- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- AS-180-100-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo, įpareigojimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. paskirtą nuobaudą, panaikinti Kalėjimų departamento 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 16/07-395 ir 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 16/07-527, įpareigoti atsakovą atsiųsti jam skunde nurodytų atsakovo raštų vertimus į rusų kalbą, įpareigoti atsakovą išversti į rusų kalbą nuteistiesiems reikalingą informaciją, priteisti 400 Lt materialinės žalos ir 10000 Lt moralinės žalos. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad skundą teismui dėl atsakovo 2005 m. balandžio 5 d. ir 2005 m. balandžio 26 d. atsakymų pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 2 dalį (Žin., 1999, Nr. 27-265) padavė per atsakovą, t.y. Kalėjimų departamentą, kuris privalėjo jį persiųsti į teismą, prijungęs visus reikalingus dokumentus per 3 dienas, tačiau atsakovas 2005 m. birželio 17 d. atsakymu Nr. 16/07-666 pranešė, kad atsisako siųsti jo skundą į teismą. Pareiškėjas teigė, kad terminą praleido dėl atsakovo veiksmų, taip pat Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos, sudarančios jam kliūtis teisėtai gintis teisme, kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2005 m. vasario 22 d. paskirtos nuobaudos, Kalėjimų departamento 2005 m. balandžio 5 d. rašto Nr. 16/07-395 ir 2005 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 16 07-527 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti ir skundo šioje dalyje nepriėmė, taip pat atsisakė priimti skundą dėl materialinės ir moralinė žalos atlyginimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1607-395 (gautas 2005 m. balandžio 8 d.) ir 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 16/07-527 (gautas 2005 m. balandžio 29 d.), priimtus išnagrinėjus jo skundą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. paskirtos nuobaudos. Teismas konstatavo kad skundas dėl šių sprendimų paduotas praleidus Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytą jų apskundimo terminą. Pareiškėjas su analogišku skundu jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris įsiteisėjusia 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. paskirtos nuobaudos, Kalėjimų departamento 2005 m. balandžio 5 d. rašto Nr. 06/07-395 ir 2005 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 06 07-527 panaikinimo paduoti ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui naujų aplinkybių, kurios jam objektyviai trukdė laiku kreiptis į teismą, nenurodžius, teismas prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino.
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą dalyje dėl atsakovo atsisakymų atsiųsti jam atsakymų vertimus į jam suprantamą rusų kalbą, pareiškėjui nurodant, kad jis skundžia tokią atsakovo praktiką, teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas teismui gali būti skundžiami tik konkretūs aktai ar veiksmai (neveikimas). Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas 2004 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 06/07-1639, 2005 m. sausio 4 d. raštu Nr. 16/07-1788, 2005 m. birželio 27 d. raštu Nr. 16/07-934 atsisakė išversti dokumentus į rusų kalbą, tačiau, pareiškėjui nenurodžius svarbių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl šių Kalėjimų departamento sprendimų, teismas šioje dalyje prašymo atnaujinti praleistą terminą taip pat netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundą dalyje dėl prašymo priteisti 400 Lt materialinę žalą, padarytą neteisėtai jam paskyrus nuobaudą, ir 10000 Lt moralinę žalą, padarytą pažeidus skunde nurodytas teises, teismas atsisakė priimti, konstatavęs, kad toks reikalavimas yra kilęs iš reikalavimų, dėl kurių skundą atsisakyta priimti.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti, įpareigoti pirmosios instancijos teismą atnaujinti kreipimosi į teismą terminus, priimti pareiškėjo skundą ir išnagrinėti jį iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas iš esmės pripažino pareiškėjo teisę, įvirtintą 1999 m. sausio 14 d. redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, paduoti skundą teismui per instituciją, kurios aktas skundžiamas. Aplinkybė, kad atsakovas atsisakė išsiųsti pareiškėjo skundą į teismą ir jo negrąžino pareiškėjui, apelianto teigimu, pripažintina priežastimi, nepriklausiusia nuo jo valios ir sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą. Apeliantas mano, kad atsisakymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti prieštarauja teisės normoms, užtikrinančioms teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas teigia terminą apskųsti 2005 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu paskirtai nuobaudai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kurią atsakovas 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 16/07-395 bei 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 16/07-527 atsisakė panaikinti, praleidęs dėl to, kad Kalėjimų departamentas jo 2005 m. gegužės 5 d. skundo dėl nurodytų aktų panaikinimo neperdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą, taip pat atskirojo skundo turinio matyti, kad jis vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 1999 m. sausio 14 d. redakcija Nr. VIII-1029, kurios 36 straipsnyje nustatyta skundo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo padavimo tvarka, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl administracinės nuobaudos gali būti siunčiamas administraciniam teismui per instituciją (pareigūną), kuris paskyrė nuobaudą. Analogiška nuostata įtvirtinta šiuo metu galiojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje, tačiau ji pareiškėjo atveju netaikytina. Išvardintos administracinių bylų teisenos įstatymo normos reglamentuoja skundų administracinių teisės pažeidimų bylose padavimą. Pareiškėjas nubaustas ne pagal Administracinių teisės pažeidimų, o pagal Bausmių vykdymo kodeksą (b.l. 30). Šio kodekso 183 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, tačiau nėra nuostatos, kad skundai administraciniam teismui galėtų būti paduodami per Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo pateikiamų skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui neprivalėjo persiųsti. Darytina išvada, kad pareiškėjas terminą apskųsti 2005 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimui bei Kalėjimų departamento 2005 m. balandžio 5 d. sprendimui Nr. 16/07-395 ir 2005 m. balandžio 26 d. sprendimui Nr. 16/07-527 praleido ne dėl ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių – pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento vengimo atlikti tam tikrus neva jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o dėl savo paties klaidingo įsitikinimo dėl atitinkamų aktų apskundimo tvarkos. Ši aplinkybė svarbia termino parleidimo priežastimi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme nepripažintina.
Priežasčių, kodėl praleistas terminas apskųsti atsakovo atsakymams (Kalėjimų departamento 2004 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. 06/07-1639, 2005 m. sausio 4 d. raštas Nr. 16/07-1788, 2005 m. birželio 27 d. raštas Nr. 16/07-934), kuriais atsisakoma pateikti V. S. pateikiamus dokumentus su vertimu į rusų kalbą, pareiškėjas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas praleisto termino paduoti skundui dėl šių aktų neatnaujino taip pat pagrįstai.
Neatnaujinus praleistų terminų ir atsisakius priimti pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo aktų panaikinimo, teisme nenagrinėtinas ir iš šių reikalavimų kildinamas prašymas atlyginti moralinę bei materialinę žalą.
Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti teisėtai ir pagrįstai. Naikinti teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad atskirajame skunde išdėstyti teiginiai dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą pripažintini nepagrįstais. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsno 1 dalis), kurios, kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.