Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija

Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Algirdo Gapučio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str.2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su 2006-07-28 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad jis, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent 2007m. birželio mėn. 24d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia papurtė suėmęs už ausų savo mažametį sūnų S. S. (duomenys neskelbtini) ir ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus veide, t.y. nosies nugarėlės ir dešinio paakio kraujosruvą bei kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairiame voke bei dešiniame ausies kaušelyje ir tuo savo veiksmais mažamečiui S. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis S. S. apeliacinius skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės paskirtį užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat teismas nesivadovavo BK 62 str. nuostatomis – skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, nes šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, žmona nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, šeimos pragyvenimo šaltinis – jo uždarbis, todėl atliekant laisvės atėmimo bausmę šeima neturės pajamų pragyvenimui ir bus pažeisti nepilnamečių vaikų vystimosi interesai. Suduodamas sūnui, tikslo sužaloti neturėjo.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma S. S. pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir jį nuteisė. Savo kaltę pripažįsta ir nuteistasis.

Teismas, nustatydamas apeliantui bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimą BK 140 str. 2 d., tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. nustatytomis bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis. Taip pat atsižvelgta į S. S. asmenybę - dirbantis, tačiau tyčinį nesunkų ir baigtą nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas anksčiau teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, bei bausmės vykdymo atidėjimo metu. Joniškėlio apylinkės seniūnijos charakterizuojantis kaip ūmaus būdo, išgėręs namuose kelia barnius, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (b.l. 77), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančias administracines nuobaudas, t.y. nesumokėtos baudos (b.l. 64). Tai, kad S. S. padarė naują nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, bei turėdamas ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą rodo, jog jo elgesiui ankstesniu nuosprendžiu paskirtoji bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę. BK 140 str. 2 d. sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Taikyti BK 62 str. nuostatas, kaip to prašo nuteistasis, negalima, nes nėra visų šiame straipsnyje numatytų sąlygų bei pagrindų. Visų pirma pažymėtina, jog teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Nuteistasis motyvuoja, jog jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, vaikai neteks materialinio šaltinio, žmona piktnaudžiauja alkoholiu ir pan. Šie jo teiginiai neatitinka tiesos. Nuteistojo charakteristika teigia priešingai- „Namuose žmonos A. S. pastangomis tvarkinga, švaru, vaikai prižiūrimi“... Vyriškis (S. S.) yra ūmoko būdo, išgėręs namuose kelia barnius.“ (77 b.l.). Taigi akivaizdu, kad BK 62 str. 2 d. 2 p. taikymo sąlygų nėra, nes šis punktas gali būti taikomas kai kaltininkas išlaiko vaikus ir jam atėmus laisvę, nebūtų kam jų prižiūrėti, tuo tarpu S. S. vaikus prižiūri ir gali prižiūrėti jo sutuoktinė. Todėl teisėjų kolegija dar kartą pasikartoja, jog švelninti bausmės nuteistajam nėra jokių pagrindų. Iš nuteistojo skundo matyti, kad jį tenkintų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bet jam laisvės atėmimo bausmių vykdymas jau buvo atidėtas tris kartus, tačiau tai jokios teigiamos įtakos apeliantui neturėjo ir atsižvelgiant į kriminalinę jo praeitį, nėra pagrindo teigti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kadangi nuteistasis nusikalto būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą neišnykus teistumui, pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas ir vadovaujantis BK 56 str. 1 d., jam pagrįstai už BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri sankcijoje numatyta vienintelė. Laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 str. 2 d. paskirta savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis ir yra artima jos minimumui. Paskirta bausmė nei rūšimi, nei trukme nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu S. S. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, šios išvados motyvavimui tinka ir jau minėti argumentai. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta (BK 64 str.) su 2006-07-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Teismas, subendrindamas ir paskirdamas galutinę bausmę taikė apeliantui palankiusią galimą įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą- dalinį bausmių sudėjimą, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta. Atkreiptinas dėmesys, jog subendrinus bausmes galutinė subendrinta dabartinė bausmė apeliantui padidėjo labai nežymiai- tik 2 mėnesiais, o visą likusį šios bausmės dydį (t.y. 1 m. 10 mėn.) sudaro iš dalies sudėtos bausmės už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus.

Todėl esant visoms šioms aplinkybėms, S. S. nurodyta aplinkybė, kad jis praras darbą, šeima atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. S. S. apeliacinį skundą atmesti.