Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungės rajone, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta Draugystės 6-52, Mažeikiai, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) k., Ž. K. sen., Plungės r. sav., nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą teistas 2018 m. gegužės 15 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R., būdamas 2018 m. gegužės 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. be pateisinamos priežasties nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, tai yra iki 2018 m. spalio 15 d., tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.

J. R. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įsiteisėjus 2018 m. gegužės 15 d. baudžiamajam įsakymui, nuvyko į probacijos tarnybą, užsiregistravo, jam pasakė ką reikės daryti, tai yra kur atlikti viešuosius darbus bei kur išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas. Buvo nustatyta, kad reikės eiti klausytis programos VšĮ „Papildoma mylia“, savaitėje vieną kartą, pirmadieniais. Visą laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvavo tos programos klausyme, tai yra išklausė dvi programas, rugsėjo 24 d., spalio 1 d., buvo likusios išklausyti dar dvi programos. Nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsidarbino UAB "S. C.", apdailininku. Kodėl nenuvyko išklausyti programos dar du kartus tiksliai pasakyti negali, nes darbas yra susijęs su komandiruotėmis, išvažiuoja kartais ir į užsienį, gal tomis dienomis kažkur dirbo, dabar negali pasakyti. Pirmą kartą, kai reikėjo dalyvauti rugpjūčio 20 d., atrodo, kad tada nenuėjo, nes vakarykščiai buvo gėręs alkoholio. 2019 m. sausio 7 d. buvo nuvykęs į probacijos tarnybą, kur jam pasakė, kad jis turi pabaigti klausyti smurtinį elgesį keičiančias programas, pasakė, kad turės atvykti sausio 21 d. ir sausio 28 d. Jis gailisi, kad neišklausė laiku programos ir neįvykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

J. R. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2018 m. gegužės 15 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė sumažinta bausmė – viešieji darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės naudai ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2018 m. liepos 2 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kuriame pažymėta, jog J. R. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir terminais, galimomis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę, baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą (b. l. 15-14);

2018 m. spalio 25 d. VšĮ „Papildoma mylia“ pranešimu, kuriame nurodoma, kad J. R. buvo informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, tačiau dalyvavo tik dviejose programos dalyse iš penkių (b. l. 16);

2018 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad J. R. vengia atlikti 2018 m. gegužės 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 5);

Liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, jog jos sūnus J. R. buvo įtrauktas į probacijos tarnybos įskaitą, nes kol jis gyveno pas ją, atvažiuodavo pareigūnai jo tikrinti. Kad jam buvo paskirti viešieji darbai bei buvo reikalinga dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ji nežinojo, jai sūnus nieko nepasakojo. Kiek dabar žino, Juozas gyvena ir dirba Vilniuje, įmonėje prie statybos darbų, kokioje įmonėje nežino (b. l. 22-23).

BK 243 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, kadangi jis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, žinodamas kur vyksta užsiėmimai, per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (t. y. iki 2018 m. spalio 15 d.) baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė, tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. R. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti baudą sumokėti per 8 mėnesius (b. l. 48-51).

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka baustas), įvertinus tai, jog J. R. išklausė dvi smurtinio elgesio pataisos programos dalis iš penkių, J. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliai BK 47 straipsnyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytai baudai - 24 MGL dydžio bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ir baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. R. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

J. R. kardomoji priemonė nepaskirta ir iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

J. R. išaiškintina, jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti 2018 m. gegužės 15 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 24 MGL (1200,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. galutinę bausmę – 16 MGL (800,00 Eur) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. R., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Informuoti J. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei J. R. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei J. R. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.