- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-226-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- Š. P.
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo Š. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. P. nuteistas už tai, kad ,,2007 m. rugsėjo mėnesį, naktį iš 6 d. į 7 d., tikslus laikas nenustatytas, atėjo prie (duomenys neskelbtini), kur turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, apgadino automobilio „Opel Vectra“, priklausančio V. K., dešinės pusės durelių lango stiklą ir pro neužrakintas dureles įsibrovęs į automobilį, pagrobė 550 litų vertės audiomagnetofoną „Pioneer“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis magnetofono nevogė, o gavo mainais už padangas, kurias montuoja pagal verslo liudijimą. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta lombardo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastota, nes magnetofono numeris įrašytas rašalu. Jis neteistas, dirba, jo tėvai ir brolis taip pat neteisti, jų šeima tvarkinga. Gerai pažįsta magnetofono savininko šeimą, todėl jam būtų gėda vogti iš savo draugo.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino Š. P. kaltu ir jo veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Š. P. apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad jis magnetofoną, už kurio vagystę nuteistas, iškeitė į automobilio padangas, kad suklastota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, deklaratyvūs. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. naktį jis su nuteistuoju pastarojo automobiliu be jokio tikslo važinėjo Klaipėdos miesto Liepojos gatve. Prie Kazimiero bažnyčios, stovinčios Kretingos-Panevėžio gatvių sankryžoje, iš automobilio išlipęs Š. P. kažkur nuėjo ir grįžęs po 15–20 minučių į automobilį parsinešė automobilinį magnetofoną ,,Pioneer“. Vėlesnių apklausų teisme metu šis liudytojas parodė, kad Š. P. parsinešė paketą, kurio turinio jis nematė. Tą pačią naktį jis su Š. P. buvo lombarde, kuriame Š. P. kažką užstatė, o po to abu lošė kazino. Kitos dienos vakare Š. P. vaikinui, vardu J., pardavė automobilinį magnetofoną. Apeliantas parodė, kad minimą naktį lombarde jis užstatė broliui priklausantį automobilinį magnetofoną, kurį naktį paėmė iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jis ėjo į namus paimti brolio automobilinio magnetofono, M. M. liko sėdėti jo automobilyje. Į namus automobiliu nevažiavo, nes nenorėjo pažadinti miegančius tėvus. Kitą dieną jis vaikinui, vardu J., pardavė ne tą magnetofoną, kurį buvo užstatęs, bet kitą, kurį buvo iškeitęs į automobilines padangas. Taigi tiek iš liudytojo M. M., tiek iš apelianto parodymų matyti, kad automobilinį magnetofoną J. B. apeliantas pardavė 2007 m. rugsėjo 7 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. M. parodė, kad dirbdamas lombarde jis 2007 m. rugsėjo 7-osios naktį iš Š. P. paėmė sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą magnetofoną ir Š. P. išdavė 50 litų. Magnetofonas buvo atsiimtas tą pačią dieną. Ar minėtoje sutartyje magnetofono numeris įrašytas, jo nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes neatsimena. Tikėtina, kad numeris įrašytas jo ranka, nes tuo metu lombarde buvo tik pradėta diegti kompiuterinė sistema, todėl daiktų numerius į sutartis dažniausiai įrašinėdavo ranka.
Iš liudytojo J. B. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai iš jo paėmė būtent iš Š. P. pirktą automobilinį magnetofoną. Minėtą magnetofoną nukentėjusysis atpažino kaip jam priklausantį (b. l. 22). Taigi esant tokioms aplinkybėms darytina kategoriška išvada, kad Š. P. 2007 m. rugsėjo 7-osios naktį į lombardą atidavė, o vėliau ir J. B. pardavė V. K. priklausantį automobilinį magnetofoną. Iš M. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu daroma išvada, kad minėtą magnetofoną Š. P. pagrobė iš V. K. automobilio, nes 2007 m. rugsėjo 7-osios naktį jis buvo netoli nukentėjusiojo namo, kurio kieme stovėjo automobilis, ir, išlipęs iš savo automobilio, kuriame buvo M. M., į jį grįžo po 15–20 minučių nešinas magnetofonu. Apelianto aiškinimas, kad jis paėmė ir užstatė brolio magnetofoną, o į namus nevažiavo vien dėl to, kad nenorėjo pažadinti tėvus, neįtikinantis, nes kaip jau minėta, iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jis užstatė iš nukentėjusiojo V. K. automobilio pavogtą magnetofoną. Klastoti šią sutartį į ją įrašant tikrovės neatitinkantį magnetofono numerį liudytojas A. M. neturėjo jokio pagrindo. Apeliantas teigdamas, kad magnetofoną, kurį pardavė J. B., jis gavo mainais už automobilines padangas, nenurodo nei kada tai buvo, nei iš kokių asmenų jis gavo magnetofoną. Jei būtų galima tikėti apelianto parodymais, tai jis padangas nepažįstamiems asmenims turėjo montuoti naktį iš rugsėjo 6-osios į 7 d., nes būtent tą naktį magnetofonas buvo pagrobtas, o rugsėjo 7 d. parduotas J. B., tačiau apeliantas tokių aplinkybių nenurodo. Priešingai. Tiek iš apelianto, tiek iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad naktį jie praleido kazino. Visa tai rodo, kad jo versija apie magnetofono išmainymą į padangas yra melaginga.
Tikrovės neatitinka ir apelianto teiginiai, kad jis nepriekaištingos reputacijos pilietis, nes su šios bylos liudytoju M. M. jis 2008 m. gegužės 28 d. Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių mieste prie Didždvario gimnazijos neteisėtai įgijo ir laikė amfetaminą bei kanapes ir jų dalis. Šių asmenų draugyste paaiškinamas ir liudytojo M. M. parodymų kitimas apelianto naudai.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo Š. P. apeliacinį skundą atmesti.