Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-938-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1S-938-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22360-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Nr. 1S-938-238/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22360-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios E. K. (buvusios A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas E. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajai E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. (buvusi pavardė A.) nuteista Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu E. K. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kuri subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2018 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 25 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai 29 (dvidešimt devynios) dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d.).

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai E. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nors nuteistoji bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka bausta nebuvo, o už gerą elgesį du kartus skatinta ir į kitas teigiamai charakterizuojančias nuteistąją aplinkybes, tačiau Komisija įvertinus visą pateiktą medžiagą, nuteistosios asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad atlikdama bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, trumpalaikės išvykos į namus metu, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nesutikdama su Komisijos nutarimu nuteistoji pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistosios E. K. skundas atmestas. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistoji E. K. bausmę atlieka už nužudymą ir fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui. Per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebuvo bausta, tačiau padarė nesunkų nusikaltimą, t. y. atlikdama bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, trumpalaikės išvykos metu sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui, padarė naują nusikaltimą. BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose. Nors nauja nusikalstama veika padaryta trumpalaikės išvykos metu, ne faktiškai būnant pataisos įstaigoje, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad naujas nusikaltimas padarytas atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Ši teisės norma nevertintina siaurai, t. y. nusikaltimas nebūtinai turi būti padarytas tik fiziškai būnant pataisos įstaigoje ir tik jos teritorijoje. BVK 158 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas, šis sąrašas yra imperatyvus, t. y. lygtinis paleidimas nuteistiesiems netaikomas be jokių išimčių. Nuteistoji neįvykdė individualaus socialinio reabilitacijos plano, t. y. padarė naują teisės aktų pažeidimą. Bausmės paskirtis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau nuteistajai suteikus galimybę išvykti į trumpalaikę išvyką, ji padarė nusikaltimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 45 iki 48 balo ir šiuo metu atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksnys yra – gyvenimo stilius ir draugai. Iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos protokolo matyti, kad visi penki komisijos nariai buvo prieš nuteistosios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad nuteistoji E. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi ji atlikdama bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, trumpalaikės išvykos metu padarė naują nusikaltimą (BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punktas), be to, dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

6. Skundu apygardos teismui nuteistoji E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistoji pažymi, kad nei Komisijos nutarime, nei teismo nutartyje nebuvo paneigta, kad sprendžiant dėl nuteistosios asmenybės ir esamų rizikų buvo nustatyta visa eilė kriterijų, kurie tenkina lygtinio paleidimo sąlygas. Nurodo visas savo teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau teismas iš esmės vertino tik du dalykus – padarytą naują nusikalstamą veiką ir riziką didinančius veiksnius. Teismo padaryta išvada, jog jos (nuteistosios) gyvenimo stilius ir draugai yra rizikas didinantys faktoriai yra visiškai nepagrįsta, neobjektyvi. Jos gyvenimo pokyčius įrodo sudaryta santuoka, siekis ir galvojimas ateityje (laisvėje) keisti gyvenamą aplinką, nutraukti ryšį su buvusia aplinka. Teismas neatsižvelgė, kad kintančios gyvenimo vertybės gali daryti nuteistajai tik teigiamą įtaką. Nuteistoji pažymi, kad ji neneigia, jog veika buvo padaryta, bet vis tik ji neįvykdyta areštinėje, pataisos įstaigoje ar kardomojo kalinimo vietoje (BVK 158 straipsnio 4 dalis), todėl situacija, kuomet buvo pažeistas įstatymas negali būti pagrindu vien dėl to nebetaikyti lygtinio paleidimo nuteistajai. Nuteistoji teigia, kad nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog 2018 m. gegužės 12 d. įvykęs įvykis ir 2018 m. liepos 27 d. skirta bausmė už nesunkų nesukaltimą, liudija, kad ir nuo šio atvejo praėjo daugiau nei vieni metai ir yra padarytos visos išvados, kad ateityje nebenusižengtų. Nurodo, kad keičiasi jos (nuteistosios) ne tik gyvenama aplinka, draugai, tačiau yra ir siekis susigrąžinti vaikų priežiūrą/globą bei daugiau niekada nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistosios E. K. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistosios prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajai taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. yra faktiškai atlikusi daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji, siekianti probacijos, privalo elgtis itin nepriekaištingai, kad įtikintų teismą savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajai bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką E. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 48 balai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo nuo pirminio vertinimo, kurio metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu buvo 45 balai, o tai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad nuteistosios elgesys net ir būnant pataisos įstaigoje nėra nepriekaištingas. Be to, iš 48 balų, net 23 balai yra dinaminiai, t. y. priklausantys nuo nuteistosios elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nuteistosios pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistosios siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, jog E. K. iki šiol nėra pažeidus vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatinta du kartus, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nuteistoji neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

12. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji E. K. atlikdama laisvės atėmimo bausmę ir trumpalaikės išvykos metu sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui, padarė naują nusikaltimą, ko pasėkoje nuteistoji neįvykdė individualaus socialinio reabilitacijos plano, t. y. padarė naują teisės aktų pažeidimą (nusikaltimą). Naują nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste – būdama teista, neišnykus teistumui. Nuteistoji nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikimo laikotarpiu, būdama savaitgaliui išleista į namus. Teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu ji nuteista už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2018 m. gegužės 12 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistajai yra išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos protokolo matyti, kad visi penki komisijos nariai buvo prieš nuteistosios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistoji nėra įvykdžiusi visų jai skirtų komisijos rekomendacijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, taip pat atkreipia dėmesį, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, dėl kurio kaltę pripažįsta iš dalies, jog asmuo mirė ne nuo jos smūgių, be to abi nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Apylinkės teismas, taip pat motyvuotai ir argumentuotai atmetė pirminio skundo motyvą, kuris buvo analogiškas nurodytas ir aukštesnės instancijos teismui skirtame skunde, jog neva nauja nusikalstama veika buvo padaryta ne BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytose vietose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodytu motyvu, jog ir nors nauja nusikalstama veika buvo padaryta trumpalaikės išvykos metu, ne faktiškai būnant pataisos įstaigoje, tačiau tai nepaneigė aplinkybės, kad naujas nusikaltimas padarytas atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Apylinkės teismas pagrįstai nevertino šios teisės normos siaurai, kadangi nusikalstama veika nebūtinai turi būti padaryta tik fiziškai būnant pataisos įstaigoje ir tik jos teritorijoje. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad nuteistoji E. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią E. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistosios skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ji vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jos pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, kadangi nuteistoji E. K. šiuo metu neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo reikalavimų.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas jai negali būti taikomas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistosios E. K. skundas netenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. K. (buvusios A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė