Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „X“ atstovei N. M., administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie AM Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „X“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. buveinė (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 56 straipsnio 3 dalį, 56 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 2 d. nustatyta, jog UAB „X“, į.k. (duomenys neskelbtini), neturėdama išduoto statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę vykdyti statybos darbus, žemės sklypuose Nr. kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (prie (duomenys neskelbtini)) įrengė plokščią neypatingojo inžinerinio statinio aikštelę su lietaus šalinimo tinklais ir nesudėtingąjį inžinerinį statinį - privažiavimo kelią. Tokiais savo veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir SĮ) 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, 56 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovė N. M. teismo posėdyje pripažino, kad buvo padaryti protokole nurodyti Statybos įstatymo pažeidimai. Dėl pažeidimų aplinkybių paaiškino, kad UAB „X“ 2004 m. įsigijo du žemės sklypus: vieną hektaro pločio, o kitą beveik dviejų hektarų. Parduoti jų neketino, įsigijo su tikslu vystyti jame projektą. Sklypai yra žemės ūkio paskirties. 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukė šiuos sklypus į miesto bendrąjį planą dėl jų paskirties pakeitimo. Nuo 2007 m. UAB „X“ susirašinėja su Vilniaus miesto savivaldybe dėl leidimo pakeisti šių sklypų paskirtį. 2014 ir 2015 m. bendrovė kreipėsi į savivaldybę dėl šių sklypų paskirties pakeitimo, tačiau šis klausimas buvo vilkinamas. 2015 m. gale gautas savivaldybės raštas, kad 2018 m. I ketvirtyje bus patvirtintas bendrasis Vilniaus miesto savivaldybės planas, kuriame bus nurodytas leidimas dėl šių sklypų paskirties pakeitimo. 2018 m. vėl gavo savivaldybės raštą, kad laikinai sustabdytas procesas. Kadangi tai didelis žemės plotas, patogioje vietoje prie Druskininkų kelio, žmonės sklype padarė kaip savartyną, veža ir pila jame šiukšles. Aplinkosaugos institucijos ne kartą juos įspėjo, kad panaikintų tą šiukšlyną. 2020 m. kovo mėn. jie parengė statybos projektą, bet paskubėjo - išvalė sklypą, išlygino, pradėjo tiesti keliuką, kad sutvarkytų teritoriją. Statybos projektas yra derinimo eigoje, jau yra suderintas su savivaldybe. 2020 m. liepos 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu buvo leista pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų. Yra gautas liepos mėnesį ir Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas. Šiuo metu statybos darbai yra sustabdyti.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad gavę pranešimą, nuvyko į vietą, užfiksavo faktinių aplinkybių situaciją ir ją įvertinę surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kol nebus patvirtintas bendrasis Vilniaus planas, nebus įgyvendinti sklypų paskirties pakeitimai. Šiuo metu vyksta tik paruošiamieji darbai, kurių metu statybos darbų negalima leisti daryti, kol nebus gautas statybą leidžiantis dokumentas. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovė N. M. 2020 m. spalio 2 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „X“ jau daugelį metų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitos paskirties. Tikėdamiesi, kad bendrasis planas bus patvirtintas anksčiau, tai yra iki Naujųjų Metų, pradėjo tvarkyti sklypo teritoriją numatytam projektui įgyvendinti. Sklypų paskirties pakeitimo procedūra jau buvo pradėta daug anksčiau ir dabar toliau vystoma. Atsižvelgiant į jų geranoriškas pastangas sutvarkyti sklypų paskirties pakeitimą, prašo netaikyti sankcijos, kadangi darbai turėjo pakeisti sklypų reprezentacinę išvaizdą. Tikisi kuo greičiau sutvarkyti dokumentaciją ir išimti statybos leidimą (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: 2020 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. APS-68, 2020 m. liepos 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1306 ir nuotraukomis, 2020 m. rugpjūčio 6 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-200806-0075, UAB „X“ atstovės paaiškinimu, UAB „X“ 2020 m. liepos 8 d. raštu.

2020 m. liepos 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-1306 konstatuota, kad 2020 m. birželio 30 d. 15.05-12.10 val. atlikus patikrinimą žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog: 1) žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (prie (duomenys neskelbtini)) įrengta plokščia neypatingojo inžinerinio statinio aikštelė su lietaus šalinimo tinklais ir privažiavimo keliu, aikštelės visas kontūras aiškiai apribotas ant betoninio pagrindo sumontuotais kelio bortais (perimetro bendras ilgis – 794 m); 2) plokščios neypatingojo inžinerinio statinio, aikštelės plotas siekia apytiksliais skaičiavimais apie 37 950 kv. m. ir pagal parametrus priskiriama prie neypatingųjų inžinerinių statinių; 3) aikštelėje įrengti lietaus nuotekų šalinimo tinklai (lietaus surinkimo šuliniai 1 000 mm, 10 vnt. su jungiančiu vamzdynu 200 mm), kai išorinis vamzdyno diametras ne mažiau 160 mm iki 200 mm, tokie inžineriniai statiniai priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių; 4) prie įvažiavimo į aikštelę dalinai įrengtas pėsčiųjų tako fragmentas (nebaigti darbai), danga – betoninės šaligatvio plytelės (apie 20 kv. m. ploto), 5) iš trijų aikštelės pusių (nuo (duomenys neskelbtini) g. pagal ilgąją aikštelės kraštinę (272 m.), pagal privažiavimo kelią į aikštelę) įrengtos betoninės atramos (pamatai laikikliai), skirti apšvietimo stulpų įrengimui (iki 10 vnt.), 6) Nuo Akmenos gatvės suformavus kelio pylimą nuo 0,5 m iki 4 m aukščio, iš smėlio-žvyro sluoksnio įrengtas privažiavimo kelias į aikštelę, kelio plotis 6-8 m, kelio ilgis apie 400 m, tokie inžineriniai statiniai priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių. Šios aplinkybės fiksuotos statybvietės schemoje ir nuotraukose (b.l. 23-29).

2020 m. rugpjūčio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200806-0075 konstatuota, kad atlikus patikrinimą žemės sklypuose kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „X“ vykdo neypatingojo inžinerinio statinio – aikštelės statybą ir nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio statybą savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama LR Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus (b.l. 11-12).

Dėl nustatyto savavališkos statybos fakto, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM 2020 m. rugpjūčio 6 d. surašė UAB „X“ privalomuosius nurodymus Nr. PNSD-00-200810-00078 ir Nr. PNSD-00-200810-00082, kuriais įpareigojo nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus nurodytus: nugriauti statinį, išardyti įrengtos aikštelės elementus: kelio bortus ant betoninio pagrindo, lauko apšvietimo stulpų betoninius pamatus-atramas, pašalinti suformuotą kelio pylimą PR žemės sklypo dalyje iki sujungimo su Akmenos gatve, atstatyti pašalintą augalinį žemės sluoksnį, iki pradinės žemės sklypo altitudės, tiek žemės sklypo ribose, tiek savavališkai įrengto kelio plote ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 13-17).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m. savivaldybėje, nuosavybės teise priklauso UAB „X“ (b.l. 13-21).

UAB „X“ 2020 m. liepos 8 d. rašte Nr. 29-1 nurodė, kad žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)statybos darbai nevykdomi. Minėtuose sklypuose bei UAB „Z“ nuosavybės teise priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini)ruošiamas investicinis projektas užsienio investuotojams – braškių auginimas uždarose sistemose. Analogiškas ūkis įkurtas (duomenys neskelbtini) kaime UAB „Y“. Pagrindinis investuotojų reikalavimas – žemės sklypai turi būti išplanuoti (išlyginti) pagal labai nežymų nuolydį ir įrengta paviršinio vandens surinkimo sistema, iš kurios vanduo būtų naudojamas braškių laistymo sistemos papildymui. Įgyvendinus investicinį projektą planuojama sukurti apie dvidešimt darbo vietų (b.l. 9).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pripažino, jog užfiksuotoms plokščios aikštelės su lietaus šalinimo tinklais ir privažiavimo kelio statyboms reikalingas statybos leidimas, jis UAB „X“ nebuvo išduotas, kai faktiškai buvo pradėtos aikštelės ir privažiavimo kelio statybos.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Statybos įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (SĮ 52 straipsnis). Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

Pagal šio įstatymo 67 straipsnį šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos atveju arba naujo nesudėtingojo statinio statybos mieste atveju – leidimas statyti naują statinį, o SĮ 22 dalis nustato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriai faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, kad žemės sklypuose Nr. kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (prie (duomenys neskelbtini)) UAB „X“ įrengė plokščią neypatingo inžinerinio statinio aikštelę su lietaus šalinimo tinklais ir privažiavimo keliu, tai yra neypatingą ir nesudėtingą statinius, neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka statybą leidžiančio dokumento. Nustatyti UAB „X“ vykdomi statybos darbai neturint statybą leidžiančio dokumento įtraukti į savavališkos statybos aktą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė šios aplinkybės, bendrovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad statybos darbų atlikimo metu buvo parengtas tik statybos projektas, jis dar tik derinamas, pradėta sklypų, kuriuose numatyta statyba, paskirties keitimo procedūra, tačiau ji dar nėra baigta, ir leidimas statybai pagal šį projektą išduotas nėra. Kadangi UAB „X“ statė neypatingą statinį (aikštelę su lietaus šalinimo tinklais) ir nesudėtingą statinį miesto ribose ( privažiavimo kelią), neturėdama statyboms leidimo, buvo pažeista Statybų įstatymo 27 straipsnio 22 dalies nuostata, numatanti, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama, taip pat 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Tokia veika kvalifikuotina kaip Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyti nusižengimai.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į nusižengimų padarymo aplinkybes, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atstovė pripažino nusižengimų padarymo faktą ir gailisi), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo būtų baustas už analogiškus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad statybos darbai buvo atliekami be statybos leidimo, siekiant ne tik įgyvendinti statybos projektą, bet ir įvykdyti aplinkosaugos institucijų reikalavimus sutvarkyti apterštą sklypų teritoriją, savo esme darbai buvo aplinką tvarkančiojo pobūdžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, UAB „X“ atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtinos mažesnės, nei sankcijose numatytas minimumas baudos, kurios bendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 23 str., 25 str., 34 str., 35 str., 629 str., 635 str., 636 str., 646 str., 675 str., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 str., 76 str., teismas,

nutarė:

UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje padarymą, skirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje padarymą, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti UAB „X“ 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 5447, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarimo numerį administracinio nusižengimo byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.