Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19105-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. birželio 27 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-29729-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji vairavo automobilį AUDI A1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, buvo neatsargi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19105-2024 (toliau – skundžiamas nutarimas, Nutarimas) už ANK 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus skirta galutinė 2 300 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesiams.

Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Nutarimu ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir / ar skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir / ar neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Skunde nurodė, kad tą dieną, t. y. 2024 m. vasario 9 d., ji neįtarė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Nurodė, jog buvo snieguota, ji važiavo namo, kiemuose pasuko truputį į šoną, norėdama praleisti atvažiuojančią mašiną, pasigirdo garsas lyg ratai užvažiavo ant sniego, taigi nieko neįtardama, pareiškėja nuvažiavo toliau. Matė, kad jos automobilį kažkas fotografuoja, bet jai niekas nepaaiškino dėl kokių priežasčių. Pareiškėja taip pat nematė pažeisto automobilio fotografijų ir negali patvirtinti, kad jos padaryta žala galėjo viršyti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodyta, jog skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, jog pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į tai byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą Nutarimą. Nurodyta, jog pareiškėja nepateikė aplinkybių iš kurių būdų galima spręsti, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad G. A. pripažįsta, kad ji padarė nusižengimą ir sužinojo, kad policija kreipėsi į ją, kad ji nubrozdino SUBARU markės automobilį, ji nesuprato, kad tas garsas, kurį ji atsitiktinai girdėjo galėjo būti būtent automobilio apgadinimas. Ji sutiktų atlyginti žalą, sumokėti baudą, tačiau, ji nemano, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Ji yra pakankamai jauna, savarankiškai turi dirbti, užsidirbti, jai svarbu būtų turėti teisę vairuoti transporto priemones. Manytina, kad atsižvelgus į visas aplinkybes, jos veiksmai, neturėtų būti vertinami pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes tokie veiksmai gali būti padaromi tyčia, asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo vietos pasišalinti suprasdamas, tokį savo elgesio neteisingumą. Šiuo atveju, negalima garantuoti ar drąsiai teigti, kad ji suvokė, tuo metu, tomis aplinkybėmis, skubėjo, ji nelabai suprato, kodėl kieme kitas žmogus, jai kažką mojuoja, fotografuoja, kaip ji aiškino, ji galvojo, kad tai galbūt dėl to, kad yra šalia konteineriai ir ji juos užstatė. Ir tik vėliau, kai į ją kreipėsi tyrėja, tik tada suvokė, kad ji apgadino automobilį. Ji dėl tokių veiksmų gailisi ir prašo teismo švelninti paskirtą nuobaudą, trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą transporto priemonės atėmimą, teismo nuožiūra, kiek būtų įmanoma, pagal jos aplinkybes, esant galimybei pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nenustačius tyčios, šioje dalyje naikinti priimtą nutarimą.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo iš esmės neigia, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir / ar skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir / ar neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Pareiškėja neneigia, jog vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. A. 2024 m. vasario 9 d. 16.53 val., Vilniaus miesto sav., Vilnius, ties Čiobiškio g. 16, vairuodama transporto priemonę AUDI A1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, kliudė kitą stovinčią transporto priemonę – SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 222 punkte pažymima, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo vietos pasišalinti suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Nagrinėjamu atveju, byloje keliamas G. A. tyčios klausimas, nes pareiškėja teigė, jog ji neįtarė, kad padarė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, kadangi eismo įvykio metu garsą sumaišė su girgždančio sniego garsu, taip pat matė, kad ją fotografuoja kitas asmuo, tačiau į tai dėmesio nekreipė ir nuvažiavo.

Be kita ko, byloje yra liudytojo parodymų protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojas girdėjo įtartiną garsą, o pradėjęs važiuoti, pamatė, kad yra apgadintas transporto priemonės SUBARU šonas. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis merginai pasakė, jog ji apgadino automobilį, o ši atsakė, kad dabar neturi laiko ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat byloje yra pateiktos eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių fotografijos. Iš pateiktų fotografijų matyti, jog transporto priemonės AUDI A1 yra apgadintas šoninis dešinysis sparnas, tuo tarpu SUBARU OUTBACK – priekinės bei užpakalinės dešinės pusės durys bei kėbulo plastikinės apsaugos. Teismas pažymi, jog iš pateiktų fotografijų bei jose matomų itin ryškių, padarytų per bene visą automobilio šoną, transporto priemonių pažeidimų, taip pat aplinkybės, kad automobilių kontaktą girdėjo kitame automobilyje sėdėjęs asmuo, darytina išvada, jog pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, negalėjo neišgirsti besitęsiančio braukiamo metalo garso. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai apie neva girdėtą girgždančio sniego garsą, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir yra atmetami.

Be to, byloje yra pateikta UAB „JMA CENTRAS“ 2024 m. birželio 14 d. remonto sąmata Nr. 30110500, kurioje nurodyti atlikti remonto darbai transporto priemonei SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei galutinė remonto kaina – 4 409,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur, todėl G. A. atlikti neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėja neneigia, jog transporto priemonę vairavo neturėdama tam teisės. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymą, vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos kaltę dėl šio nusižengimo padarymo, todėl jai neginčijant Nutarimo šioje dalyje, plačiau nepasisakys.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja padarė nurodytus administracinius nusižengimus, todėl pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Skundu pareiškėjas prašo sumažinti jam paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonės terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemonę pareiškėjai reikalinga dėl jauno amžiaus, darbo, tačiau tai nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad G. A. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad ji vairuoja transporto priemonę, neturėdama tokios teisės, ir gali būti nubausta vien dėl šių veiksmų, tačiau vien šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pažeidimų darymo bei tolimesnių pasekmių atsiradimo. Asmeniniai G. A. poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės, viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Pareiškėjos nurodytos šeiminės aplinkybės taip pat nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Atsižvelgdamas į G. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad G. A. paskirta galutinė nuobauda (2 300 Eur bauda) su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimas minimaliam 24 mėnesių terminui, yra ne per griežti, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pagrindo mažinti paskirtą baudą ar trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, ar jos iš viso neskirti, nėra, todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. A. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19105-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.