Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-235/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-16
Bylos Nr.
1S-235/2011
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00195-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kaltinamasis
G. Š.
Advokatai
Vladimiras Vlasovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-235/2011 Proceso Nr. 1-97-1-00195-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. Š. (G. Š. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties, kuria G. Š. , kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 28 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje G. Š. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 21.15 val. prie I. Š. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. Š. metu, suspaudė šiai rankomis kaklą, sudavė ne mažiau 5 kartus rankomis ir kojomis į veidą, ne mažiau 8 kartus į krūtinės ląstą, padarydamas I. Š. poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų, skydinės bei žeidinės kremzlės lanko lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis lūžių vietose, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje dešinėje pusėje ir dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke pereinančią į nosies šoninio paviršiaus kairę pusę, nosies kaulų lūžius, kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos centre pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste pereinančią į žando sritį, kraujosruvas viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žande, apatinio žandikaulio kairėje pusėje ir smakre, muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir vieną žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio ir viršutinio žandikaulio lūžius dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio lūžį, odos nubrozdinimą kairės ausies spenelyje, kraujosruvas minkštuose audiniuose krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje dešinėje pusėje ir kairėje pusėje juosmeninėje srityje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kas komplikavosi trauminiu šoku, dėl ko I. Š. mirė, ir taip nužudė savo motiną, t. y. kaltinamas G. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka G. Š. buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi kaltinamajam G. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad šiuo metu pakanka faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad G. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). G. Š. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta itin griežta bausmė. Be to, G. Š. yra nevedęs, t. y. nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, iki suėmimo nedirbo ir, nors buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negaudavo, t. y. neturi legalaus pargyvenimo šaltinio. Atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis 3 metus studijavo Lenkijoje ir iš ten į Lietuvą grįžo prieš 2 metus, todėl tikėtina, kad turi ryšių Lenkijos Respublikoje, t. y. pažįstamų pas kuriuos galėtų pasislėpti. Įvertino šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad G. Š. , būdamas laisvėje gali slėptis nuo teismo, siekdamas išvengti ateityje gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas nėra pakankamas pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Teismas pažymėjo, kad esant nurodytoms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti kaltinamojo G. Š. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis) būtina pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis pažada nesislapstyti nuo teismo, parodymus teisme davė jis ir liudytojai, iš kurių parodymų matyti, jog jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo. Mano, kad pratęsiant suėmimą negali įtakoti tas faktas, jog jis nėra vedęs, nes tai yra jo pasirinkimas. Be to, turi socialinius ryšius, nes jie apima ne tik žmoną, vaikus, tėvus, bet ir giminaičius, kaimynus, gimtuosius namus bei aplinką prie kurios asmuo yra pripratęs ir jį supa. Sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad studijavo Lenkijoje ir turi pažįstamų, tačiau neketina slapstytis. Tai patvirtina tas faktas, kad motina buvo nužudyta 2010 m. rugpjūčio 17 d., o jis buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 30 d. namuose, kai atlikinėjo kasdienius ūkio darbus. Pažada būdamas laisvėje vėl užsiregistruotų Darbo biržoje (gautų socialinę paramą), atvykti į kiekvieną teismo posėdį ar pas prokurorą.

Teisme kaltinamojo G. Š. gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Š. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės-suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad G. Š. dalyvavo padarant nusikaltimą, kuriuo jis kaltinamas, t. y. paties kaltinamojo parodymai, liudytojų L. M. , M. M. , D. V. , S. J. apklausų protokolai; įvykio vietos apžiūrų protokolai, specialistų išvados bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje tiriami duomenys.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas įvertina, jog kaltinamajam G. Š. pareikšti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato maksimalią bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kaltinamasis G. Š. yra nevedęs, legalaus pragyvenimo šaltinio, kaltinamas nužudęs savo motiną kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės duoda pagrįsta manymą, kad kaltinamasis G. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo nurodomi socialiniai ryšiai, ketinimas užsiregistruoti Darbo biržoje, turi reikšmės skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą. Tačiau šios aplinkybės, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla 2011 m. balandžio 1 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. Š. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė