ji nevartojo smurto prieš nukentėjusiąją kelia abejonių, nes juos paneigia nuoseklūs liudytojų L. Ž., A. P. ir nukentėjusios parodymai. Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad ją sužalojo kaltinamoji M. R., nukentėjusios parodymais nėra pagrindo abejoti. Nustatyta, kad nukentėjusioji su draugais buvo atėjusi į barą pramogauti, šoko, o pavartotas smurtas sutrikdė rimtį, poilsį. Buvo iškviesti pareigūnai ir medikai, todėl teismas konstatuoja, kad M. R. kaltė įrodyta pilnai ir ji baustina.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 48,59 eurų už nukentėjusios A. P. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 48,59 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamosios M. R..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajai M. R. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. M. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), administracine tvarka bausta 2023 m. kovo 21 d. pagal ANK 416 str. 2 d. (paskirta bauda sumokėta) (2 t., b. l. 42-44), Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2 t. b. l. 27-28), dirba, neteista (2 t. b. l. 45). Jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. R. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai - CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendė:

M. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigoti M. R. per visą bausmės atlikimo laiką:

Dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš M. R., asmens (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 48,59 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 59 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. R. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.