Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019-06-05 gautas pareiškėjos A. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado pavaduotojo 2019-05-06 atsisakymą mokėti pareiškėjai priemoką, numatytą Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir įpareigoti atsakovą šį klausimą spręsti iš naujo.

Paaiškino, kad nuo 2019-01-01 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) redakcija , kurioje buvo išplėstas priemokų mokėjimas pareigūnams, einantiems tam tikras pareigas – įstatymo leidėjas nustatė, kad pareigūnams mokama priemoka, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Vyriausybė, 2018-11-28 nutarimu Nr. 1177 patvirtino Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), pagal kurio 36 punktą, orlaivio vadas (Lietuvos profesijų kvalifikacijos kodas 315301) priskiriamas šių kategorijų profesijai, todėl mano, kad pareiškėjai turi būti mokama iki 100 procentų pareiginės algos priemoka. Nepaisant to, atsakovas ginčijamu raštu atsisakė pareiškėjai mokėti numatytą priemoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSAT 2019-05-06 rašto, kuriuo, pareiškėjos teigimu, atsisakyta jai mokėti priemoką, numatytą Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte, teisėtumo ir pagrįstumo taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą šį klausimą spręsti iš naujo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimas Nr. 1177 „Dėl Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašo patvirtinimo“.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2019-04-09 prašymu Nr. 13-1512 kreipėsi į VSAT vadovą, prašydama skirti įstatymu nustatytą priemoką ir mokėti pilną darbo užmokestį (įskaitant priemoką). VSAT ginčijamu raštu, atsakydamas į pareiškėjos 2019-04-09 prašymą, paaiškino, kad pareiškėjos nurodomoms priemonėms papildomos lėšos darbo užmokesčio fonde neskirtos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja yra vidaus tarnybos pulkininkė leitenantė, todėl jos atžvilgiu taikytinos Statuto nuostatos, reglamentuojančios vidaus tarnybos pareigūnų skatinimą.

Pareiškėja savo skundą grindžia Statuto 56 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pareigūnams mokamos priemokos. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta kiekviena iš priemokų negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 100 procentų pareiginės algos. Taigi matyti, kad nuo naujos 2019-01-01 redakcijos Statuto įsigaliojimo atsirado galimybė asmeniui, kurio profesija įtraukta į Sąrašą, skirti iki 100 procentų pareiginės algos dydžio premiją, kurios tikslų dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-11-28 nutarimu Nr. 1177 patvirtino Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą, pagal kurio 36 punktą nurodyta profesija – orlaivio vadas, Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodas 315301. Šis Sąrašas taikomas valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurių pareigybės aprašyme arba valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jie eina pareigas (dirba), pareigybių sąraše yra įrašytas atitinkamas Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodas ir (arba) profesijos pavadinimas, nurodantis, kokią Sąraše nustatytą profesiją atitinka konkreti pareigybė (Sąrašo 2 punktas).

Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad tam, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnui galėtų būti taikomos skatinimo priemonės – atitinkama priemoka, siekiant iki 100 procentų jo pareiginės algos dydžio, šio pareigūno profesija turi būti nurodyta Sąraše ir jo pareigybės aprašyme arba Sąraše įtvirtintas atitinkamas Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodas būtų toks pat, kaip įrašytas atitinkamo pareigūno pareigybės aprašyme. Taigi priemokai taikyti aktualūs du kriterijai – pareigybės pavadinimas ir klasifikatoriaus kodas.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjos A. K. pareigų pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) orlaivio vadė (pareigybės aprašymas patvirtintas VSAT vado 2016-04-20 įsakymu Nr. 4-202), pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodyta, kad orlaivio vadas yra statutinis valstybės tarnautojas, jai paskirta atlikti skrydžius, siekiant išsiaiškinti valstybės sienų pažeidimų atvejus, ir atliekant kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Pagal pareigybės aprašyme nurodytą pareigų pavadinimą ir pareigybės paskirtį, teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad pareiškėja yra orlaivio vadė ir atlieka funkcijas, priskirtinas orlaivio vado pareigybei. Taip pat akcentuotina aplinkybė, kad Sąrašo taikymui priemokai skirti taip pat aktualus pareigybės ar profesijos pavadinimas, kuriai priklauso atitinkamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, tuo tarpu Sąrašo 36 punkte nurodyta pareigybė sutampa su pareiškėjos pareigų pavadinimu pagal pareigybės aprašymą, patvirtintą VSAT vado 2016-04-20 įsakymu Nr. 4-202.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-16) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Teismas nesutinka su atsakovės nurodytais teiginiais, kad ginčijamas raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nes juo neatsisakyta skirti pareiškėjai priemoką. Pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu skirti priemoką, o ginčijamu raštu VSAT atsakė, jog tokiai priemokai skirti lėšos nėra numatytos, taip pat pastebėjo, kad yra patvirtintos VSAT Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo VSAT valstybės tarnautojams aprašas. Laikytina, kad nurodydama, jog nėra lėšų priemokų skirti, atsakovė pareiškėjos prašymo dėl priemokos skyrimo netenkino.

Teismo vertinimu toks atsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Iš atsakymo turinio matyti, kad VSAT priemokos skirti pareiškėjai nesutinka, nes tam nėra skirtos papildomos lėšos. Teismas pažymi, kad ginčijamame rašte visiškai neanalizuotos priemokos skyrimo vadovaujantis Sąrašu sąlygos, nevertinta, ar pareiškėjos einamos pareigos atitinka Sąraše nurodytas profesijas, kurias einantys asmenys gali gauti priemokas, nenurodytos jokios konkrečios individualaus pobūdžio aplinkybės nei kada toks klausimas dėl priemokų mokėjimo bus sprendžiamas, nei priežastys, kodėl priemokos klausimas negali būti sprendžiamas. Pažymėtina, kad Sąrašas bei Statutas priemokų mokėjimo nesieja su papildomų lėšų darbo užmokesčio fonde skyrimu, todėl atsakovo nurodomas argumentas, kad tam nėra skirta lėšų nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Be to, atsakovės ginčijamame rašte paminėtas VSAT Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo VSAT valstybės tarnautojams aprašas pareiškėjos atžvilgiu dėl jos prašomos priemokos mokėjimo Sąrašo pagrindu apskritai netaikomas, nes šiame akte nereglamentuota priemokų skyrimo tvarka, einant profesijas, įtrauktas į Sąrašą. Taigi ginčijamas 2019-05-06 sprendimas priimtas nepagrindus jo nei taikomomis teisės aktų nuostatomis, nei individualiomis pareiškėjos prašymo aplinkybėmis, todėl laikytinas neišsamiu, nepagrįstu ir priimtu objektyviai neišanalizavus pareiškėjos prašymo dėl priemokos skyrimo.

Papildomai pastebėtina, kad atsakovės atsiliepime į skundą nurodyta argumentacija negali būti laikoma papildančia ginčijamo 2019-05-06 sprendimo motyvus, nes viešojo administravimo subjektų priimti individualaus pobūdžio administraciniai aktai turi būti aiškūs ir atitikti VAĮ 8 straipsnio nuostatas jų priėmimo metu, jog asmuo, kuriam šis aktas yra skirtas, suprastų jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir tokio sprendimo priėmimo motyvus.

Teismas atsakovės argumentus, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka atmeta kaip nepagrįstus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Statuto 71 straipsnio 1 dalį, individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Teismas pažymi, kad Statutas neįtvirtina privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl atsakovės argumentai dėl pareiškėjos nepasinaudojimo tokia tvarka atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas VSAT 2019-05-06 raštas Nr. 21-14-1325 priimtas netinkamai išanalizavus pareiškėjos prašymą dėl priemokos skyrimo, jis nėra pagrįstas taikytinomis teisės aktų nuostatomis, nėra išsamus, argumentacija nėra aiški, todėl šis raštas naikintinas, o atsakovė VSAT įpareigojama pareiškėjos 2019-04-09 pateiktą prašymą Nr. 13-1512 dėl priemokos skyrimo išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019-05-06 raštą Nr. 21-14-1325.

Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019-04-09 pateiktą prašymą Nr. 13-1512 dėl priemokos skyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.