- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- 2-312-904/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14646-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Ieškovas
- V. S.
- Advokatai
- Sigita Stukaitė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant atsakovo AB SEB bankas atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kredito sutarties nutraukimo ir kredito sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, I. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą tarp ieškovo ir jo sutuoktinės sudarytos kredito sutarties Nr. 0450518072462/65 nutraukimą neteisėtu; panaikinti ginčo sutarties 5.2 punktą dėl vienašalio sutarties nutraukimo; pakeisti ginčo sutarties 4.6; 4.7 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc. dydžio. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2005-10-29 tarp ieškovo, jo sutuoktinės ir AB SEB bankas buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bankas sutuoktiniams suteikė kreditą būstui statyti, prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamas namas. Sutuoktiniai iš banko negavo jokio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, tik iš internetinio puslapio apie skelbiamas varžytines sužinojo apie sutarties nutraukimą. Ieškovas iš atsakovo nėra gavęs nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir Vartojimo kredito įstatyme numatytą netesybų dydį, ginčo sutartyje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, todėl jie turi būti mažinami. Ginčo sutarties 5.2 punkte įtvirtintas 15 kalendorinių dienų terminas yra trumpas, neatitinka protingumo, sąžiningumo principų, pažeidžia kredito gavėjų interesus, sukelia jiems sunkias pasekmes (b. l. 2-7).
Šalies argumentai
Ieškovo prašymu 2015-12-07 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02559, vykdomoje pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2012-11-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-4777 dėl 291265,55 Eur išieškojimo iš V. S. ir I. S. išieškotojo AB SEB bankas naudai (b. l. 36-37).
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodė nesutikimo motyvus: kredito gavėjams bankas net tris kartus (2009-11-27, 2010-05-27, 2011-02-20 sutarties pakeitimais) atidėjo dalies kredito kasmėnesinius mokėjimus, be to, sumažinta mokėtinų palūkanų kasmėnesinė suma. Kredito gavėjams nevykdant savo įsipareigojimų pagal ginčo kredito sutartį, 2012-01-31 išsiųsti banko žinomais adresais pranešimai kredito gavėjams apie galimą sutarties nutraukimą, suteiktas terminas iki 2012-03-02 pašalinti pažeidimus. Ir toliau kredito gavėjams nevykdant sutarties, 2012-03-12 išsiųsti banko žinomais adresais pranešimai apie galimą sutarties nutraukimą, suteiktas terminas iki 201204-12 pašalinti pažeidimus. 2012-06-19 buvo išsiųsti įspėjimai, nurodant, kad nepadengus įsiskolinimo iki 2012-07-20, bankas svarstys kredito sutarties nutraukimą. 2012-07-20 išsiųsti įspėjimai, kad nepadengus įsiskolinimo iki 2012-08-20, kredito sutartis nuo 2012-08-21 bus laikoma nutraukta ir pradėtas priverstinis išieškojimas. Kredito gavėjams neįvykdžius įspėjimo, 2012-08-28 pranešimais kredito gavėjai buvo informuoti, kad kredito sutartis nutraukta nuo 2012-08-21. Bankas kreipėsi į antstolį dėl 2012-11-23 vykdomojo dokumento vykdymo. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo sutarties 4.6 punktas nenumato netesybų dydžio, netesybas numato sutarties bendrosios dalies 4.7 ir 4.8 punktai. Atsakovas nurodė, kad ieškovui ir jo sutuoktinei visos sutarties sąlygos buvo žinomos, tačiau nei sutarties sudarymo laikotarpiu, nei jos galiojimo laikotarpiu, nors buvo sudaryti 7 pakeitimai, ieškovas nepateikė nei vieno prašymo bankui pakeisti delspinigių dydį. Netesybų dydis kiekvienu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie vienašalį sutarties nutraukimą. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, įspėjimo raštai kredito gavėjams buvo išsiųsti registruotais laiškais, tačiau dalis vokų yra grįžę kaip neįteikti. Atsakovas raštus siuntė paskutiniais bankui žinomais kredito gavėjų adresais, todėl laikytina, kad jie yra įteikti tinkamai. Ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ginčo sutarties 5.2 punktą. Bankas kredito gavėjams suteikė beveik 9 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, tai įrodo, kad bankas siekė išsaugoti sutartinius santykius, vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip kraštutinė priemonė. Vertinant įsiskolinimo dydį ir jo trukmę (palūkanos nemokėtos daugiau kaip 481 kalendorinių dienų) kredito sutarties nutraukimo metu, kredito sutarties pažeidimas buvo tęstinis ir esminis, bankas ilgą laiką iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į banką su prašymu keisti sutartį ar būtų ėmęsis kitų priemonių, kad vykdyti įsipareigojimus, kredito gavėjai buvo pasyvūs, nebendravo su kreditoriumi, neieškojo problemos sprendimo (b. l. 46-52).
Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta, nurodė, kad savo poziciją išsamiai išdėstė atsiliepime į ieškinį. Ieškovas reiškia reikalavimus dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei sutarties 5.2 punkto, kuris numato sutarties nutraukimą, pripažinimo negaliojančiu, šiuo reikalavimus grindžia tuo, kad kredito gavėjai yra vartotojai ir tuo, kad kredito gavėjai negavo jokių pranešimų dėl sutarties nutraukimo. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad šie reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi atsakovas su atsiliepimu pateikė visus kredito gavėjams siųstus pranešimus. Bankas kredito gavėjams nustatė ilgesnius terminus sutarties pažeidimams pašalinti nei numatyta ginčo sutartyje, bankas laukė 9 mėnesius, kol vienašališkai nutraukė sutartį. Buvo atlikti 7 sutarties pakeitimai, 5 –tu pakeitimu buvo atidėtas kredito grąžinimas, nuo 2009 metų dar atlikti 2 pakeitimai, kuriais atidėta palūkanų mokėjimo terminas. Nuo 2011 metų kredito gavėjai užėmė pasyvią poziciją, visiškai nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, 2012-01-31 bendra įsiskolinimo suma sudarė daugiau kaip 15000 Eur. Apie vienašalį sutarties nutraukimą buvo informuotas tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo. Vertinant įsiskolinimo dydį ir nemokėjimo trukmę, bankas negalėjo tikėtis sutarties vykdymo. Reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo yra taip pat nepagrįstas, ieškovui ir jo sutuoktinei visos sutarties sąlygos buvo žinomos, tačiau nei sutarties sudarymo laikotarpiu, nei jos galiojimo laikotarpiu, nors buvo sudaryti 7 pakeitimai, kredito gavėjai nepateikė nei vieno prašymo bankui pakeisti delspinigių dydį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. 2005-10-29 ieškovas V. S. ir atsakovas AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 0450518072462-65, pagal kurią bankas ieškovui suteikė 33679,81 Eur kreditą vartojimo reikmėms grąžinimo terminas – 2030-10-28. 2007-03-02 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr.1, kuriuo papildomai suteiktas 180012,77 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2042-02-28. 2007-05-29 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 2, pagal kurį buvo pakeista palūkanų norma. 2007-11-16 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr.3, pagal kurį buvo keista įkeisto turto vertė. 2007-11-28 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 4, pagal kurį buvo papildomai suteikta 52068,32 Eur suma. 2009-11-27 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr.5, kuriuo pakeisti kredito gavėjai, įtraukiant kredito gavėja ir V. S. sutuoktinę I. S. bei atidėtas 6 mėnesių terminui kredito sumos kasmėnesinis grąžinimas. 2010-05-27 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr.6, pagal kurį buvo suteikta papildoma 2887,19 Eur suma palūkanoms sumokėti, atidėtas dalies kredito grąžinimas iki 2010-11-19. 2011-02-20 sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr.7, kuriuo fiksuotas įsiskolinimas – 883,15 Eur kredito dalis, 3522,92 Eur palūkanos, 179,43 Eur delspinigiai, be to, papildomai suteikta 9207,17 Eur kredito suma, skirta sumokėti uždelstą sumokėti kreditą ir palūkanas, taip pat trečią kartą atidėtas dalies kredito kasmėnesiniai mokėjimai 6 mėnesių terminui. Bankas registruotu paštu jam žinomais kredito gavėjų gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini)) siuntė 2012-01-31, 2012-03-12, 2012-06-19 rašytinius įspėjimus apie susidariusį ir vis didėjantį įsiskolinimą, kurį ragino padengti per vieno mėnesio laikotarpį, įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą. Kredito gavėjams ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas 2012-07-20 rašytiniu įspėjimu informavo kredito gavėjus apie susidariusį įsiskolinimą, įspėjo apie tai, kad kredito gavėjam nesumokėjus 24577,31 Eur įsiskolinimo iki 2012-08-20, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012-08-21 ir pradėtas priverstinis išieškojimas. Po sutarties nutraukimo bankas kredito gavėjams išsiuntė 2012-08-28 pranešimą apie tai, kad viso įsiskolinimas sudaro 290944,62 Eur, skola po kredito nutraukimo didėja dėl skaičiuojamų palūkanų, informavo apie priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 79-91). Bankas 2012-12-12 pateikė antstolei vykdyti Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2012-11-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-4777 dėl 10055681,78 Lt išieškojimo iš solidarių skolininkų I. S. ir V. S. išieškotojo AB SEB bankas naudai (b. l. 33).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo (fiziniai asmenys, kredito gavėjai) sudarė kredito sutartį su atsakovu (t. y. kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms. Esant tokioms aplinkybėms, šią sutartį yra pagrindas kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė pagal tarp šalių sutarties 5.2 punktą, kuris numato, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje laiko prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų, numatytų sutarties 4.1-4.8 punktuose. Pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas esminiais pažeidimais laikytina įsipareigojimų sutartyje numatytu grafiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas nevykdymas.
Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, kitaip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami, kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi, jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2005-10-29, vėliau buvo atlikti septyni kredito sutarties sąlygų pakeitimai, iš kurių trijų pagrindu kredito gavėjams kredito ir palūkanų kasmėnesiniai mokėjimai buvo atidėti 6 mėnesių terminui, atsakovas ginčo sutartį vienašališkai nutraukė 2012-08-21, prieš sutarties nutraukimą (2012-07-19 dienai) pradelstų mokėjimų suma sudarė 24577,31 Eur. Pažymėtina, kad kredito gavėjai įsipareigojimų bankui pradėjo nebevykdyti nuo 2010-11-29 dienos, nuo tos dienos negrąžinto kredito suma ir nesumokėtų palūkanų suma proporcingai didėjo, sutarties nutraukimo dieną kredito sumos grąžinimas buvo pradelstas 359 dienas, palūkanų mokėjimas buvo pradelstas 481 diena. Kredito gavėjams nebevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, bankas 2012-01-31, 2012-03-12, 2012-06-19 pranešimais kreipėsi į kredito gavėjus, nurodydamas įsiskolinimo dydį ir paragindamas sumokėti įsiskolinimą kreditoriui nustatytu terminu bei pranešdamas apie sutarties nutraukimo galimybę. Ir toliau kredito gavėjams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, bankas kredito gavėjams išsiuntė 2012-07-20 raštišką įspėjimą apie tai, kad nuo 2012-08-21 bus vienašališkai sutartis nutraukta, jei iki 2012-08-20 nebus padengtas įsiskolinimas. Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad iki sutarties nutraukimo kredito gavėjai apie dvejus metus nevykdė prievolės kreditoriui (atsakovui), kredito gavėjai nereagavo į banko siųstus raginimus sumokėti įsiskolinimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad kredito gavėjų prievolių pagal ginčo sutartį pažeidimas buvo ne vienkartinis, o sistemingas. Sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, todėl yra pagrindas pripažinti, kad kredito gavėjai netinkamai vykdė prievolę ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).
Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Ginčo kreditavimo sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje laiko prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012-01-31, 2012-03-12, 2012-06-19 pranešimais kreipėsi į kredito gavėjus, paragindamas nustatytais terminas sumokėti įsiskolinimą ir pranešdamas apie galimą sutarties nutraukimą. Bankas kredito gavėjams išsiuntė 2012-07-20 raštišką įspėjimą apie tai, kad nuo 2012-08-21 sutartį bus laikoma nutraukta, jei iki nustatyto termino kredito gavėjai nepadegs susidariusio įsiskolinimo. Pažymėtina, kad visi pranešimai ir įspėjimas apie ginčo kredito sutarties nutraukimą kredito gavėjams buvo išsiųsti registruotu paštu bankui žinomais kredito gavėjų gyvenamosios vietos adresais - (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos ginčo sutarties ir susitarimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo matyti, kad minėtus adresus nurodė patys kredito gavėjai. Tačiau minėtais adresais banko siųstų pranešimų ir įspėjimo kredito gavėjams įteikti nepavyko, pašto dokumentuose nurodyta, kad su paliktais pranešimais niekas nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas V. S. ar trečiasis asmuo I. S. būtų informavę banką apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, juolab, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ieškinyje nurodė, kad jų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas ieškovui ir trečiajam asmeniui adresuotus raštus siuntė tinkamu adresu. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas kredito gavėjams pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą ir suteikė daug ilgesnį terminą prievolei įvykdyti nei buvo numatyta sutartyje, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas apie vienašalį nutraukimą kredito gavėjams pranešė tinkamai (CK 6.218 str. 1 d.). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas kredito gavėjams pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą ir suteikė daug ilgesnį terminą prievolei įvykdyti nei buvo numatyta sutartyje, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas apie vienašalį nutraukimą kredito gavėjams pranešė tinkamai (CK 6.218 str. 1 d.).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad 2005-10-29 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta kredito sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu bei pripažinti ginčo sutarties 5.2 punktą neteisėtu.
Dėl reikalavimo pakeisti ginčo sutarties 4.7 punktą, kuris numato 0,1 dydžio delspinigius už mokėjimo termino praleidimą. Ieškovas prašo sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. dydžio.
Pagal CK įtvirtintą nuostatą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl sutartinių delspinigių tikslo ir esmės, t.y. kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Kaip matyti iš pateiktos ginčo sutarties 4.7 punkto, šalys susitarė, kad kredito gavėjai už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, todėl bankas neprivalo detalizuoti jų dydžio pagrįstumo, nes delspinigiai laikytini minimaliais sutartais banko nuostoliais. Kadangi šalys dėl tokio minimalių nuostolių (delspinigių) dydžio susitarė laisva valia, todėl toks susitarimas sandorio šalims turi įstatymo galią.
Pažymėtina, kad ginčo kredito sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2005-10-29, nuo sudarymo dienos kredito gavėjams buvo žinomas sutartinių delspinigių dydis, tačiau jokių prieštaravimų dėl delspinigių dydžio nereiškė. Akcentuotina, kad nuo ginčo sutarties sudarymo iki vienašališko jos nutraukimo praėjo beveik septyneri metai, per šį laikotarpį kredito gavėjai nesikreipė į banką dėl sutarties sąlygos dėl numatytų delspinigių pakeitimo, juolab, kad kredito gavėjams bankas siuntė pranešimus, kuriuose buvo nurodytas paskaičiuotų delspinigių dydis. Dar daugiau, bankas į antstolį dėl priverstinio išieškojimo pradėjimo kreipėsi 2012-08-21, tačiau ieškovas (kredito gavėjas) į teismą su reikalavimu dėl ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtomis kreipėsi tik 2015-11-18, t.y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo priverstinio vykdymo pradžios. Be to, ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčo sutartyje numatytas delspinigių dydis kredito gavėjams būtų per didelis. Pažymėtina, kad kredito gavėjai nuo 2010 metų bankui negrąžino nei kredito, nemokėjo nei palūkanų, nei delspinigių. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pakeisti ginčo sutarties 4.7 punktą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sudaro 173,16 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovo atsakovui priteistina 173,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo priteistina 10,18 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 173,16 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų (už advokato padėjėjos teisinę pagalbą) atsakovui AB SEB bankas, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Priteisti iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,18 Eur (dešimt Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02559, vykdomoje pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2012-11-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-4777 dėl 291265,55 Eur išieškojimo iš V. S. ir I. S. išieškotojo AB SEB bankas naudai – panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.