Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo V. P. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-10-26 nutarties, kuria pareiškejo skundas dalyje del 2011-09-26 Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro nutarimo atmestas, o kitoje dalyje paliktas nenagrinetu,

Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-024-11 del nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 300 str. 1 da. ir 228 str. 1 d., pagal 2011-01-28 V. P. pranešima apie galima dokumentu suklastojima ir piktnaudžiavima, susijusi su studento A. L. egzaminu laikymu ir vertinimu bei magistro darbo gynimu ir vertinimu 2011-01-05 Mykolo Romerio universiteto (toliau - ir MRU) Teises fakultete.

2011-09-01 pareiškejas kreipesi i Vilniaus apygardos prokuratura prašydamas pripažinti ji nukentejusiuoju del jam padarytos moralines ir turtines žalos.

2011-09-06 Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. B. prieme nutarima atmesti pareiškejo prašyma del pripažinimo nukentejusiuoju, nurodydamas, jog V. P. galimai patyre moralines ar turtines žalos, taciau akivaizdu, jog šia žala jam padare ne galimai nusikalstami veiksmai. Turtine žala kilo del darbo santykiu, kuriuos reglamentuoja ne baudžiamasis istatymas, o darbo santykius reglamentuojantys istatymai. Galimai moraline žala kilo del destytoju tarpusavio bendravimo pasikeitimu, kuriu taip pat nereglamentuoja baudžiamasis istatymas. Ši nutarima pareiškejas apskunde aukštesniajam prokurorui.

2011-09-08 Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. B. prieme nutarima, kuriuo nutrauke ikiteismini tyrima Nr. 10-9-024-11, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

2011-09-26 Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. N. nutarimu atmete pareiškejo V. P. skunda del 2011-09-06 nutarimo. Prokuroro nutarime nurodoma, jog kiekviena nusikalstama veika, numatyta BK XXXIII skyriuje, daro žala visiems Lietuvos gyventojams, taciau akivaizdu, jog tam, kad asmuo butu pripažintas nukentejusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradima turi itakoti butent nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant i tai, kad ikiteisminis tyrimas pradetas del dokumentu suklastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padetimi, susijusiu su studento A. L. egzaminu laikymu ir vertinimu bei magistro darbo gynimu ir vertinimu 2011 m. sausio 5 d. MRU Teises fakultete, aukštesnysis prokuroras padare išvada, kad minetu nusikaltimu kesinimosi objektas yra istatymu nustatyta valdymo tvarka, valstybes tarnybos principai bei viešieji interesai, todel žala del šiu galimai padarytu nusikaltimu kiltu Lietuvos valstybei, o ne konkreciam MRU destytojui.

2011-09-27 Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. N. nutarimu atmete pareiškejo skunda del 2011-09-08 nutarimo konstataves, kad juo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisetai ir pagristai.

2011-10-07 skundu pareiškejas V. P. kreipesi i Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos 2011-09-27 nutarima ir atnaujinti ikiteismini tyrima Nr. 10-9-024-11; 2) panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos 2011-09-26 nutarima ir ipareigoti pripažinti V. P. nukentejusiuoju byloje; 3) ipareigoti prokurora pareikšti itarimus A. G. del galimai padarytu nusikalstamu veiku, išaiškinti kitu suinteresuotu asmenu galima itaka A. G. veiksmams, nustatyti šio nusikaltimo kurstytojus ir pateikti jiems itarimus; 4) sutinkamai su LR BPK 214 str. 6 d. toje bylos dalyje, kur ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti MRU teises aktu pažeidimai, perduoti medžiaga MRU vadovybei spresti klausima del pažeidimus padariusiu asmenu atsakomybes teises aktuose nustatyta tvarka; 5) kadangi prokurorai samoningai vengia perduoti byla teismui, yra šališki del Generalinio prokuroro pavaduotojo A. N. figuravimo byloje ir kadangi tyrimas byloje iš esmes baigtas, irodymai surinkti, ipareigoti prokuratura atlikus papildomus veiksmus ir pabaigus byla surašyti kaltinamaji akta ir perduoti byla teismui: 5) atkreipti prokuroru demesi i šališka irodymu vertinima šioje byloje.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011-10-26 nutartimi pareiškejo V. P. skundas dalyje del 2011-09-26 Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro nutarimo atmestas, o kitoje dalyje paliktas nenagrinetu. Teismas padare išvada, kad baudžiamojo proceso istatymas nesuteikia teises asmeniui, pagal kurio skunda, pareiškima ar pranešima pradetas ikiteisminis tyrimas, skusti prokuroro nutarima nutraukti ikiteismini tyrima. V. P. nebuvo suteiktas ne vienas iš BPK 214 str. 3 d. ivardintu proceso dalyviu statusu, buvo atsisakyta pripažinti ji nukentejusiuoju, todel jis neturi teises skusti jo gincijamu procesiniu sprendimu.

Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškejas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-10-26 nutarties dali, kuria jo skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos 2011-09-27 nutarimo atmesti pareiškejo skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, paliktas nenagrinetu, ir ipareigoti teisma išnagrineti šia 2011-10-07 skundo dali.

Pareiškejo nuomone, ikiteisminio tyrimo teiseja sistemiškai neteisingai aiškino Baudžiamojo proceso kodekso normas. BPK 214 str. 3 d. visai nekalba apie tai, kas gali skusti prokuroro nutarimus. Ten kalbama apie asmenis, kuriems pranešama apie priimta nutarima. To paties BPK 214 str. 7 d. nustato, kad apie nutarima nutraukti ikiteismini tyrima pranešama ir asmeniui, pagal kurio skunda ar pareiškima pradetas ikiteisminis tyrimas. BPK 214 str. 4 d. nustato, kokiems pareigunams ir institucijoms buti skundžiami prokuroro nutarimai, o ne kas gali skusti. Tuo tarpu BPK 168 str., kuriuo remiasi ikiteisminio tyrimo teiseja, kalba apie tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje be pareiškejo nera kitu proceso dalyviu ir niekas kitas tokio nutarimo ir neapskus. Be to BPK 168 str. 4 d. suteikia teise pareiškejui skusti prokuroro nutarima kaip aukštesniajam prokurorui, taip ir, sulaukus neigiamo sprendimo, ikiteisminio tyrimo teisejui. Butu keista, jei tyrima pagal jo pareiškima pradejus ir neteisetai nutraukus, pareiškejas negaletu tokio nutarimo skusti teismui. Taigi, pareiškejo nuomone, sisteminis istatymo aiškinimas leidžia daryti priešingas išvadas, negu padare teiseja.

Skunde nurodoma, jog 2011-04-08 Vilniaus apygardos prokuraturos nutarime nutraukti ikiteismini tyrima buvo parašyta, kad pareiškejas turi teise skusti ši nutarima aukštesniam prokurorui. V. P. apskunde ši nutarima Vilniaus apygardos prokuraturos vyr. prokurorui. Skundas buvo išnagrinetas, nors pagal teisejos aiškinima jis neturejo buti priimtas. 2011-05-08 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Taciau, 2011-09-08 vel priimtas nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima, neradus net menkiausio pažeidimo. Nutarime buvo parašyta, kad V. P. turi teise skusti ši nutarima aukštesniam prokurorui. 2011-09-12 jis apskunde ši nutarima Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiajam prokurorui. Pareiškejo teigimu, prokuraturos nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima neteisetas, nes visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys kaip tik rodo, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos ir tarnybiniai nusižengimai, apie kuriuos jis raše dar 2011-01-28 pareiškime. Be to, tyrimo metu buvo nustatytos naujos nusikalstamos veikos. Pareiškejo skundas buvo priimtas ir išnagrinetas, o 2011-09-27 Vilniaus apygardos prokuraturos nutarimu atmestas tais paciais motyvais. Kartu buvo parašyta, kad ši nutarima jis gali apskusti Vilniaus 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui.

V. P. teigimu, ikiteisminio tyrimo teiseja netinkamai interpretavo istatymus ir tuo pažeide jo konstitucine teise. Esminiai prokuroro nutarimai del baudžiamojo proceso, tame tarpe del jo nutraukimo visada gali buti skundami teismui. Tai išplaukia iš BPK 168, 214 str. nuostatu bei iš LR Konstitucijos 30 straipsnio. LR Konstitcijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pažeidžiamos, turi teise kreiptis i teisma. Pareiškejo nuomone, išeitu taip, kad atsisakius pripažinti ji nukentejusiuoju, nera kam skusti neteiseto nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima. Toks aiškinimas prieštarautu LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Pareiškejas nesutinka ir su ikiteisminio tyrimo teisejos išvada del atsisakymo pripažinti ji nukentejusiuoju byloje. Priimdama sprendima, teiseja vadovavosi tik dalimi jo skunde išdestytu motyvu, o jai nepalankius motyvus tiesiog ignoravo. Taciau šio sprendimo pareiškejas neskundžia. V. P. teigimu, teiseja priimdama 2011-10-26 nutarti supainiojo du skirtingus dalykus. Buvo skundžiami du skirtingi prokuroro sprendimai: ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisetumas ir pripažinimo nukentejusiuoju klausimas. Teiseja nepagristai pripažino, kad nuo vieno klausimo sprendimo priklauso kito klausimo sprendimas.

Teismo posedyje prokuroras praše skunda atmesti.

Pareiškejo V. P. skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja 2011-10-26 nutartyje padare nepagrista išvada, jog pareiškejas V. P. neturi teises apskusti prokuroro nutarima nutraukti ikiteismini tyrima. Tokia išvada ikiteisminio tyrimo teiseja padare sistemiškai aiškindama BPK 214 str. 3 dalies norma, kurioje nurodyti proceso dalyviai, kuriems pranešama apie ikiteisminio tyrimo nutraukima, kartu su BPK 214 str. 4 dalimi, kurioje reglamentuota nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima apskundimo tvarka. Taciau darydama tokia išvada, teiseja kažkodel visiškai ignoravo BPK 214 str. 7 dali, pagal kuria, asmeniui, pagal kurio skunda, pareiškima ar pranešima pradetas ikiteisminis tyrimas, taip pat turi buti pranešama apie sprendima nutraukti byla. Tokiu budu, kadangi istatymas ipareigoja apie ikiteisminio tyrimo nutraukima pranešti ir asmeniui, pagal kurio skunda, pranešima ar pareiškima buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, jis turi tokias pat teises apskusti prokuroro sprendima, kaip ir BPK 214 str. 3 d. nurodyti proceso dalyviai. Atsisakymas pripažinti asmeni nukentejusiuoju byloje, negali atimti teises iš pareiškejo skusti prokuroru priimamus sprendimus ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradetas pagal pareiškejo skunda, pranešima ar pareiškima. Nesant byloje nei nukentejusiojo, nei itariamojo, nei civilinio ieškovo ar atsakovo, pagal ikiteisminio tyrimo teisejos logika, prokuroro nutarimas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebutu skundžiamas ir šio sprendimo teisetumas ir pagristumas nebutu patikrintas. Tokia situacija prieštarautu BPK 214 straipsniui, kuris numato, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jam atsisakius skunda patenkinti – ikiteisminio tyrimo teisejui.

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-10-26 nutarties dali, kuria pareiškejo V. P. 2011-10-07 skundo dalis, del 2011-09-27 Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo atmesti pareiškejo skunda del Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro 2011-09-08 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-024-11, palikta nenagrineta ir perduoti šia skundo dali nagrineti tam paciam teismui.

Nutartis galutine ir neskundžiama.