Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamajam Ž. Š., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, tėvui A. Š., nukentėjusiajai K. V., jos atstovei advokatei Loretai Daukšienei, teismo ekspertui – psichiatrui Sigitui Simanauskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini),

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. 2003 m. gegužės 3 d. apie 12 val. Kaune, prie Jonavos, Valančiaus ir Jakšto gatvių sankirtos esančiuose krūmuose, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tuo atimdamas nukentėjusiajai K. V. (ikisantuokinė pavardė Petraitytė) galimybę priešintis ir pasinaudodamas bejėgiška jos būkle tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią oraliniu būdu.

Ž. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusios nepamena, nusikalsti prieš ją negalėjo. Dėl ankstesnių įvykių buvo gydytas, ligoninėje praleido 5 metus. Dabar gydosi ambulatoriškai Jurbarko psichikos sveikatos centre, kuriame lankosi keletą kartų per mėnesį.

Nukentėjusioji K. V. parodė, kad Ž. Š. yra tas pats asmuo, kuris ją užkalbino netoli kiosko prie „Lituanikos“ sustojimo, nusipirko alaus ir pasivijo einančią pasivaikščiojimo taku prie Neries upės. Jis nutempė ją į šalia buvusius krūmus, plėšė jos drabužius, prasisegė savo kelnes, nulenkė jos galvą tarp savo kojų, įvedė savo lytinį organą jai į burną. Nukentėjusioji trenkė jam pagaliu ir pabėgo. Ž. Š. jos nesivijo. Vėliau jį matydavo 39 maršruto autobuse, važiuojantį į Petrašiūnus. K. V. pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 30000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš 2003-05-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti Kaune, prie Jonavos g., Valančiaus g. ir Jakšto g. sankirtos. Apžiūros metu rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos moteriškos pėdkelnės, 0,33 l talpos butelis „Kalnapilis ICE“ (T. 1, b.l. 18-21).

Iš 2003-11-13 specialisto išvados Nr. K-2-1644 matyti, kad trys pirštų pėdsakai, išryškinti ant tyrimui pateikto alaus „ICE“ butelio ir nukopijuoti ant trijų daktoplokštelių, paimto įvykio vietos apžiūros metu asmens identifikavimui tinkami (T. 1, b.l. 32).

Iš 2012-08-31 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1200 matyti, kad trys pirštų pėdsakai ant alaus „ICE“ butelio yra palikti įtariamojo Ž. Š. kairės rankos smiliumi ir dešinės rankos didžiuoju pirštu. (T. 1, b.l. 47-51).

Iš 2012-11-29 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-378/2012 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2003-05-03 Ž. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas – izotopinis sutrikimas. Ž. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu Ž. Š. konstatuojami psichikos sutrikimai – izotopinis sutrikimas. Organinės asmenybės sutrikimas. Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikaltimo padarymo metu Ž. Š. nebuvo patologinio afekto būsenoje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ž. Š. negalima prognozuoti ar nebus psichinės būklės pablogėjimo, todėl jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą.

Teismo ekspertas psichiatras Sigitas Simanauskas paaiškino, kad Ž. Š. buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė. Jam 2006 m buvo iškeltos kitos bylos. Buvo žinoma, kad po ambulatorinės ekspertizės buvo atliktos stacionarinės ekspertizė. Diagnozuotas psichikos sutrikimas. Taikytos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės. Rokiškyje prabuvo beveik 5 metus. Ambulatorinėje kortelėje nurodyta, kad lankosi Jurbarko psichikos sveikatos centre. Ekspertizės metu jis sakė, kad nieko neprievartavo. Davė tokią išvadą, kadangi jam diagnozuotas psichikos sutrikimas. 2003-2006 m. buvo atliktos stacionarinės ekspertizės ir diagnozuota, kad jis serga šizotipiniu sutrikimu, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų, bet šiuo metu supranta savo veiksmus ir gali atakyti. Prašė teismo Ž. Š. taikyti priverčiamojo pobūdžio priemones, kad būtų galima jį stebėti. Šiuo metu Ž. Š. yra medicininėje remisijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ž. Š. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, iš kurių matyti, kad ji atpažino Ž. Š., kaip asmenį, kuris naudodamas prievartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, duomenimis, užfiksuotais specialisto išvadose apie įvykio vietoje rastus Ž. Š. pirštų pėdsakus ir teisingai kvalifikuota pagal BK 150 str. 1 d.

Kadangi Ž. Š., darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Ž. Š., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. V. pareiškė 30000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 113 str. 1 d., 2 d., teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja.

CK 6.268 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Sutinkamai su CK 6.268 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kadangi Ž. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl jis nėra tinkamas atsakovas. K. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401-404 str., teismas

nutarė:

Pripažinti, kad Ž. Š., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomosios priemonės neskirti.

K. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.