Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-361-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-10-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
1A-24-361-2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00941-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
A. P., ir A
Nukentėjusysis
N. A.
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-361/2012

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00941-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.1.; 1.2.14.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,gynėjui advokatui Kazimierui Baranauskui,nuteistajam A. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-07-28 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu iš A. P. ir A. S. solidariai nukentėjusiajam N. A. priteista 338 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 107,92 Lt.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jo apeliacinis skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nutartimi nepriimtas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir grąžintas A. S.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2011 m. liepos 17 d., apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini), A. P. sudavė N. A. rankos kumščiu į smakrą. N. A. įlipus į taksi automobilį, į automobilį įlipo A. P. ir A. S., ir taksi automobilyje abu sudavė N. A. po 5 smūgius į veidą, padarydami jam muštinę žaizdą veide, nežymiai sutrikdžiusią N. A. sveikatą, bei iš N. A. rankinės ištraukė 80 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 50 Lt, ir dokumentai: 30 Lt vertės asmens tapatybės kortelė, 49 Lt vertės vairuotojo pažymėjimas, banko „Swedbank“ dvi mokėjimo kortelės bendros 40 Lt vertės, 30 Lt vertės SEB banko mokėjimo kortelė, 20 Lt vertės banko „Snoras“ mokėjimo kortelė, automobilio „Peugeot 406“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), 39 Lt vertės registracijos liudijimas. Tokiu būdu A. P. ir A. S., pavartodami fizinį smurtą, pagrobė N. A. 338 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo nuosprendį pakeisti ir veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. bei sumažinti skirtą bausmę. Nurodo, kad su nuosprendžio išvadomis iš dalies sutinka. Liepos 17 d., eidamas kartu su A. S. (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo stovintį nukentėjusįjį N. A., kuris buvo neblaivus ir prašė cigaretės. Apeliantas teigia, jog pasirodė, kad jam N. A. nori suduoti, todėl pastarąjį atstūmė ir vėliau atsiprašė. Tuo metu N. A. sustabdė automobilį, jie visi trys įlipo, susėdo ant užpakalinės sėdynės, susistumdė ir jis, A. P., galėjo nukentėjusiajam suduoti. Nuteistasis teigia, kad N. A. pinigų ar daiktų nepaėmė, nuramino A. S., liepė pastarajam išlipti iš automobilio, ar šis paėmė ką nors iš nukentėjusiojo, nežino ir nematė, nors vėliau paaiškėjo, kad A. S. sudavė į veidą nukentėjusiajam ir iš jo rankinės vis dėlto ištraukė piniginę su dokumentais. N. A. apiplėšti nesitarė ir neplanavo. A. S. paaiškino, kad paėmęs iš N. A. piniginės pinigus, šią su dokumentais paėjęs į šalį išmetė. Nukentėjusysis nematė, kas jam ištraukė piniginę. Apeliantas pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo konstatuoti, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo turtą, pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nėra net netiesioginių įrodymų dėl susitarimo su A. S. įvykdyti plėšimą. Toks sumanymas kilo tik A. S., kuris vienas nusprendė slapta pagrobti nukentėjusiojo piniginę ir tai padarė, tokie A. S. veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas ir jo, A. P., tyčios neapima. Taigi išnyksta bendrininkavimo požymiai. Apeliantas nurodo, kad jam neturi būti inkriminuotas A. S. sumanymas ir pastarojo veikos pasekmės, A. S. pagal BK 180 str. 1 d. atsako vienas pats.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis tą rytą buvo neblaivus, todėl galėjo klaidingai suprasti atskiras aplinkybes. N. A. nurodo, kad jie jam sudavė po 5 smūgius į veidą, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad muštinė žaizda padaryta ne mažiau kaip dėl vieno trauminio kontaktinio smūgio, taigi nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam priimtas nuosprendis pagrįstas abejonėmis ir spėjimais, tačiau teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę bei kitas bylos aplinkybes, o ne prielaidomis, abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, bet skundžiamame nuosprendyje to nebuvo padaryta, vienareikšmiai nenustatyta, kodėl jo, A. P., veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neigia bendrininkavęs su A. S. apiplėšiant nukentėjusįjį N. A.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino byloje esančius įrodymus bei padarė motyvuotą išvadą, kad BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padarytas bendrais kaltininkų veiksmais.

Pagal BK 180 str. 1 d. dispoziciją laikoma, kad plėšimą padarė tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad su A. S. nesitarė apiplėšti nukentėjusiojo, o A. S. slapta taksi automobilyje ištraukė piniginę iš N. A. rankinės, tai turėtų būti laikoma kaip vykdytojo ekscesas. Tokie apelianto argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nusikaltimo rytą A. P. ir A. S. priėjo prie gatvėje stovėjusio nukentėjusiojo. A. S. apylinkės teisme, prisiimdamas kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad paskui N. A. įsėdęs į taksi automobilį šiam sudavė bei ištraukė piniginę. Tačiau nuteistųjų paaiškinimai dėl svarbių nusikaltimo aplinkybių nėra visiškai sutampantys bei nuoseklūs. A. P. apylinkės teisme teigė, kad gatvėje visiems besikalbant, jis pastūmė nukentėjusįjį, nes pasirodė, kad pastarasis nori muštis ir tuojau nukentėjusiojo atsiprašė, paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jau teigė, kad gal sudavė ir smūgį į smakrą (b. l. 102, t. 2). A. S. teisme apie jokį N. A. agresyvų elgesį neužsiminė, tai verčia abejoti A. P. deklaruojamais jėgos prieš nukentėjusįjį pavartojimo motyvais, t. y. tariamu N. A. noru muštis. Negana to, A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog A. P. be jokios priežasties kumščiu trenkė N. A. į veidą, po to iškart pradėjo atsiprašinėti. A. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme neigė lipęs paskui N. A. į taksi automobilį, tik priėjęs atidarė automobilio duris, kvietė A. S. išlipti. A. S. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad su A. P. paskui nukentėjusįjį įlipo į taksi automobilį ir jis, A. S., atsisėdo N. A. iš dešinės pusės, A. P. iš kairės, nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, tik ištraukė piniginę ir iškart išlipo iš automobilio, o A. P. išlipo iš paskos (b. l. 106, t. 1). Teisme A. S. pradėjo neigti, jog A. P. buvo įlipęs į taksi automobilį (b. l. 103, t. 2), tačiau apeliaciniame skunde A. P. jau nurodo, kad buvo įlipęs į automobilį. Paminėti nuteistųjų paaiškinimų nesutapimai bei nenuoseklumas verčia abejoti šių paaiškinimų teisingumu ir patikimumu. Priešingai nei nuteistųjų, nukentėjusiojo N. A. parodymai dėl įvykio aplinkybių nuoseklūs ir jais netikėti kolegija neturi pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio rytą N. A. buvo neblaivus, todėl galėjo neadekvačiai vertinti situaciją, tačiau nukentėjusysis procese buvo apklausiamas kelis kartus ir kiekvieną kartą jo nurodomos aplinkybės iš esmės nesiskyrė nuo nurodytų iškart po nusikaltimo padarymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad N. A. galėjo neteisingai suprasti susiklosčiusią situaciją, juolab kad jo parodymai sutampa su kitais įrodymais. Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, N. A. nusikaltimo padarymo dieną rašydamas pareiškimą policijai, nurodė, kad paskui jį į taksi automobilį įsėdę du asmenys ėmė jį mušti ir iš rankinės ištraukė piniginę, apibūdino jį užpuolusių asmenų požymius. 2011-07-19 apklausos metu N. A. nurodė užpuolikų požymius, paaiškino, kad besikalbant gatvėje, vienas iš vaikinų jam sudavė į smakrą, sustabdęs pravažiuojantį taksi automobilį į jį įsėdo, tačiau abu vaikinai iš abiejų pusių taip pat įlindo į automobilį, sudavė jam smūgių ir vienas jų ištraukęs piniginę sušuko „turiu“, iš išgąsčio nepastebėjo, kur tie vaikinai nubėgo. Parodymo atpažinti metu N. A. atpažino tiek A. P., tiek A. S., o apklausiamas po šio procesinio veiksmo detalizavo, kad prieš įsėdant į taksi automobilį į smakrą jam sudavė būtent A. P., su kuriuo jie susikabino ir juto, kaip pastarasis bando iš jo rankinės kažką traukti, šalia stovėjęs kitas vaikinas apsimetė, kad nieko nevyksta, padėti nebandė. Teisme nukentėjusysis atkartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde mini neatitikimus tarp nukentėjusiojo nurodomų suduotų smūgių skaičiaus bei specialisto išvados, kad muštinė žaizda padaryta ne mažiau kaip dėl vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio, tačiau specialisto išvada nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, o tik patvirtina, kad smurtas prieš N. A. tikrai buvo pavartotas.

Iš to, kas paminėta, neabejotinai nustatyta, kad A. P. buvo nusikaltimo vietoje, vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tai leidžia manyti, jog A. P. siekiai nebuvo draugiški ir visiškai nekalti. Tai, jog A. P. sudavė nukentėjusiajam į smakrą, o šalia stovėjęs A. S. nieko nedarė ir smurtaujančiojo nestabdė, N. A. aiškiai kėlė nesaugumo jausmą, grėsmę. Be to, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė nukentėjusysis, po smūgio jis susikibo su A. P. ir pastarasis ranka apieškojo jo rankinę, tačiau, kaip galima manyti iš paminėtų aplinkybių, tuo momentu nieko nepaėmė. Nukentėjusiajam įsėdus į taksi automobilį, nuteistieji ne tik kad nepasišalino iš įvykio vietos, tačiau priešingai, įsėdo paskui N. A.. Nors A. P. teisme neigė sėdėjęs mašinoje, neva buvo tik priėjęs ir atidaręs dureles, tačiau nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad tiek A. P., tiek A. S. iš abiejų pusių buvo įlindę į automobilį, jį mušė ir tuo momentu buvo ištraukta jo piniginė, vienas iš užpuolikų sušuko: „turiu“. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. taip pat aiškino, jog į automobilį jie buvo įlipę visi trys, o piniginę ištraukė būtent jis ir tik teisme pakeitė poziciją, teigdamas, kad į automobilį įsėdo tik jis ir N. A.. Toks parodymų pakeitimas vertinamas kaip siekis padėti išvengti atsakomybės A. P.. Apeliaciniame skunde A. P. vis dėlto nurodo, kad jie visi trys buvo įsėdę į taksi automobilį ir jis netgi galėjo suduoti nukentėjusiajam. Įrodymų visuma leidžia spręsti, kad nors ir nenustatyta, kad nuteistieji būtų detaliai aptarę N. A. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kai vienas iš kaltininkų suduoda nukentėjusiajam, apieško pastarojo rankinę, kitas tuo metu faktiškai nieko nedaro ir toleruoja tokį šiurkštų kito kaltininko elgesį, o paskui užpuolikai ne tik kad nepasišalina, bet dar ir sėda paskui nukentėjusįjį į automobilį, toliau smurtauja ir tuo metu ištraukia nukentėjusiojo piniginę, vis dėlto rodo abiejų kaltininkų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, o tai visiškai atitinka BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keistį jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Violeta MiliuvienėRemigijus Preikšaitis