Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ežero g. 42“ atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ežero g. 42“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pareiškimu pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ežero g. 42“ nuosavybės teise valdo požeminį elektros kabelį, paklotą nuo elektros suvartojimo apskaitos spintos, esančios ant akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančio elektros oro linijos stulpo Nr. 101/6, iki pastato – šašlykinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). savivaldybėje. Pareiškėja, prašo pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, nes kitaip negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas V. Petryla prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Pareiškėjos žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) yra požeminis elektros kabelis, kuris yra prijungtas prie bendrovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančios elektros oro linijos ir kurį valdo ir naudoja pareiškėja, tačiau negali juo disponuoti, nes neturi jokių dokumentų, galinčių patvirtinti, kad tai pareiškėjos nuosavybė. Pareiškėjos žemės sklype, nuo 1993 m. kartu su šašlykine ir kitais pastatais buvo perleidžiamos nuosavybės teisės į pastatus, tačiau neišliko jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad kartu su pastatais buvo perleidžiamas ir požeminis elektros kabelis, nors visi savininkai juo naudojosi kaip savu. Nurodė, kad pareiškėjos, kaip elektros vartotojos, elektros suvartojimo apskaitos spinta yra ant ESO priklausančio elektros oro linijos stulpo, kuris yra valstybinėje žemėje ir nuo pareiškėjos žemės sklypo nutolęs per 140 metrų. Pareiškėjai yra nepatogu, todėl ji nori iškelti šią spintą ant jai priklausančio Ežero g. 42 žemės sklypo ribos. Paaiškėjo, kad požeminis elektros kabelis ESO nėra apskaitytas, ji nėra įsitraukusi į savo turto balansą, o pareiškėjai šio kabelio nuosavybės dokumentai ir nuosavybės teisės į šį elektros kabelį įsigijimo metu taip pat nebuvo perduotos ir tai yra kliūtis perkelti elektros apskaitos įvadą ant jai priklausančio žemės sklypo ribos. Elektros kabelis nėra registruotas jokiuose registruose. Pareiškėja norėtų, kad po elektros apskaitos spintos perkėlimo ant žemės sklypo ribos, iki šios spintos ateinanti elektros požeminės linijos dalis priklausytų ESO.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Ežero g.42“ nuosavybės teise priklauso 0,3800 ha ploto kitos paskirties (komercinio žemės naudojimo būdo) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai: pastatas – Šašlykinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – Malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas Žemės sklypo, esančio Ežero g. 42, planas ir topografinis planas, iš kurio matyti, jog pareiškėjos suvartojamos elektros apskaitos spinta, esanti ant ESO oro linijos stulpo yra ne pareiškėjos žemės sklype, kurią pasak pareiškėjos nori iškelti ant jai priklausančios žemės sklypo ribos. Nekilnojamojo turto buvę savininkai Plungės rajono visuomeninis maitinimo įmonių ūkiskaitinis susivienijimas, vėliau UAB „Plungės prekyba“ bei paskutinysis savininkas Rimas Vaišvilas nebuvo įregistravę nuosavybės teisių į požeminį elektros kabelį, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas ir bei Šašlykinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo –pardavimo sutartis. Pateikti teismui kvitai patvirtina, kad mokėti mokesčiai už elektrą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad nuosavybės teise bendrovei nepriklauso požeminė kabelinė linija, įrengta nuo atramos Nr. 101/5 iš transformatorinės P-501 į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjo ir bendrovės 2019-05-16 pasirašytą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 1930097, kuriame nurodyta nustatyta atsakomybės riba ant atramos 101/5.

Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalykas yra juridinių faktų, t. y. teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymas, o ne pačių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pripažinimas. Tai yra gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo teismas sprendžia ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant šį klausimą teismui būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą.

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažįstama, kad yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad negali kitokia, tai yra ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007;ir kt.).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos žemes sklype yra požeminis elektros kabelis, kuris nuosavybės teise nepriklauso nei pareiškėjai, nei kitiems suinteresuotiems asmenims. Požeminis elektros kabelis nutiestas po žeme nuo elektros suvartojimo apskaitos spintos, esančios ant AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančio elektros oro linijos stulpo Nr. 101/5 iki pareiškėjai priklausančio nuosavybės teise pastato – šašlykinė, žemės sklype, adresu Ežero g. 42, Medsėdžių k., Plungės r. Duomenų apie požeminės kabelinės linijos eksploatavimą, priežiūrą ir remontą nėra. Duomenų apie požeminį elektros kabelį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ar kituose registruose, nėra.

Esant duomenų, kad požeminis elektros kabelis galėjo būti paklotas dar 1993 metais, atkreiptinas dėmesys, jog minimas požeminis elektros kabelis buvo laikomas kaip priklausinys (nesudėtingas inžinerinis statinys). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalimi priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 153 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 yra nurodžiusi, kad priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas.

Kita vertus, pasikeitus teisinei reglamentacijai, šiuo metu galiojančio Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse ir transformatorių pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju, požeminis elektros kabelis buvo perleidžiamas kaip priklausinys prie pagrindinio pastato, o šiuo metu jis belaikomas kilnojamuoju daiktu, kuriam registracija netaikoma.

Įvertinus pateiktus teismui rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, į suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimą, darytina išvada, jog požeminis elektros linijos kabelis valdomas ir naudojamas bei prižiūrimas pareiškėjos, todėl pripažintina, jog yra pagrindas tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Ežero g. 42“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ežero g. 42“ nuosavybės teise valdo požeminį elektros kabelį, paklotą nuo elektros suvartojimo apskaitos spintos, esančios ant akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančio elektros oro linijos stulpo Nr. 101/5, iki pastato – šašlykinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl pareiškėjos nuosavybės teise požeminio elektros kabelio valdymo, naudojimo, disponavimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.