Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š. – T., trečiajam asmeniui I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui I. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, ji pasirašiusi pranešime kai buvo atvykusi į teismą. Atsiliepimo nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, jai buvo nustatytas terminas apsispręsti, ar jai reikia atstovo, bet iki 2024-06-10 tokio prašymo ji nepareiškė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Nepilnametė V. S. teismo posėdyje paaiškino, jog nebendrauja su mama (atsakove), nes nenori kalbėti, kadangi ant jos pyksta, jog ši niekada netesėjo savo pažadų ir jos nesusigrąžino. Be to, ji jai nuolat grasina kviesti TV pagalbą, sako nusižudysianti. Kol buvo organizuojami susitikimai, ji su mama susitikdavo (duomenys neskelbtini), po to mama savo iniciatyva susitikti noro neišreiškė. Paskutinį kartą ji buvo atvažiavusi prie globėjos namų, jos pakalbėjo, bet pokalbis buvo apie nieką. Nenori grįžti pas mamą, net jei mama ir gyventų be sutuoktinio, su kuriuo ji visiškai nebendrauja, yra tiesiog nusivylusi mamos elgesiu. Nori gyventi tik su globėja, su kuria santykiai yra labai geri, namuose atmosfera gera.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (LAT 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra V. M., tėvas J. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

V. M. šeima nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašus. V. M. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos socialinės paslaugos.

Nepilnametė V. S. (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš nesaugios aplinkos, nustatytas pirmas grėsmės lygis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) nutarimu nutrauktas. Mergaitė buvo konsultuota ir tirta (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaiko motina stengėsi paveikti dukrą, kad ši atsisakytų savo parodymų, menkino, tyčiojosi, grasino nusižudyti, kaltino, kad mergaitė dėl visko kalta pati, vertė bendrauti su P. M. (tuo metu buvo sugyventinis, dabar - sutuoktinis). Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atlikto psichologinio (nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos) įvertinimo išvadoje ir 2019-05-24 rašte Nr. 2.1-498 dėl informacijos pateikimo akcentuojami mergaitės neigiami jausmai mamos sugyventiniui (dabar sutuoktiniui), baimė ir nerimas. Mergaitės santykiai su motina taip pat įvardijami nerimo šaltiniu: mergaitė dėl jos bijo, prisiima jos amžiui neatitinkančias globėjos funkcijas, kurios trikdo jos natūralią raidą, poreikių ir emocijų raišką, tikėtina, kad mergaitė, saugodama motiną, neatskleidžia visų turėtų patirčių.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribota motinos valdžia V. M. jos nepilnametės dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sprendimu konstatuota, kad mama savo nepilnamete dukra tinkamai nesirūpino, vartojo alkoholį, neužtikrino vaikui saugių gyvenimo sąlygų, negalėjo apginti savo nepilnamečio vaiko turtinių ir neturtinių teisių bei interesų, negebėjo tinkamai patenkinti dukters emocinių ir psichologinių poreikių, motinos ir vaiko bendravimas neatitiko geriausių vaiko interesų. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. S. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatine globėja (rūpintoja) bei turto administratore paskirta I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

2022-12-05 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas atsakovės prašymas panaikinti 2021-04-13 teismo sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Minėtame sprendime užfiksuota, jog V. M. (duomenys neskelbtini), t. y. po bylos iškėlimo, dukrai atsisakius kalbėti telefonu, išsiuntė dukrai 2 suicidinio turinio žinutes, kad nusinuodys ir kad mergaitė galės važiuoti į laidotuves, tai rodo motinos neatsakingą elgesį kuris traumuoja vaiką. Nuo 2023-11-08 atsakovės bendravimas su dukra vaizdo skambučiais nutrūko, nes atsakovė nurodo, jog dukra atsisakė su ja bendrauti.

2024-01-24 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad globos centre šeimai teikiamos palaikomosios pagalbos (konsultavimo, informavimo ir tarpininkavimo) paslaugos. Rūpintoja geranoriškai bendrauja su globos koordinatoriais ir kitais globos centro darbuotojais. Biologinė mama su rūpintoja ir vaiku nebendrauja, nesidomi mergaite, jos auklėjimu, sveikata, neteikia mergaitei išlaikymo.

Kretingos socialinių paslaugų centras 2024-01-25 pateikė motyvuotą siūlymą. Nurodyta, kad V. M. ir P. M. šeimai, gyv. (duomenys neskelbtini), kurioje augo nepilnametė V. S., atvejo vadybos procesas pradėtas taikyti nuo (duomenys neskelbtini). Socialiniams darbuotojams teikiant socialines paslaugas šeimai, buvo stebimas, moters emocinis nestabilumas, agresyvus elgesys, neadekvatus aplinkos suvokimas. Galimai dėl šios priežasties V. M. negebėjo tinkamai patenkinti dukros emocinius ir psichologinius poreikius, motinos ir vaiko bendravimas neatitiko geriausių vaiko interesų. Pagalbos plane buvo numatyta priemonė - sudaryti tinkamas vaiko poreikius atitinkančias buities sąlygas - pagalbos priemonė įgyvendinta. Alkoholio vartojimo, lankantis šeimoje, nepastebėta. Nuo 2020-08-24 V. M. su dukra V. S. nesusitiko, nors motina buvo skatinama socialinio darbuotojo aplankyti dukrą, siūlė pavėžėjimo paslaugas, tačiau V. M. vis rasdavo priežasčių pateisinti savo nenorą pasimatyti su dukra. Motina turėjo galimybę bendrauti su dukra vaizdo skambučiais kiekvieną antradienį, tačiau jis nebevyksta. V. M. buvo skatinama atkurti bendravimą, tačiau motina to nedarė, nerodė pastangų, emocinis ryšys tarp jų yra nutrūkęs.

Nepilnametė V. S. 2024-02-07 Skyriui pateikė savo nuomonę dėl motinos Mergaitė nurodė, kad jai patinka gyventi pas nuolatinę globėją (rūpintoją) I. J., norėtų, kad ji ir toliau rūpintųsi jos globėja. V. globėją vadina mama, tarp jų yra susiformavęs artimas emocinis ryšys. Su biologine motina vaikas nebendrauja, nepalaiko ryšio, nesusitinka, motina jos nesveikina gimtadienio proga, tiksliai neprisimena, kada paskutinį kartą matėsi su motina.

Nepilnametės globėja (rūpintoja) I. J. 2024-02-07 Skyriui pateikė paaiškinimą, jog V. į jos šeimą atvyko (duomenys neskelbtini) metais. Nuo pat atvykimo dėl mergaitės neturėjo jokių rūpesčių. Tarp jų yra susiformavęs emocinis ryšys. Per visą laiką V. ir jos motinos ryšys tik susilpnėjo, nuo 2022 metų nebevyko susitikimai, o nuo 2023 metų nebeliko jokio bendravimo. Rūpintojos teigimu, vaiko biologinė motina niekada jos neklausė apie vaiką.

(duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad V. S. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, jos mokymosi rezultatai vidutiniški, neigiamų įvertinimų neturi, lankomumas puikus, dėl jos elgesio skundų negauta. Ji turi visas reikalingas mokymosi priemones, į (duomenys neskelbtini) ateina tvarkingai apsirengusi. Klasės auklėtojos teigimu, V. S. ugdymu ir mokymosi rezultatais domisi globėja I. J., kuri atsakinga ir bendradarbiaujanti, dalyvauja klasės susirinkimuose, tikrina informaciją el. dienyne. Dėl motinos domėjimosi mokinės ugdymu informacijos neturi.

V. M. nuo 2021-09-29 iki 2035-06-25 yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Sodros duomenimis atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informacijos apie atsakovės teistumą teismas neturi (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė su dukra V. S. beveik nebendrauja, susitinka ir skambina itin retai, minimaliai priima socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą, savanoriškai vaiko išlaikymo pareigos nevykdo, nesistengia, kad dukra augtų kartu su ja, priešingai – nesidomi jos sveikatos būkle, mokymosi pasiekimais, jos socialine aplinka, didesnį susidomėjimą dukra rodė tik prieš teismo posėdžius, tačiau juose nedalyvavo, proceso metu buvo pasyvi, atsiliepimo nepateikė, neprieštaravo neterminuotam motinos valdžios apribojimui, yra nusišalinusi nuo dukros priežiūros, auklėjimo, kas vertintina kaip visiškas nesirūpinimas vaiku. Apklausta teisme nepilnametė atsakovės dukra V. S. patvirtino, jog su mama (atsakove) ryšys yra nutrūkęs ir nebeliko nieko bendro, kadangi mama niekada netesėjo pažadų ir nedėjo jokių pastangų ją susigrąžinti. Kadangi atsakovės ir jos dukros V. emocinis ryšys nuo to laiko, kai atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu, susilpnėjo, o atsakovės elgesys rodo, jog ji nesiekia susigrąžinti vaiko ir jį auginti, juo rūpintis, juo nesidomi, todėl toks motinos elgesys daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi bei formavimuisi (CPK 178, 185 str.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, matyti, jog atsakovė nėra pasiruošusi ir nenori susigrąžinti dukros ir jos auginti šeimoje, negeba rūpintis dukros poreikiais, ugdyti, lavinti, auklėti ją, tarp vaiko ir motinos nebėra emocinio ryšio, motina yra nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės elgesys ateityje gali keistis, todėl atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės V. S. atžvilgiu (CPK 178, 185 str., CK 3.180 str.).

Išaiškintina atsakovei, kad ji gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdama įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių motinos valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Išaiškintina atsakovei, jog apribojus motinos valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 4 d.).

Vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos ir globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimai yra išspręsti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-13 sprendimu ir 2021-05-20 nutartimi, rūpintoja išlieka ta pati, todėl šioje civilinėje byloje nebenagrinėtini.

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (už neturtinį reikalavimą) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 80, 83 str. 1 d. 14 p., 96 str.).

Iš atsakovės valstybei priteistinos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, CPK 80, 83 str. 1 d. 14 p., 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 282, 376, 406, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės V. M. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo nuorašą per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.