Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2016-02-03 įsakymą Nr. 41-66 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos T. C. skyrimo“.

Pagrįsdamas reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, iš įsakymo nėra aišku, kokį jis padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis netinkamai paruošė atsakymą Policijos departamentui. Mano, kad savo funkcijas ir vadovės pavedimą atliko tinkamai ir jokių reikalavimų nepažeidė, todėl tarnybinėn atsakomybėm patrauktas nepagrįstai. Atsakovė neteisingai nustatė inkriminuoto nusižengimo subjektyviąją pusę, nes jis galėjo pasireikšti tik nusikalstamu nerūpestingumu, o ne aplaidumu. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyti būtini jo sudėties elementai, t. y. kaltė ir priežastinis ryšys.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl aplaidaus pareigybės funkcijų vykdymo, buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo, Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus, todėl ginčijamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, išsamiai ir nuodugniai įvertinus visus jo metu surinktus duomenis, nustačius visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Pažymėtina, kad visos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas yra išdėstyti 2016-02-01 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. A164-24/16(3.4.53-PD3), kuri yra sudėtinė ginčijamo Administracijos direktoriaus įsakymo dalis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamas ne tik faktinių aplinkybių vertinimas ir teisinis pagrindimas, bet išsamiai išanalizuoti pareiškėjo paaiškinime išdėstyti argumentai. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai tik patvirtina faktą, kad atsakymą į Policijos departamento paklausimą jis parengė netinkamai, nesurinko visų būtinų duomenų, o kilus įtarimų dėl rastų duomenų teisingumo, nesikreipė tarnybinės pagalbos į kitus Administracijos darbuotojus. Pareiškėjas buvo apmokytas dirbti su savivaldybėje veikiančia dokumentų apskaitos sistema ,,@vilys“, todėl jam turėjo būti žinoma, kaip joje ieškoti reikiamos informacijos. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ir už tai, kad pažeidė valstybės tarnautojams keliamų elgesio taisyklių reikalavimus. Atsakovės nuomone, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati jo padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sudėtingumui. Nustatant pareiškėjo kaltės formą, buvo vadovaujamasi ne baudžiamosios teisės normomis, o nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklėmis, kuriose tokios kaltės formos kaip nusikalstamas nerūpestingumas nėra. Įvertinus pareiškėjo padaryto nusižengimo aplinkybes, buvo konstatuota, kad jis padarytas dėl aplaidumo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Administracijos direktoriaus 2016-02-03 įsakymo Nr. 41-66, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2016-01-18 pasirašytinai buvo įteiktas 2016-01-18 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-8/16(3.4.53-PD3), kuriame nurodyta, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kadangi netinkamai įvykdė pavedimą atsakyti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015 metų gruodžio mėnesio raštą Nr. 5-S-12251 ir nepateikė informacijos, kiek 2015 metų lapkričio mėnesį buvo gauta pranešimų apie vaikus, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-iasis PK) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-asis PK), ir taip galimai pažeidė: 1) Administracijos direktoriaus 2015-07-22 įsakymu Nr. 40-249 patvirtintino Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.10 p.; 2) Administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-249 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 53.1 p. ir 53.3 p.; 3) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (toliau – Elgesio taisyklės) 6.3–6.4 p., 6.14–6.15 p., 7.1–7.2 p. ir 12 p.; 4) Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.3 p., 2.5 p., 8.3 p., 9.1–9.4 ir 9.8 p.; Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. (b. l. 74–75).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016-02-01 buvo surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. A164-24/16(3.4.53-PD3), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas aplaidžiai atliko jam pavestą užduotį ir taip pažeidė Pareigybės aprašymo 7.10 p., Darbo tvarkos taisyklių 53.1 p. ir 53.3 p., Elgesio taisyklių 6.3–6.4 p., 6.14–6.15 p., 7.1–7.2 p. ir 12 p., Etikos taisyklių 2.3 p., 2.5 p., 8.3 p., 9.1–9.4 ir 9.8 p. ir VTĮ 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., todėl siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 81–85).

Remiantis nurodyta išvada, Administracijos direktoriaus 2016-02-03 įsakymu Nr. 41-66 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 4).

Su nurodytu įsakymu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra nemotyvuotas, taip pat kad nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

VTĮ 28 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Pagal VTĮ 29 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus skiriamos įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę nuobaudą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (VTĮ 30 str. 5 d.).

Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 p. nustatyta, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, raštu pateikiama motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą (14.1. p.); pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo (14.2. p.); pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (14.3. p.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis yra 2016-02-01 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. A164-24/16(3.4.53-PD3), kurioje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, už kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pačiame Administracijos direktoriaus 2016-02-03 įsakyme Nr. 41-66 yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, už kokius pareiškėjo veiksmus ir už kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimus jis patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. dėl savo kaltės neatliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigų arba jas atliko netinkamai (VTĮ 2 str. 12 d.). Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos VTĮ, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Tarnybinėn atsakomybėn pareiškėjas patrauktas už tai, kad pažeidė: 1) Pareigybės aprašymo 7.10 p. (vykdo kitus Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo ir Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vedėjo pavedimus, siekdamas įgyvendinti institucijai iškeltus strateginius tikslus); 2) Darbo tvarkos taisyklių 53.1 p. (personalas privalo vykdyti tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis ir įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams) ir 53.3 p. (personalas privalo nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas); 3) Elgesio taisyklių 6.3–6.4 p. (asmuo privalo, rengdamas ir teikdamas dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, stengtis būti savarankiškas, nevengti asmeninės atsakomybės už padarytas klaidas, jas pripažinti ir stengtis kuo greičiau ištaisyti), 6.14–6.15 p. (asmuo privalo būti mandagus, paslaugus ir tvarkingas, tolerantiškas, pagarbiai elgtis su bendradarbiais ir kitais žmonėmis), 7.1–7.2 p. (asmuo privalo sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas VTĮ, Darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose, o atlikdamas savo pareigas, privalo vadovautis Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams) ir 12 p. (asmuo, bendraudamas su vadovais, turi elgtis korektiškai ir pagarbiai, vykdyti teisėtus jų nurodymus); 4) Etikos taisyklių 2.3 p. (valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų), 2.5 p. (valstybės tarnautojas privalo vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus), 8.3 p. (valstybės tarnautojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka teikti oficialią informaciją, kuri nėra ribojama ar konfidenciali), 9.1–9.4 ir 9.8 p. (valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis, būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas, savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai, būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis, pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti); 5) VTĮ 3 str. 2 d. 8 p. (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas), 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis).

Iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad nurodytas teisės aktų nuostatas pareiškėjas pripažintas pažeidęs dėl to, kad aplaidžiai įvykdė pavedimą atsakyti į Departamento raštą ir nepateikė informacijos, kiek 2015 metų lapkričio mėnesį buvo gauta pranešimų apie vaikus, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-iojo PK ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK.

Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai įvykdė suformuluotą pavedimą, kreipėsi į kitus Administracijos specialistus, tačiau informacijos apie gautus pranešimus jie neturėjo, taip pat atliko paiešką sistemoje ,,@vilys“, kurioje duomenų apie iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-iojo PK ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK gautus pranešimus nerado.

Bylos duomenys patvirtina ir šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, kad Administracijoje buvo gautas Departamento 2015-12-08 raštas Nr. 5-S-12251, kuriame prašoma pateikti informaciją, kiek pranešimų apie vaikus, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 buvo gauta iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-iojo PK (b. l. 58). Departamento atstovas 2015-12-09 telefonu taip pat paprašė pateikti ir informaciją apie rašte nurodytus pranešimus, kurie buvo gauti iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK. Prašomą informaciją surinkti ir pateikti Departamentui buvo pavesta pareiškėjui, šis parengė du raštų projektus (b. l. 59, 60), nurodydamas, kad nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 pranešimų apie vaikus, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nei iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-iojo PK, nei iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK gauta nebuvo. Neatsižvelgiant į pareiškėjo parengtus atsakymus, Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-30 raštu Nr. A732-9615/15(2.13.2.45-AD15) Departamentui buvo pateikta informacija, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 iš nurodytų policijos komisariatų buvo gauti 7 pranešimai apie vaikus, susiję su smurtu artimoje aplinkoje (b. l. 61–62).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas aplaidžiai atliko jam suformuluotą pavedimą ir parengė tikrovės neatitinkančius informacinius raštus Departamentui. Į bylą pateikti dokumentų valdymo sistemos ,,@vilys“ paieškos išrašai (b. l. 77–78, 89–93) patvirtina, kad, vykdydamas pavedimą, pareiškėjas pasirinko nepakankamus paieškos kriterijus, todėl jam nebuvo sukonfigūruota ,,@vilys“ buvusi informacija apie iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-ojo PK ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 gautus pranešimus.

Vadinasi, pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, susijusias su tinkamu, nepriekaištingu, rūpestingu ir atsakingu pareigų atlikimu, tiesioginio vadovo pavedimų ir Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymu, įsigilinimu į klausimo esmę, skubotumo ir paviršutiniškumo vengimu, tinkamu oficialios informacijos pateikimu.

Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tarnybinėn atsakomybėn pareiškėjas patrauktas ir už valstybės tarnautojams nustatytų Elgesio taisyklių bei Etikos taisyklių pažeidimus, pasireiškusius tuo, kad pareiškėjas, bendraudamas su kolegomis ir vadovais, stokoja kultūros, nepripažįsta savo klaidų ir nesiima veiksmų joms ištaisyti.

Nurodytas išvadas Administracija grindžia pareiškėjo tiesioginės vadovės R. Butkienės paaiškinimais, kurių pareiškėjas nepaneigė. Be to, į bylą pateiktas jo paties paaiškinimas bei skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad jis nėra linkęs pripažinta savo klaidų, imtis veiksmų joms ištaisyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad valstybės tarnautojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis, pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti, o bendraudamas su vadovais, turi elgtis korektiškai ir pagarbiai, vykdyti teisėtus jų nurodymus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad, sprendžiant dėl jo tarnybinės atsakomybės, netinkamai nustatyta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. kaltė, nes jo padarytas tarnybinis nusižengimas galėjo pasireikšti tik nusikalstamu nerūpestingumu, o ne aplaidumu.

Kaip nurodyta anksčiau, valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja VTĮ ir Taisyklių nuostatos.

Pagal Taisyklių 13 p., tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti nurodyta visi jo sudėties elementai, t. y. ir kaltės forma, nurodant, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo.

Nagrinėjamu atveju Administracija konstatavo, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl aplaidumo, kadangi jis galimai nenumatė, jog dėl jo veikimo (atmestino duomenų surinkimo) / neveikimo (pastangų surinkti patikimus duomenis stokos) gali kilti tam tikri neigiami padariniai, nors atsižvelgiant į darbines pareigas, turėjo ir galėjo tai numatyti bei užkirsti jiems kelią.

Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją bei pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo kaltės forma nustatyta teisingai. Tarnybinio nusižengimo padarymą lėmė aplaidus pareiškėjo pareigų atlikimas bei aplaidus požiūris į jam pavestos užduoties tinkamą įvykdymą.

Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad jis turi galiojančią Administracijos direktoriaus 2015-07-23 įsakymu Nr. 41-440 paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą, o tai pagal VTĮ 30¹ str. 2 d. 3 p. laikoma tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundą dėl Administracijos direktoriaus 2015-07-23 įsakymo Nr. 41-440 panaikinimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-24 sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-06-08.

Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas pradėti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą priimtas 2016-01-12 (b. l. 72–73), tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada surašyta 2016-02-01 (b. l. 81–85), o tarnybinė nuobauda paskirta 2016-02-03. Vadinasi, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis Taisyklių 13 p. ir VTĮ 30 str. 1 d. nustatytų terminų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2016-02-03 įsakymą Nr. 41-66 nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.