Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-13 · Administracinė byla Nr. P-143-270-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-13
Bylos Nr.
P-143-270-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė
Kategorijos
  • 66.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P11 – 270/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.9; 66.11; 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2007 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. prašymą atnaujinti procesą P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-498/2007.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P. M. 2006 m. kovo 31 d. 19 val. 15 min. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius – Klaipėda 290 km, vairuodamas automobilį ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 15 km/h, tai yra leistinas greitis 110 km/h, o jis važiavo 125 km/h (paklaida 2 procentai) greičiu, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 175.1 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalį ir 130² straipsnio dalį „Pastaba“.

2006 m. balandžio 2 d. Institucijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kuriame nurodė, kad P. M. 2006 m. balandžio 2 d. 8 val. 20 min. Klaipėdos rajone, kelyje Vilnius – Klaipėda – Šilutė, kelių sankirtoje, vairuodamas automobilį ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo „507“ reikalavimus, tai yra vairavo automobilį tiesiai, o šis kelio ženklas reikalauja sukti į kairę. Veika kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu P. M. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį paskyrė 75 Lt baudą, pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“ pažeidimas įvertintas 1 balu, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 125 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, galutinai paskirta 125 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 1 balu.

Šalies argumentai

P. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo.

P. M. nurodė, kad jam nebuvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Būdamas išvykęs į Olandiją ir Didžiąją Britaniją, laišku kreipėsi į Instituciją su prašymu pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau atsakymo negavo. Tik iš Vilniuje gyvenančių tėvų 2006 m. rugpjūčio 30 d. sužinojo, kad yra atėjęs laiškas su skundžiamu nutarimu, nutarimo kopiją gavo faksu. P. M., nepripažindamas jam inkriminuotų teisės pažeidimų, teigė 2006 m. kovo 31 d. nustatyto greičio neviršijęs. Policijos pareigūnai jam neparodė greičio matavimo prietaiso užfiksuotų duomenų. Tuo metu buvo intensyvus automobilių eismas, todėl galėjo būti užfiksuotas ne jo, o kito automobilio greitis. Antrojo teisės pažeidimo taip pat nepadarė, nes kelio ženklo reikalavimų nepažeidė, važiuodamas pasuko link Šilutės. Iš tos vietos, kurioje stovėjo policijos pareigūnų automobilis, ištisinės eismo juostos nesimato, todėl jie negalėjo užfiksuoti jo tariamo teisės pažeidimo. Tie patys policijos pareigūnai buvo jį sustabdę prieš kelias dienas, todėl yra neobjektyvūs.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 18 d. nutartimi P. M. skundo nepatenkino ir Institucijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. neigė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, jie yra įrodyti administracinių teisės pažeidimų protokoluose, Institucijos nutarime, policijos pareigūnų Sauliaus Vilčiausko ir Rimo Rakausko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei liudytojų S. Vilčiausko ir R. Rakausko parodymais teisme. Teismas kaip nepagrįstus įvertino pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką. Iš grąžinamųjų pranešimų teismas nustatė, kad pareiškėjui apie tai buvo pranešta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats P. M. vilkino administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą, nurodydamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybai ir Institucijai skirtingas savo gyvenamąsias vietas, nors iki šiol nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nuo pirmojo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, t. y. nuo 2006 m. kovo 31 d. Teismas pažymėjo, kad P. M. nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų apie tariamus savo išvykimus į užsienį. Priešingai, iš Institucijos pateiktų P. M. administracinių teisės pažeidimų bylų kopijų matyti, jog jis tuo metu, kai savo pareiškimuose nurodydavo, jog bus išvykęs į užsienį, yra padaręs naujus teisės pažeidimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog P. M. nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, yra konstatuota ir 2006 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje. Teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą laikytasi administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos, numatytos ATPK ketvirtajame skirsnyje, nuobauda paskirta pagal įstatymą, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 297 str. 2 d.), todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra įstatymo numatytų pagrindų.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi P. M. apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčijamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas už du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymėjo, jog ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiga rinkti įrodymus nustatyta pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantiems organams (pareigūnams). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė administracinio teisės pažeidimo protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų S. Vilčiausko ir R. Rakausko parodymais, kita bylos medžiaga. Apeliantas neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, kritikuoja teismo bei pareigūno, skyrusio nuobaudą, argumentus, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams nepateikia. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą abejoti policijos pareigūnų objektyvumu, jų nenurodė ir pareiškėjas. Taigi teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ši pareiga įvykdyta, pažeidimų faktai ir sudėtys įrodyti. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimo. Teismo nuomone, institucijos, nagrinėjusios bylą, tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui. Nenustatyta, kad apeliantui būtų paskirtos neteisingos administracinės nuobaudos. Atsižvelgdamas į tai, teismas apeliacinį skundą atmetė.

IV.

P. M. 2007 m. balandžio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-498/2007 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8, 10, 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartyje teigiama, kad apeliacinio skundo argumentai dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti, bet šis nutarties argumentas nepagrįstas jokiais motyvais, todėl laikytina, jog nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.).

2. Teismo nutartis prieštarauja administracinių teismų praktikai dėl informavimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei prašymų dėl liudytojų iškvietimo nagrinėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 26 d. konsultacija Nr. 20 K ,,Dėl ATPK 272 straipsnio taikymo“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 22 d. konsultacija Nr. 26.1-K ,,Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. konsultacija ,,Dėl pranešimo apie ATP bylos nagrinėjimą“).

3. Teismo nutartis prieštarauja administracinių teismų praktikai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Atmesdamas apeliacinį skundą, nes patrauktas atsakomybėn asmuo nepakankamai domėjosi bylos eiga, teismas pažeidė patraukto administracinėn atsakomybėn asmens nekaltumo prezumpciją, kadangi prievolė įrodyti kaltę ir laiku pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tenka policijos pareigūnams (ATPK 272 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 str.).

4. Teismo nutartis prieštarauja administracinių teismų praktikai dėl liudytojų apklausimo ir įrodymų pakankamumo, nes nebuvo apklaustas antrasis policijos pareigūnas. Byloje nėra įrodymų, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-125/2004).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

P. M. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktus.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų, pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

P. M. teigimu, yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota, t. y. neargumentuota teismo išvada dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimo nebuvimo. Tačiau procesas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties (b. l. 99 – 102) motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Suinteresuoto asmens netenkinantys ar, jo manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

Nors P. M. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau nenurodo, kokias materialinės teisės normas pažeidė teismas jas taikydamas ir kad tų normų pažeidimas buvo esminis, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Šį proceso atnaujinimo pagrindą jis grindžia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, kuris yra proceso teisės dalykas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas.

Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. P. M. šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės motyvuoja (pateikia įrodymus) ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimu. Tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N12 – 29/2003 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, psl. 57 – 59) suformuluota taisykle, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, o P. M. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (dalyvavo viename teismo posėdyje, o į paskutinįjį neatvyko, nors šaukimas įteiktas) (b. l. 49 – 51, 53)), naudojosi įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis (reiškė prašymus, teikė įrodymus (b. l. 40, 56 – 72)), negalima daryti išvados, kad dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą. Be to, nurodyti kiti argumentai (įrodymai) (liudytojų neiškvietimas, įrodymų nepakankamumas) yra susiję su įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai vertinami kiekvienoje konkrečioje byloje, o tai yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. Taigi galima daryti išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad P. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

P. M. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-498/2007.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė