Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, eN2-5820-558/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-30
Bylos Nr.: eN2-5820-558/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06629-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: I. G.
Atsakovas: Sigito G, S. G.
Trečiasis asmuo: AB DNB bankui, AB DNB
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
125.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. N2-5820-558/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06629-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;75.8; 77.2;77.4.2;78.2.1;125.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Laurai Dolerytei,dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovei advokatei R. N.,atsakovo Sigito G. atstovui advokato padėjėjui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, AB DNB lizingui, UAB „Grifito transportas“, institucijoms teikiančioms išvadas byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo priešieškinį ieškovei byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. G. galutinai sutikslinusi reikalavimus, patikslintais ieškiniais (1t. b.l. 58-67, 2t., b.l. 147-160), prašo teismo santuoką, sudarytą 1997-12-31 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 3121, nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti santuokinę pavardę „G.“; nustatyti nepilnametės dukros U. G., gim. 2000-11-21 gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą- ieškovei priteisiant automobilį Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 4200 Lt vertės; kilnojamuosius daiktus nurodytus ieškinyje, kurių bendra vertė 5650 Lt; ieškovei ir atsakovui priteisti nekilnojamojo turto kiekvienam po 1/6 dalį pastato-daržinės, u/n 6291-5000-6044, po 1/12 dalį pastato-gyvenamojo namo, u/n 6291-5000-6011, po 1/12 dalį lauko virtuvės, u/n 6291-5000-6022, po 1/12 dalį kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, u/n 6291-5000-6055, esantys Duobulio g. 10, Žičkų k., Mindūnų sen., Molėtų r.sav.; atsakovui priteisti automobilį Audi Allroad, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus nurodytus ieškinyje, kurių bendra vertė 16620 Lt; prievolę AB DNB bankui pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole; prievoles UAB DNB lizingui, UAB „Grifito transportas“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir ieškinys yra reiškiamas antrą kartą. 2007 metų, nebegalėdama kęsti atsakovo vartojamo smurto ieškovės ir mažametės dukters U. atžvilgiu, nuolatinių sutuoktinio girtavimų, nepagarbos ieškovės iš pirmos santuokos dukteriai R. K., kartu su nepilnametėmis dukterimis ji buvo priversta palikti namus ir apsigyveno Vilniaus Motinos ir vaiko pensione. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme ji patikėjo atsakovo atgailavimu, pažadais, todėl nusprendė išsaugoti šeimą ir su sutuoktiniu susitaikė. Dėl šių priežasčių teismas paliko ieškinį nenagrinėtu. Tačiau atsakovo pykčiai buvo aprimę tik kelerius metus. Atsakovas jau keturis metus nustojo vartoti alkoholį, tačiau jo netinkamas elgesys šeimoje nepasikeitė. Atsakovas nuolat keldavo konfliktines situacijas, šeima dėl jo veiksmų negalėjo ramiai gyventi, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į policiją. 2014-01-27 Vilniaus apskrities VPK 2-ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asmens terorizavimo sutuoktinio Sigito G. veiksmais. 2013-12-28 atsakovas paliko šeimą ir pradėjo gyventi skyrium. Pažymėtina, kad atsakovas, palikdamas šeimą palaipsniui išsinešė bendro turto maždaug už 17000 Lt sumą. Neseniai sužinojo, kad sutuoktinis šiuo metu yra išvykęs gyventi ir uždarbiauti į Norvegiją. Nepilnametės dukters poreikiams per mėnesį reikalinga skirti 1400 Lt, todėl pusė šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas palikęs šeimą visiškai nustojo ja rūpintis, ieškovė viena moka būsto kredito ir palūkanų įmokas, nors ši prievolė yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė. Pažymėjo, jog dalis baldų, kuriuos atsakovas yra įtraukęs į bendro ir dalintino turto balansą, t.y. lauko ąžuoliniai baldai, lauko pavėsinė, du dviračiai, mediena, vaiko kambario baldų komplektas, lova, esanti vaikų kambaryje, kopijavimo (skenavimo) aparatas, garažo baldai (spinta trijų durų), žurnalinis staliukas negali būti dalinami tarp sutuoktinių, kadangi arba priklauso nepilnametei dukrai, arba yra padovanoti ieškovei, arba yra įsigyti iš padovanotų ieškovei lėšų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (3t., b.l.1-6 ) atsakovas nurodė, kad jis su patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nėra kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų jo kaltei pagrįsti. Atsakovas santuokoje išgyveno 15 metų, santuokoje gimė šalių dukra U. G.. Atsakovo ir ieškovės santykiai klostėsi gerai, kaip ir kiekvienoje šeimoje buvo įvairių dienų, sutarimų ir nesutarimų. Atsakovas šeimos namus paliko dėl ieškovės elgesio, t.y. ieškovės nenoro kartu gyventi su atsakovu, nes ieškovė susirado kitą vyrą A. L., kuris šiuo metu yra jos sugyventinis. Ieškovės elgesys pasikeitė, kai atsakovas padovanojo jai savo nekilnojamojo turto dalį. Tokiu būdu ieškovė tapo viso kartu pirkto namo savininke. Dukros, U. G. naudai atsakovas atsisakė paveldėto turto. Atsakovas norėjo, kad dukra turėtų tvirtą finansinį pagrindą. Ieškovė nesistengė užtikrinti šeimos gerovės, o atvirkščiai pradėjo būti priekabi, priekaištavo ir galiausiai privedė prie visiško šeimos iširimo, sukurdama santykius su kitu vyru. Nesutiko, jog iš namų išsinešė turto už 17000 Lt sumą, nes ieškovė pakeitė namo spynas. Norėdamas patekti į šeimos namus, nes reikėjo pasiimti asmeninius daiktus, pasibaigdavo ieškovės pareiškimų rašymais į policiją. Visi tyrimai pagal ieškovės rašytus pareiškimus nutraukti. Su prašomu vaikui išlaikymo dydžiu nesutinka, mano, kad dukros naudai atsisakęs palikimo ir nepilnametei dukrai paveldėjus nekilnojamojo turto jis visiškai užtikrino savo dukrai finansinę gerovę, todėl išlaikymas periodinėmis išmokomis neturėtų būti iš jo priteistas. Ieškovė nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukia automobilį Audi Allroad, kuris 2014-01-28 yra parduotas UAB „Deriva Lt“. Be to, ieškovė, jau vykstant teisminiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, pardavė transporto priemonę Audi A6 Avant, kurio vertė yra apie 10000 Lt. Ši suma taip pat turėtų būti dalintina nutraukiant santuoką. Su nekilnojamojo turto padalinimu atsakovas sutiko, išskyrus prašo grąžinti iš ieškovės jo padovanotą nekilnojamąjį turtą. Sutiko, jog prievolė AB DNB bankui būtų pripažinta šalių solidaria prievole. Sutiko, kad prievolė UAB „Grifito transportas“ yra jo asmeninė prievolė. Nesutiko, kad prievolė AB DNB lizingui yra jo asmeninė prievolė, mano, kad tai yra šalių solidari prievolė.

Šalies argumentai

Atsakovas patikslintu priešieškiniu (2t., b.l. 44-54) prašo teismo nutraukti tarp šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; prašo įpareigoti ieškovę grąžinti pagal 2008-08-06 Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, not.reg.Nr.17018 padovanotą asmeninėn nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį sodo namo, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir šį turtą priteisti atsakovo S. G. asmeninėn nuosavybėn; padalinti bendrą santuokoje įgytą turtą kiekvienam po 1/12 dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį lauko virtuvės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį inžinierinių statinių, u/n (duomenys neskelbtini) bei 1/6 dalį daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti kilnojamųjų daiktų už 61500 Lt; atsakovui išmokėti 36750 Lt kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį; prievolę AB DNB bankui po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole; prievolę UAB „Grifito transportas“ pripažinti atsakovo asmenine prievole; prievolę AB DNB lizingui pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole; nustatyti nepilnametės dukters U. G. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad nepilnametės dukters išlaikymas priteistinas turtu: 5/16 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), 5/16 dalimi garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) bei ½ dalimi žemės sklypo su komunikacijomis Telšių mieste; nutraukus santuoką ieškovei palikti iki santuokos turėtą K. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį (2t., b.l. 87-93) ieškovė nurodo, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, laiko juos iš dalies nepagrįstais ir atmestinais. Visa apimtimi palaiko savo reikalavimus. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nesutinka , jog atsakovas kaltina ją tariama neištikimybe su kaimynystėje gyvenančiu A. L., nes jis yra visiškai niekuo dėtas žmogus. A. L. su savo sutuoktine gyvena kaimynystėje, jis nuolat matydavo, kaip atsakovas elgiasi su ieškove, todėl jis, kaip žmogus ir pilietis gynė ieškovę nuo atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, visiškos atsakovo savivalės. Todėl atsakovo kaltinimai dėl ieškovės neištikimybės yra nepagrįsti. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog nekilnojamąjį turtą atsakovas jai padovanojo tikrai ne dėl lojalumo, vardan šeimos gerovės ir stabilumo, tačiau dėl didžiulių įsiskolinimų kreditoriams, nebepajėgdamas vykdyti ar bent iš dalies prisidėti prie finansinių įsipareigojimų AB DNB bankui už įsigytą gyvenamąjį būstą vykdymo. Sudarant dalies nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, sutuoktiniai sutarė, kad nuo dalies nuosavybės perleidimo bankui paskolą mokės ieškovė iš savo gaunamų pajamų, nereikalaudama ateityje regreso tvarka sumokėtų sumų iš atsakovo. Šį įsipareigojimą iki šiol ieškovė vykdo. Atsakovas yra nesugyvenamo būdo, ypatingai konfliktiška asmenybė, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra. Atsakovas nurodo, jog jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro tik 125 Lt, o Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją, todėl niekaip ir negali dirbti Lietuvos įmonėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė atsakovo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendimas neįsiteisėjęs. Jokio išlaikymo atsakovas dukrai nėra teikęs. Pagal pateiktus dokumentus dukra paveldėjo nedidelę turto bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalį, todėl teigti, jog jis yra suteikęs vaikui išlaikymą turtu yra nesąžininga, nes turtą mergaitei paliko anapilin išėję atsakovo tėvai. Atsakovas nurodo, kad vienas iš dviejų santuokoje įsigytų automobilių Audi Allroad, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), 2014-01-28 buvo parduotas, tačiau minėtas automobilis ieškovės buvo perleistas UAB „Deriva“, tačiau atsakovui nesutikus atsisakyti pretenzijų į automobilį Audi, A6 Avant, o įmonei UAB „Deriva“ su ieškove neatsiskaičius, nesutiko šio automobilio parduoti ir išregistruoti iš viešo registro. Atsakovas šiuo automobiliu naudojasi ir toliau, o ieškovės adresu iš Norvegijos Oslo kommune buvo atsiųstas įspėjimas automobilio savininkui (automobilis registruotas ieškovės vardu), kadangi atsakovas, vairuodamas šį automobilį, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl neteisinga dalinti tik transporto priemonę Audi A6 Avant, kurią atsakovė yra pardavusi, o nedalinti Audi Allroad. Kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimu grąžinti dovaną iš apdovanotojo, nes ieškovė dėl santuokos iširimo kaltina išimtinai atsakovą. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytu kilnojamųjų daiktų sąrašu bei jų vertėmis. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė minėtų daiktų verčių, nepateikė įsigijimo dokumentų. Prievolė AB DNB lizingui yra išimtinai asmeninė atsakovo prievolė. Nors atsakovas ir nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau šalys turi bendrą nepilnametę dukrą, todėl teismas negali uždrausti jai pasilikti minėtos pavardės.

Tretieji asmenys AB DNB bankas ir AB DNB lizingas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį (1t. b.l.112-114, 2t. b.l.168-170 ) kuriame nurodė, jog tarp AB DNB banko (toliau-Bankas) ir kredito gavėjų I. G. ir Sigito G. yra sudaryta 2007-10-16 Kreditavimo sutartis Nr.K-4100-2007-57, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 57924 EUR kreditas, skirtas sodo namui su žemės sklypu, įsigyti. Kredito likutis 2014-03-19 sudarė 46 158,21 EUR. Kredito grąžinimas užtikrintas žemės sklypo ir sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Bankas neprieštarauja, kad prievolė liktų solidari šalių prievolė. Tarp Lizingo iš vienos pusės ir UAB „Siglauda“ iš kitos pusės sudarytos šios Lizingo sutartys: Nr. 2007/03-V87, Nr.2006/07-V257, Nr.2006/11-V339, Nr.2006/11-L1103, už kurių įsipareigojimų vykdymą laidavo atsakovas S. G.. Įsipareigojimai Lizingui buvo vykdomi netinkamai, todėl sutartys buvo nutrauktos ir Lizingas kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. 2009-06-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimu išduotas 2009-08-19 vykdomasis raštas c.b.Nr.2-140-798/2009 dėl 256 946,71 Lt skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Siglauda“ ir Sigito G. Lizingo naudai. Lizingo prašymu 2010-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.2-1721-141/2010 nustatytos skolininko Sigito G. ir I. G. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. AB DNB lizingas neprieštarauja, jog prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole.Atsiliepimu į patikslintą ieškinį be aukščiau nurodytų aplinkybių neprieštaravo atsakovo priešieškinio reikalavimui, jog prievolė AB DNB lizingui būtų pripažinta solidaria šalių prievole.

Tretieji asmenys AB DNB bankas ir AB DNB lizingas pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį (2t. b.l.120-123), kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį. Papildomai nurodė, jog nėra aiškus atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo turtu nepilnametei dukrai priteisimo: ar atsakovas prašo teismo nustatyti, kaip nepilnametei dukrai nuosavybės teisėmis paveldėtas turtas (jo dalys) būtų laikomas kaip išlaikymas, ar nepilnametei dukrai būtų priteistas išlaikymas atsakovui atitenkančios palikimo dalies. Tokiu atveju, jeigu atsakovas prašo priteisti išlaikymą turtu jau U. G. nuosavybės teise atitekusiu turtu, kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Tokiu atveju, jeigu atsakovas prašo nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą atsakovui priklausančia tėvo ar motinos palikimo dalimi, su tokiu reikalavimu Bankas ir Lizingas nesutiktų, nes tai pažeistų kreditorių interesus.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą dėl šalių nepilnametės dukros interesų bei buities tyrimo aktą (1t., b.l. 118-120). Išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnametė dukra U. G. gyvena kartu su motina name, (duomenys neskelbtini). Namas priklauso ieškovei, švarus, tvarkingas. Jame yra keturi kambariai, mergaitė turi atskirą kambarį, jai sudarytos tinkamos gyvenimo , mokymosi sąlygos. Nepilnametė išreiškė norą gyventi su mama, nes tarp jų yra labai artimas ryšys, todėl skyrius sutinka, kad nepilnametės U. G. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, bei, kad iš jos tėvo, atsakovo Sigito G., būtų priteistas išlaikymas nepilnametei iki jos pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jų tėvų turtinei padėčiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio nurodė, jog ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka, kad dukra gyventų su motina, tačiau skyrius atkreipė dėmesį, jog atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad išlaikymas vaikui priteistinas turtu, tačiau nurodytas turtas pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus yra ne atsakovo, o dukters nuosavybė ir nėra įrašų, kad paveldėtą turtą, jis perleido nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymą (2t. b.l. 82).

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir patikslintą išvadą (1t. b.l.121-122, 2t. b.l.79-80), kuriose nurodė, jog atsakovas S. G. negyvena (duomenys neskelbtini) Susisiekus telefonu su atsakovu sužinota, kad jis gyvena Vilniuje, tik keletą kartų per mėnesį atvyksta darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu, kurio tik tam tikra dalis skiriama U. G. išlaikymui, sukelia problemų disponuoti turtu. Skyriaus nuomone geriausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. S.G. siūloma išlaikymo forma neatitinka geriausių vaiko interesų ir jiems prieštarauja.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais su atsakovo priešieškiniu nesutiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, jog atsakovas paliko šeimos namus 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ir visiškai nustojo rūpintis šeima. Nepilnametei dukrai neteikia jokio išlaikymo, kredito įmokas, kurios per mėnesį sudaro 145 EUR, ieškovė moka viena. Jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 700 EUR. Nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį būtina skirti apie 1400 Lt, todėl iš atsakovo dukros išlaikymui prašo skirti po 200 EUR per mėnesį. Atsakovas yra neprognozuojamo elgesio yra supjaustęs jos automobilio padangas, sugadinęs namo stogą, kurį apmėtė akmenimis kuriame ieškovė gyvena su nepilnamete dukra. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iki 2014 metų sausio mėnesio atsakovas turėjo raktus nuo būsto ir ieškovei su dukra nebūnat namuose, išnešė nemažai santuokoje įgytų daiktų, todėl ieškovė buvo priversta pakeisti namo spynas. Atsakovas yra nesugyvenamo būdo, nuolat ieškojo priekabių, nepagrįstai kaltina ieškovę neištikimybe su kaimynu A. L., kuris ne kartą ieškovei dėl atsakovo elgesio yra padėjęs iškvieti policiją. Automobiliu Audi Allroad naudojasi atsakovas, nes ieškovė yra gavusi iš Norvegijos, kur šiuo metu ir gyvena atsakovas, raštus už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ieškovė sutiko, jog minėto automobilio vertė yra 12000 Lt (3475,44 EUR) ir kad šis automobilis būtų priteistas atsakovui, o jai būtų priteista 6000 Lt (1737,72 EUR) kompensacija.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko.papildomai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ir pati ieškovė yra konfliktų iniciatorė. Ieškovė daug kartų kreipėsi atsakovo atžvilgiu dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, tačiau faktams nepasitvirtinus visi ikiteisminiai tyrimai atsisakyti pradėti. Dėl nepilnametės dukros išlaikymo, mirus atsakovo motinai S. G. atsisakė jam priklausiusios dalies palikimo dukros naudai, todėl mano, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir turi būti priteistas jam priklausiusiu turtu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobiliu Audi Allroad naudojasi atsakovas, sutiko, jog minėto automobilio vertė yra 12000 Lt (3475,44 EUR), taip pat neprieštaravo, jog šis automobilis būtų priteistas atsakovui, o ieškovei išmokama pusė automobilio vertės kompensacija. Neprieštaravo ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytai automobilio Opel Astra vertei.

2015-01-26 parengiamojo teismo posėdžio metu tiesiogiai išklausyta nepilnametė U. G., kuri nurodė, jog jai yra 14 metų, ji mokosi aštuntoje klasėje, gyvena kartu su mama, sutaria abi gerai. Ji visada kreipiasi į mamą jai rūpimais klausimais. Tėčio namuose nėra nuo Naujųjų metų, su juo santykių nepalaiko, tėtis ja nesidomi, nei jos pasiekimais, nei jos gyvenimu. Iš interneto „Facebook“ netyčia sužinojo, jog tėtis gyvena Norvegijoje. Tarp tėvų visada būdavo konfliktai, nes tėtis yra karštakošis, dėl jo elgesio nepilnametei yra gėda. Pamena tėvų konfliktus, kai tėtis buvo atjungęs elektrą, jai buvo labai baisu. Būrelių nelanko, nes neužtenka pinigų. Ji labai norėtų lankyti jojimo užsiėmimus, kurį beje anksčiau ir lankė, tačiau mama nepajėgi jos leisti, nes tam neužtenka lėšų. Kai tėtis gyveno kartu jis prisidėdavo prie išlaikymo, bet labiau tai darydavo mama, ji inicijuodavo daiktų pirkimą. Nepilnametė nori gyventi su mama, apie tėvą neturinti ką pasakyti, nes nenori su juo bendrauti, bijo, kad nebepasikartotų nuolatiniai konfliktai, barniai, kurių metu tėtis jai sakydavo „tylėk, snargle“ (3t. b.l.26).

2015-01-26 parengiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. L., kuris yra ieškovės kaimynas paaiškino, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta penkerius metus, nes gyvena kaimynystėje. Iš pradžių, jam atrodė, kad jų šeima ideali, nes atsakovas negėrė, nerūkė. 2014 metų gruodžio mėnesį, atsakovas vienas išvažiavo švęsti Naujųjų metų, o grįžęs sumušė ieškovę, todėl ieškovė kreipėsi į jį, kaip į kaimyną, pagalbos, o jis pasiūlė nedelsiant kreiptis į policiją, ką ieškovė jo žiniomis ir padarė. Matė, jog ieškovė buvo sužalota. Atsakovas yra neprognozuojamo elgesio, 2014 metų sausio mėnesį jis pats yra gavęs nuo atsakovo su laužtuvu į koją. Ne kartą atsakovas jam yra skambinęs, kaltino ieškovę ir jį neištikimybe, keikėsi. 2014 metų vasario mėnesį matė, kai atsakovas nešė iš namų daiktus ir juos krovė į automobilį. Kai ieškovė namuose pakeitė spynas, matė, kaip atsakovas atvažiavęs išdaužė ieškovės namų langus, mėtydamas į juos akmenis. Liudytojas yra Sodų bendrijos narys, tai jis puikiai žino, kad atsakovas su visais kaimynais turėjęs konfliktų (3t. b.l.26).

2015-01-26 parengiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja J. L., kuri yra A. L. sutuoktinė ir ieškovės kaimynė paaiškino, jog ieškovę ir atsakovą pažįsta apie 3-4 metus. Su ieškove santykiai draugiški, su atsakovu nebendravo. Ji matė, kai ieškovė kreipėsi pagalbos į jos vyrą dėl atsakovo elgesio. Liudytoja yra gavusi iš atsakovo sms žinutes, kad jos vyras su ieškove yra meilužiai. Atsakovui visi kaimynai yra blogi (3t., b.l. 26).

2015-01-26 parengiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja G. M., kuri yra ieškovės sodo kaimynė paaiškino, kad ji pažįsta šalis 8 metus. Ji atvažiuoja į sodą vasarą. 2014 metų birželio mėnesį, anksti ryte, t.y. 4.30 val., ji išgirdo garsą ir pamatė S. G. daužantį savo namų langus, o juos išdaužęs greitai spruko. Liudytoja turi neįgalią dukrą, todėl ir keliasi anksti. Ieškovę apibūdino, kaip tvarkingą ir gerą kaimynę. Atsakovas jai yra sakęs, kad visi kaimynai yra blogi, o ieškovė, jo manymu, yra niekam tikusi. Kai jie abu pykdavosi, girdėjusi, kaip atsakovas šaukia ant ieškovės (3 t., b.l. 26, ).

2015-01-26 parengiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja A. U., kuri yra ieškovės sesuo paaiškino, kai gimė šalių dukra Urtė santykiai šeimoje pasikeitė. Ieškovės dukrai R., iš pirmosios santuokos, vietos namuose nebuvo dėl atsakovo nenoro kartu gyventi su svetimu vaiku. 2007 metais jai paskambino ieškovė, kuri pasakė, kad atsakovas išvarė ją iš namų ir ji glaudžiasi pensione. Kai šalys susitaikė, ji su atsakovu nebendravo 3 metus. 2013 metais, Kalėdas ieškovė šventė Zarasuose viena, be atsakovo, o 2014-01-02 sužinojo iš pačios ieškovės, kad atsakovas pradėjo nešti daiktus iš namų. Po to jai paskambino ieškovė iš kaimynų telefono, pasakė, kad ją sumušė jos sutuoktinis. Ne kartą ieškovė jai yra rodžiusi mėlynę, kai buvo sutuoktinio sumušta (3t.b.l.26).

2015-01-26 parengiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Č., kuri yra ieškovės dukra iš ankstesnės santuokos paaiškino, kad ji iki 23 metų kartu gyveno su mama ir atsakovu. Ji nuolat buvo terorizuojama patėvio: vejama iš namų, vadinama „pavainike“. 2007 metais, kartu su mama, jai teko išeiti iš namų į Vaiko ir motinos pensioną dėl atsakovo elgesio. Pensione pragyveno apie 4 mėnesius. Ieškovė visą laiką dirbo, atsakovas reikalaudavo, kad ieškovė didesne dalimi prisidėtų prie šeimos išlaikymo. Atsakovas dažnai keldavo mamai pavydo scenas. Liudytoja ne kartą yra užstojusi mamą, nes atsakovas yra panaudojęs jėgą. Ne kartą atsakovas yra grasinęs ieškovei ir kirviu arba kas pasitaikydavo po ranka, o 2014 metų gruodžio mėnesį paėmęs peilį grasino, kad jis atsisės į kalėjimą, tačiau ieškovė gyva neliks arba bus invalido vežimėlyje. Atsakovas yra neprognozuojama asmenybė. Mama visada rūpinosi vaikais, dirbo, kad jiems nieko netruktų, o patėvis nuolat žemino mamą, nepaisė jos nuomonė, sprendimus priimdavo vienas. Atsimena, kai visa šeima vyko atostogauti į užsienį: atsipalaiduoti negalėjo, nes tuoj iš patėvio pusės kildavo konfliktai, barniai. Su sese, jos žiniomis, atsakovas nebendrauja (3t.b.l.26).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės, atstovų paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 1997-12-31 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3121 (1t. b.l. 90). Santuokoje 2000-11-21 gimė dukra U. G. (1t. b.l. 13). Santuokos išsaugoti nėra jokių galimybių, kadangi šalys jau negyvena kartu nuo 2013-12-28.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131). Kaltės prezumpcija nuginčijama, kitai šaliai įrodžius, kad nebuvo tokių aplinkybių, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba įrodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo reiškia būtent sutuoktiniui dėl jo psichologinio ir fizinio smurto šeimoje, tiek sutuoktinės, tiek šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, palikimą šeimos ir visišką nesirūpinimą ja. Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kaltina ją neištikimybe.

Iš šalių paaiškinimų, pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2013-12-28, kai atsakovas paliko šeimos namus. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas S. G. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės I. G. atžvilgiu. Išklausytas liudytojas A. L. nurodė, jog matė, kaip ieškovė buvo sužalota jos sutuoktinio, nes ieškovė kreipėsi pagalbos į jį, kaip į kaimyną, tą aplinkybę patvirtino ir liudytojo sutuoktinė J. L. (3t.b.l.26). Kita liudytoja G. M. nurodė (3t., b.l.26), jog yra mačiusi, kaip atsakovas 2014 m. birželio mėnesį, anksti ryte, t.y. 4.30 val. daužė akmenimis savo namų langus. Minėtos liudytojos parodymus patvirtina duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-15 nutarimu (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2-9-7842-654/2014) S. G. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str.1d. ir skyrė įspėjimą. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Tuo tarpu liudytojų A. U. ir R. Č. parodymus teismas laiko subjektyviais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovę su aukščiau nurodytomis liudytojomis sieja artimas giminystės ryšys ir jos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Kad atsakovo elgesys neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų dėl jo keliamų nuolatinių konfliktų yra nurodžiusi ir šalių nepilnametė dukra Urtė, gim. 2000-11-21 teismo posėdžio metu bei bendraudama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove (1t. b.l.120). Aplinkybes, patvirtinančias konfliktišką atsakovo būdą patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovo brolio Pauliaus G. laiškas rašytas ieškovės atstovei (3t. b.l.40).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2013-12-28 palikęs šeimos namus visiškai nesirūpina šeima, neteikia dukrai jokio išlaikymo, su nepilnamete nepalaiko jokio ryšio, nesidomi jos mokslais, laisvalaikiu, sveikata. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, t.y. jos neištikimybės, į bylą nepateikė jokių sutuoktinės kaltę pagrindžiančių įrodymų, išskyrus jo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios pačių liudytojų A. L. ir jo sutuoktinės J. L. parodymais buvo paneigti. Atsakovas neįrodė, kad jis, palikęs žmoną su nepilnamete dukra, prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atsakovas nurodo tik vienintelę aplinkybę, kad jis padovanojo jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį ieškovei, nelaikytina, kad ši dovana gali būti užskaityta kaip tinkamas šeimos išlaikymas. Kita nurodyta atsakovo aplinkybė, kad jis atsisakė nepilnametės dukros naudai paveldėto turto, nepagrįsta įrodymais, nes iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog U. G. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybę (2t. b.l.55), todėl taip pat negali būti užskaityta, kaip tinkamas išlaikymo teikimas.

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).

Dėl pavardžių

Nors atsakovas ir nesutiko, jog po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė G. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteikiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko, U. G., gim. 2000-11-21, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. G. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė prašo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo po 700,00 Lt, teismo posėdžio metu nurodė po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus, nurodydama, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga suma būtų 1400 Lt, nurodė, kad dukra specialių poreikių neturi, tačiau nori lankyti jojimo pamokas į kurias leisti nėra pajėgi, nes per mėnesį kainuoja apie 400-450 Lt (116 (duomenys neskelbtini) EUR). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ji dirba UAB „Norfos Mažmena“ (1t.b.l.148), jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 2014-02-28-2500,2Lt (724 EUR), 2014-03-31 3840,78 Lt (1112,43 EUR). Ieškovė, be bendrąja jungtine nuosavybės teise dalintino turto, turi ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių 11 nekilnojamojo turto objektų (1t. b.l. 14-45), bylos duomenimis nustatyta, kad ji viena moka bendrą prievolę bankui, kurios įmokos per mėnesį ieškovės paaiškinimu sudaro 145 EUR. Kad minėtos paskolos atsakovas nemoka patvirtino atsakovo atstovas teismo posėdžio metu.

Atsakovas nurodo, kad dukros naudai yra atsisakęs paveldėto turto 5/16 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 41 875 Lt), 5/16 dalies garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 4 600 Lt), ¼ dalies sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 10 165 Lt) bei ½ dalies žemės sklypo, esančio Telšių mieste (dalies vertė 16 750 Lt), viso dukros naudai atsisakė turto, kurio bendra vertė 73 390 Lt sumai. Mano, kad šis nekilnojamasis turtas visiškai užtikrina nepilnametės interesus, todėl teismas neturėtų priteisti iš jo jokio išlaikymo. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Kaip teisingai pastebėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (2t.b.l.82), atsakovas pageidaudamas, jog išlaikymas vaikui būtų pritiestas turtu, visų pirma, turtas asmeninės nuosavybės teise turi priklausyti pačiam atsakovui, tačiau prašomas priteisti turtas dukros išlaikymui pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus (2t. b.l. 55-65) yra ne jo, o pačios U. G. nuosavybė ir duomenų, kad paveldėtą turtą atsakovas perleido nepilnamečiam vaikui, kaip išlaikymą, nėra, todėl tenkinti atsakovo prašymą, jog išlaikymas dukrai būtų priteistas ne jam priklausančiu turtu, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, be bendrąja jungtine nuosavybės teise dalintino turto, neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (1t., b.l. 14-18, 46-47). Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 500 Lt (144,81 EUR) (1t.b.l.152).

Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, tačiau atsakovas visos savo turtinės padėties neatskleidė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis šiuo metu gyvena Norvegijoje, o kokias gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais, į bylą nepateikė. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2015-01-01 yra 300 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad nedarbingumas jam nėra nustatytas, konstatuoja, kad iš jo nepilnametės dukters U. G. išlaikymui priteistina nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2014-02-25 po 150 EUR periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, o likusią 250 EUR dalį turi skirti ieškovė, nes jos turtinė padėtis ženkliai geresnė.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik dukros U. G. interesams (CK 3.203 str.).

Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsakovas prašo į dalintino turto balansą neįtraukti automobilio AUDI ALLROAD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra parduotas. Nors į bylą pateikta 2014-01-28 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės I. G. ir UAB „Deriva LT“, kurią atstovavo pats atsakovas S. G. (1t. b.l.140), tačiau byloje nėra duomenų apie daikto perdavimą pirkėjui ir, kad UAB „Deriva LT“ minėtą turtą buvo priėmusi ir įtraukusi į savo turto balansą, todėl teismas sprendžia, kad nuosavybės teisės neperėjo (CK 4.49 str.). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog už minėtą automobilį pinigų negavo, todėl šis automobilis nebuvo išregistruotas iš viešo registro, o atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobiliu naudojasi atsakovas, sutiko, jog automobilis būtų priteistas atsakovui, o ieškovei išmokama pusė automobilio vertės kompensacija. Teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, jog automobilio vertė yra 12000 Lt (3475,44 EUR).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su ieškovės argumentais ir neįtraukia į dalintino turto balansą nepilnametei dukrai skirtų daiktų: dviračio, vaiko kambario baldų komplekto, lovos, esančios vaiko kambaryje, kopijavimo (skenavimo) aparato, nes akivaizdu, jog minėti daiktai yra skirti nepilnametės dukros poreikių tenkinimui (CK 3.120 str.1d.,2d.). Nors ieškovė į dalintino turto balansą prašo neįtraukti kilnojamųjų daiktų: lauko ąžuolinių baldų, lauko pavėsinės, vieno dviračio, medienos, garažo baldų (spinta trijų durų), žurnalinio staliuko, nes šie daiktai yra padovanoti ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes ieškovė nepateikė, o teismas prielaidomis vadovautis negali, todėl minėti daiktai įtrauktini į dalintino turto balansą (CPK 178 str.). Teismas į dalijamo turto balansą neįtraukia ieškovės nurodomų kilnojamųjų daiktų: palapinės (280 Lt), kitų smulkių buities apyvokos daiktų (260 Lt), 2 vnt. dulkių siurblių (1200 LT), dviejų televizorių (2000 Lt), 2 vnt. televizorių distancinių pultelių (50 Lt), audio grotuvo (200 Lt) ir atsakovo nurodomų daiktų: garažo darbastalio (2000 Lt), prieškambario baldų (1500 Lt), 1 vnt. boilerio (atsakovas prašė padalinti 2 vnt., ieškovė pripažino tik 1 vnt.), 1vnt. dviračio (atsakovas prašė padalinti 3vnt., ieškovė pripažino, kad yra 2 vnt., o vieno vieneto teismas neįtraukė į dalintino turto balansą pripažino, jog tai nepilnametės poreikių tenkinimui skirtas daiktas), kadangi nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šie daiktai egzistuoja, nors teismas šalims ne kartą siūlė tą padaryti (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai teismas į dalintino turto balansą įtraukia tuos daiktus, dėl kurių egzistavimo nėra ginčo.

Ieškovė pradiniu ieškiniu į dalintino turto balansą buvo įtraukusi santuokoje įgytą automobilį AUDI A6 AVANT, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (1t.b.l.46-47), tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė šį automobilį pardavė ir jį išregistravo iš transporto priemonių registro (1t.b.l.46-47, 2t. b.l.140). Patikslintu ieškiniu ieškovė jo nebeįtraukia į dalintino turto balansą, atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo jį padalinti, išmokant jam 6000 Lt (1737,72 EUR) kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis yra parduotas, todėl ieškovė privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes gautas lėšas, kaip patvirtino pati ieškovė teismo posėdžio metu panaudojo kito automobilio įsigijimui (CK 3.98 str.3d.). Ieškovė minėtą automobilį įvertino 5000 Lt (1448,10 EUR), atsakovas įvertino 12000 Lt (3475,44 EUR). Abi šalys vertės nustatymui vadovavosi autogidas.lt, autoplius.lt (1t. b.l.68-69,142,143). Teismas, nesutariant šalims dėl paminėtų daiktų vertės, vadovaujasi šio automobilio nurodytų verčių aritmetiniu vidurkiu, t.y. sudėdamas abiejų šalių nurodytas vertes ir padalindamas iš dviejų. Dėl to ginčo automobilio vertė yra laikoma 8500 Lt (2461,77 EUR). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina pusė automobilio vertės, t.y. 1230,88 EUR kompensacija už santuokoje įgyto turto sumažėjimą (CK 3.115 str.2d.).

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2013-12-28, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013-12-28 , kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013-02-28, o automobilis OPEL ASTRA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ieškovės vardu įregistruotas 2014-04-23, kai šalys jau nevedė bendro ūkio, teismas nustato, kad transporto priemonė laikytina asmenine ieškovės nuosavybe ir nedalintina.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 1/3 dalis daržinės, kurios unikalus numeris 6291-5000-6044, 1/6 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 6291-5000-6011, 1/6 dalis lauko virtuvės, kurios unikalus numeris 6291-5000-6022, adresu (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.14-18), kurių vidutinė rinkos vertė 3165 Lt (916,64 EUR); automobilis AUDI ALLROAD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu 12000 Lt (3475,44 EUR), kilnojamasis turtas:

Žemesnės instancijos teismas

dulkių siurblys „Panasonic“ (ieškovė įvertino 50 Lt, atsakovas 900 Lt);

lauko baldų komplektas (ieškovė-300 Lt, atsakovas 1000 Lt);

virtuvės baldų komplektas (ieškovė-600 Lt, atsakovas-6000 Lt);

valgomojo baldai (ieškovė-150 Lt, atsakovas-1500 Lt);

šaldytuvas (ieškovė-200 Lt, atsakovas-1000 Lt);

miegamojo fotelis (ieškovė-50 Lt, atsakovas-500 Lt);

viryklė (ieškovė-200 Lt, atsakovas-1000 Lt);

mikrobangų krosnelė (ieškovė-50 Lt, atsakovas-300 Lt);

šaldiklis (ieškovė-300 Lt, atsakovas-1000 Lt);

patalynė (ieškovė 600 Lt, atsakovas-2000 Lt);

skalbimo mašina (ieškovė-300 Lt, atsakovas-1000 Lt);

boileris (ieškovė-150Lt, atsakovas-500 Lt);

dušinės ir tualeto baldų komplektas (ieškovė-500 Lt, atsakovas-1500 Lt);

svetainės ąžuolinė indauja (ieškovė-200 Lt, atsakovas-1500 Lt);

odinis minkštas kampas (ieškovė-300 Lt, atsakovas 1000 Lt);

miegamojo baldų komplektas (ieškovė-200 Lt, atsakovas-2000 Lt);

televizorius „Samsung“ (ieškovė-400 Lt, atsakovas-1000 Lt);

namų kino sistema „Panasonic“ (ieškovė-600 Lt, atsakovas-5000 Lt);

indai bei smulki buitinė technika (ieškovė-1920 Lt, atsakovas-4500 Lt);

televizoriaus stiklinis staliukas (ieškovė-200 Lt, atsakovas-400 Lt);

plovimo įrenginys „Karcher“ (ieškovė-1000 Lt, atsakovas-900 Lt);

fotoaparatas „Canon“ (ieškovė-1000 Lt, atsakovas-1500 Lt);

videokamera „Sony“ (šalys abi įvertino 1000 Lt);

televizorius „Philips“ (ieškovė, nurodydama 3 vnt. televizorių, kurių pavadinimų nenurodė įvertino po 1000 Lt, atsakovas-500 Lt);

darbo įrankiai ir žoliapjovė (ieškovė-4710 Lt, atsakovas-1800 Lt);

automobilinis freoninis šaldytuvas (ieškovė-500 Lt, atsakovas-1500 Lt);

automobilinis šaldytuvas (ieškovė-100 Lt, atsakovas-300 Lt);

dviračių gabenimo platforma (šalys abi įvertino 1500 Lt);

dviratis (ieškovė vertės nenurodė, o atsakovas-1000 Lt);

lauko ąžuoliniai baldai (ieškovė teismo posėdžio metu įvertino 500 Lt, o atsakovas -3000 Lt);

lauko pavėsinė (teismo posėdžio metu ieškovė įvertino-600 Lt, atsakovas 7000 Lt);

žurnalinis staliukas (ieškovė vertės nenurodė, o atsakovas įvertino-400 Lt);

mediena (ieškovė vertės nenurodė, atsakovas įvertino 3000 Lt);

garažo baldai (trijų durų spinta), ieškovė vertės nenurodė, o atsakovas-1000 Lt.

Teismas, nesutariant šalims dėl paminėtų daiktų vertės, vadovaujasi šių nurodytų kilnojamųjų verčių aritmetiniu vidurkiu, t.y. sudėdamas abiejų šalių nurodytas vertes ir padalindamas iš dviejų bei konvertuodamas į eurus, suapvalindamas iki sveiko skaičiaus.

Dėl to dulkių siurblio „Panasonic“ vertė yra laikoma 138 EUR;

lauko baldų komplekto vertė 188 EUR;

virtuvės baldų komplekto vertė 956 EUR;

valgomojo baldų vertė 239 EUR;

šaldytuvo vertė 174 EUR;

miegamojo fotelio vertė 80 EUR;

viryklės vertė 174 EUR;

mikrobangų krosnelės vertė 51 EUR;

šaldiklio vertė 188 EUR;

patalynės vertė 377 EUR;

skalbimo mašinos vertė 188 EUR;

boilerio vertė 94 EUR;

dušinės ir tualeto baldų komplekto vertė 290 EUR;

svetainės ąžuolinės indaujos vertė 246 EUR;

odinio minkšto kampo vertė 188 EUR;

miegamojo baldų komplekto vertė 319 EUR;

televizoriaus „Samsung“ vertė 203 EUR;

namų kino sistemos „Panasonic“ vertė 811 EUR;

indų bei smulkios buitinės technikos vertė 930 EUR;

televizoriaus stiklinio staliuko vertė 87 EUR;

plovimo įrenginio „Karcher“ vertė 275 EUR;

fotoaparato „Canon“ vertė 362 EUR;

videokameros „Sony“ 290 EUR;

televizoriaus „Philips“ vertė 217 EUR;

darbo įrankių ir žoliapjovės vertė 943 EUR;

automobilinio freoninio šaldytuvo vertė 290 EUR;

automobilinio šaldytuvo vertė 58 EUR;

dviračių gabenimo platformos vertė 434 EUR;

dviračio vertė 507 EUR;

lauko ąžuolinių baldų vertė 507 EUR;

lauko pavėsinės vertė 1101 EUR;

žurnalinio staliuko vertė 116 EUR;

medienos vertė 869 EUR;

garažo baldų (trijų durų spinta) vertė 290 EUR.

Viso kilnojamųjų daiktų vertė 12180 EUR.

Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dalintino nekilnojamojo turto, kurio vertė 916,64 EUR bei 18117,21EUR vertės kilnojamojo turto. Viso dalintino turto vertė sudaro 19033,85 EUR.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo, teismas priteisia šalims lygiomis dalimis po 1/6 dalį pastato-daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį pastato-gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį lauko virtuvės, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ginčo tarp šalių dėl automobilio AUDI ALLROAD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padalijimo nėra, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog minėtu automobiliu naudojasi atsakovas, sutinka, kad šis automobilis būtų priteistas jam, o ieškovei būtų išmokėta ½ dalis automobilio vertės kompensacija. Tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilio vertė yra 12000 Lt (3475,44 EUR). Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia automobilį AUDI ALLROAD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, o iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1737,72EUR kompensacija už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

Ginčas kilo dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo. Atsakovas prašo visus kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovei, o atsakovui išmokant pusę šių daiktų vertės kompensaciją, nes visi kilnojamieji daiktai yra pas ieškovę, kuri jais naudojasi, o kai kurie iš jų negali būti atskirti nuo nekilnojamojo turto nepadarant jam žalos, nes yra specialiai prie jo pritaikyti ir atskirti juos būtų neprotinga. Ieškovė su tokiu padalinimu kategoriškai nesutinka, nurodo, kad didelė dalis daiktų randasi pas atsakovą, nes jis dalį daiktų yra išsivežęs, todėl prašo padalinti pagal realų šių daiktų naudojimą. Ieškovės paaiškinimais bei esančia byloje rašytine medžiaga nustatyta, kad atsakovui palikus šeimos namus, jis dažnai juose lankydavosi, yra sugadinęs santuokoje įgytų daiktų, ieškovė po jo apsilankymo pasigedusi nemažai daiktų. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta pakeisti namo spynas. Liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip atsakovas 2014 metų vasario mėnesį nešė iš namų daiktus ir juos krovė į automobilį, o kai ieškovė namuose pakeitė spynas atsakovas atvažiavęs išdaužė ieškovės namų langus, mėtydamas į juos akmenis.

CPK 185 str. įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.). Remdamasis išdėstytomis nustatytomis byloje aplinkybėmis ir jas įvertinęs, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog dalis kilnojamųjų daiktų randasi pas atsakovą, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl teismas santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus dalina pagal ieškovės pasiūlytą variantą.

Tokiu būdu po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis kilnojamasis turtas: dulkių siurblys „Panasonic“ (138 EUR), lauko baldų komplektas (188 EUR),virtuvės baldų komplektas (956 EUR), valgomojo baldai (239 EUR), šaldytuvas (174 EUR), miegamojo fotelis (80 EUR), viryklė (174 EUR), mikrobangų krosnelė (51 EUR), šaldiklis (188 EUR), patalynė (188,50 EUR), skalbimo mašina (188 EUR), boileris (94 EUR), dušinės ir tualeto baldų komplektas (290 EUR), svetainės ąžuolinė indauja (246 EUR), odinis minkštas kampas (188 EUR), miegamojo baldų komplektas (319 EUR), televizorius „Samsung“ (203 EUR), namų kino sistema „Panasonic“ (811 EUR), indai bei smulki buitinė technika (418,50 EUR), televizoriaus stiklinis staliukas ( 87 EUR). Taip pat ieškovei priteistini kilnojamieji daiktai : dviratis (507 EUR), lauko ąžuoliniai baldai (507 EUR), lauko pavėsinė (1101 EUR), žurnalinis staliukas (116 EUR), mediena (869 EUR), garažo baldai (trijų durų spinta), vertė 290 EUR, nes kaip aukščiau pasisakė teismas, šie daiktai įtrauktini į turto balansą ir jie randasi pas ieškovę. Viso ieškovei kilnojamųjų daiktų priteista už 8611 EUR sumą.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis kilnojamasis turtas: plovimo įrenginys „Karcher“ (275 EUR), fotoaparatas „Canon“ (362 EUR), videokamera „Sony“ (290 EUR), televizorius „Philips“ (217 EUR), darbo įrankiai ir žoliapjovė (943 EUR), automobilinis freoninis šaldytuvas (290 EUR), automobilinis šaldytuvas (58EUR), dviračių gabenimo platforma (434 EUR), patalynė (188,5 EUR), indai bei smulki buitinė technika (511,50 EUR). Viso atsakovui priteista už 3569 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o ieškovei atiteko didesnė dalis kilnojamojo turto, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 5042 EUR kompensacija.

Atlikus užskaitą iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4535,16 EUR kompensacija.

Dėl dovanos grąžinimo

Atsakovas vadovaudamasis LR CK 3.70 str. 3 d. prašo grąžinti jam asmeninėn nuosavybėn ieškovei padovanotus nekilnojamuosius daiktus: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-08-06 Vilniaus miesto 16 notaro biuro notarės D. J. patvirtinta dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei, kaip sutuoktinei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus - ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (2t., b.l. 18-21).

LR CK 3.70 str. 3 d. yra specialioji teisės norma, taikoma įstatymų leidėjo konkrečiai apibrėžtu atveju, tai yra, kai santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės.

Išnagrinėjus santuokos nutrūkimo priežastis teismas konstatavo, kad santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą grąžinti jam sutuoktinei padovanotą nekilnojamąjį turtą.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. G. ir S. G. 2007-10-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-4100-2007-57 su AB DNB banku (1 t. b.l. 50-52). Kredito sutarties lėšomis buvo įgytas šalių nekilnojamas turtas, kuris yra įkeistas hipotekos lakštu 01120070029465 (1 t. b.l. 82-83). Byloje ginčo dėl šios prievolės pobūdžio nekilo, tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė prievolę AB DNB bankui pripažinti solidaria, kreditorius šiai pozicijai irgi pritarė. Atsižvelgiant į tai I. G. ir S. G. paliekami solidariai atsakingi už prievolę pagal 2007-10-16 kreditavimo sutartį Nr. K-4100-2007-57 (CK 3.109 str. 1d. 6 p.).

Iš antstolės Nemiros Šiugždaitės patvarkymo nustatyta, kad vykdydama Kupiškio r.apylinkės teismo 2013-12-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-59-100/2013 dėl 480 Lt išieškojimo iš skolininko S. G. trečios eilės išieškotojui UAB „Grifito transportas“ areštuoja 480 Lt skolos ir 798,08 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1278,08 Lt sumą (2t. b.l. 12). Atsakovas sutiko, jog ši prievolė yra asmeninė, ieškovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu prašė minėtą prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole, nes atsakovas minėtoje įmonėje dirbo, todėl susidaręs įsiskolinimas yra susijęs su atsakovo santykiais su darbdaviu ir turi būti pripažintas asmeniniu atsakovo įsiskolinimui. UAB „Grifito transportas“ atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, jog atsakovo prievolė UAB „Grifito transportas“ atsirado su darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimu (Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 sprendimas c.b.Nr. .2-59-100/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-10-29 nutartis Civilinė byla Nr. 2A-745-227/2013), todėl minėta prievolė laikytina asmenine S. G. prievolė.

Vilniaus apygardos teismas 2009-06-10 sprendimu priteisė solidariai iš UAB „Siglauda“ ir Sigito G., UAB DNB lizingo naudai 64613,67 Lt skolos, 7534,73 Lt delspinigių, 174696,31 Lt baudos, 5937 Lt žyminio mokesčio, 4165 Lt atstovavimo išlaidų (2t. b.l.15-16). Šią prievolę atsakovas prašo pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole, kreditorius dėl prievolės solidarumo neprieštaravo, ieškovė prašė pripažinti asmenine atsakovo prievole. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir DNB lizingo atsiliepimo turinio S. G. sudarė laidavimo sutartį (1t.b.l.112-114, 2t. b.l. 15-16). 2010-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos skolininko S. G. ir I. G. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (2t. b.l.13). Kasacinis teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.) ir į laidavimo asmeninį pobūdį, tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.1d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę. Atsižvelgiant į tai, prievolę UAB DNB lizingas pripažinti asmenine atsakovo S. G. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.

Atlikus paiešką VMI sistemoje nustatyta, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2014-02-27 sumokėjo 256 Lt (74,17 EUR) žyminio mokesčio, advokato išlaidos 800 EUR, išlaidos, susijusios su pažymų gavimu iš VĮ Registrų centro 57 Lt (16,50 EUR), VĮ Regitra“ 30 Lt (10,15 EUR).

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (2t.b.l.40), likusios žyminio mokesčio dalies, t.y. 2618 Lt sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (2t., b.l. 71).

Kadangi atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos visos bylinėjimosi išlaidos sumoje 900,82 EUR (CK 3.70 str.2d.).

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7d., iš atsakovo valstybei priteistinas 722 EUR žyminis mokestis (8468,92 EUR už priteistą turtą x3 proc. x 75 proc. ir už atmestą reikalavimą dėl dovanos grąžinimo 81477 Lt (23597 EUR x 3roc. X 75 proc.)). Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 41 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (150 EUR x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 150 Lt (43 EUR), iš jo atėmus 31 EUR (santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės) lieka 12 EUR, todėl ši suma atimama iš priteisto žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 751 EUR žyminis mokestis.

Kadangi atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo jis privalo sumokėti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už kilnojamuosius daiktus nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio valstybei, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 194 EUR žyminis mokestis (8611 EUR x 3proc.x 75 proc.), viso iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei sudaro 945 EUR. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 27,76 EUR, jų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo ( LR CPK 96 str.). Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 972,76 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 385 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1997-12-31 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3121, tarp Sigito G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą S. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. G., palikti santuokinę pavardę – „G.“.

Nepilnametės U. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina I. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Sigito G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieno šimto penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-25) iki dukros pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.

Priteisti ieškovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų: 1/6 dalį pastato-daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį pastato-gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį lauko virtuvės, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). ir kilnojamųjų daiktų: dulkių siurblį „Panasonic“, lauko baldų komplektą, virtuvės baldų komplektą, valgomojo baldus, šaldytuvą, miegamojo fotelį, viryklę, mikrobangų krosnelę, šaldiklį, patalynę, skalbimo mašiną, boilerį, dušinės ir tualeto baldų komplektą, svetainės ąžuolinę indaują, odinį minkštą kampą, miegamojo baldų komplektą, televizorių „Samsung“, namų kino sistemą „Panasonic“, indus bei smulkią buitinę techniką, televizoriaus stiklinį staliuką, dviratį, lauko ąžuolinius baldus, lauko pavėsinę, žurnalinį staliuką, medieną, garažo baldus (trijų durų spinta).

Pripažinti automobilį OPEL ASTRA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti atsakovui, S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų: 1/6 dalį pastato-daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį pastato-gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį lauko virtuvės, u/n (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). ir kilnojamųjų daiktų: automobilį AUDI ALLROAD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), plovimo įrenginį „Karcher“, fotoaparatą „Canon“, videokamerą „Sony“, televizorių „Philips“, darbo įrankius ir žoliapjovę, automobilinį freoninį šaldytuvą, automobilinį šaldytuvą, dviračių gabenimo platformą, patalynę, indus bei smulkią buitinę techniką.

Priteisti iš ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Sigito G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4535,16 EUR (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 16 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „Grifito transportas“ yra asmeninė atsakovo Sigito G. prievolė.

Nustatyti, kad solidari prievolė UAB „Siglauda“ ir Sigito G. AB DNB lizingui yra asmeninė Sigito G. prievolė I. G. atžvilgiu.

Nustatyti, kad prievolė AB DNB bankui yra solidari ieškovės I. G. ir atsakovo Sigito G. prievolė.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Sigito G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900,82 EUR (devynis šimtus eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Sigito G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 945 EUR (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį ir 27,76 EUR (dvidešimt septynis eurus 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus naikinamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 2014-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi – dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 2014-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi- areštuoti ieškovei I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ dalį pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, uždraudžiant jais disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti, nuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl arešto panaikinimo pavesti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Daina Knezevičienė