Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-43674-905/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
e2YT-43674-905/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36788-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
G. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika
Kategorijos
  • 2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2YT-43674-905/2016Proceso Nr. 2-68-3-36788-2016-0(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.3; 3.4.4.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., mirusi (duomenys neskelbtini)., po sutuoktinio N. J. (N. J.), mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė N. J. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos senelė po sutuoktinio (pareiškėjos senelio) mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. N. J. priklausiusius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priėmė pradėjusi faktiškai juos valdyti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Anot suinteresuoto asmens, byloje turi būti konkrečiai nustatyta, kokiais aktyviais veiksmais pareiškėjos senelė priėmė palikimą.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad N. J. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas vedęs E. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5-8, 9, 13,). N. J. ir E. J. buvo pareiškėjos seneliai (e. b. l. 4, 11). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m .birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 7 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jos senelė E. J. po sutuoktinio N. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius (e. b. l. 19, 21, 22, 25, 26). Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šiame bute buvo deklaruota E. J. gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad nors mokėjimai už butą buvo atliekami nereguliariai, tačiau jie buvo atliekami ir per tris mėnesius po N. J. mirties (e. b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, kad E. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota būtent nurodytame bute, natūralu, kad ji šiuo turtu rūpinosi, juolab kad byloje nėra duomenų leidžiančių matyti, jog nurodytu turtu rūpintųsi kiti asmenys. Suinteresuotas asmuo nereiškė pretenzijų į N. J. palikimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. J. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos senelė E. J. po sutuoktinio N. J. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip N. J. ir E. J. sūnaus A. J. (A. J.) įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos senelė E. J. po sutuoktinio N. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl suinteresuoto asmens argumentų, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į palikimo atsiradimo momentą, turėtų pasisakyti ir BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Turto bankas šiuo laikotarpiu atstovauja valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nustatytose srityse neatsižvelgiant į šių paveldėjimo teisinių santykių atsiradimo momentą. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių VĮ Turto bankas galėtų būti laikomas netinkamu valstybės atstovu, teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens argumentus, kuriais apeliuojama į kitų valstybės atstovų įtraukimą į šią bylą.

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė N. J. (N. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius