Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams G. B. ir K. M., trečiajam asmeniui M. M. dėl sandorio pripažinimo tariamu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. S. padavė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų G. B., K. M. ir trečiojo asmens M. M. sudarytas žodines sutartis, kurių suma 43 276,83 Eur, ir priteisti ieškovei iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ieškovo pasirinkimu. Nustatyta, kad atsakovės G. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo K. M. – (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 1 dalimi, ieškinys galėtų būti teismingas tiek Klaipėdos apygardos teismui, tiek Kauno apygardos teismui. Ieškovė savo pasirinkimu ieškinį pateikė Kauno apygardos teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1733-945/2020 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl turtinės žalos atlyginimo perduota pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šioje nutartyje yra nurodyta, kad teisme buvo gautas atsakovo K. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis prašė bylą pagal teismingumą perduoti Panevėžio apygardos teismui, nes jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta tik formaliai, šiame bute jis negyveno ir negyvena. Teismas taip pat nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina tai, jog byloje du kartus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, o iš LITEKO sistemoje esančių duomenų teismui nustačius kitą galimą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus, jie buvo įteikti asmeniškai atsakovui. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), konstatavo, kad ieškinio padavimo metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvos teismų žinioje yra ne viena civilinė byla, kurioje atsakovas K. M. yra byloje dalyvaujantis asmuo, ir šiose civilinėse bylose teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas K. M. savo gyvenamąją vietą nurodo esančią (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo K. M. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.), todėl ši byla Kauno apygardos teismui yra neteisminga.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Todėl, aptartų aplinkybių pagrindu laikytina, kad ieškovės J. S. ieškinys atsakovams G. B. ir K. M. nėra teismingas Kauno apygardos teismui, kadangi atsakovų gyvenamosios vietos yra Klaipėdoje ir Utenoje. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinį priimti atsisakytina, išaiškinant ieškovei, kad su šiuo ieškiniu ji turi teisę kreiptis į teismą pagal atsakovų gyvenamąją vietą, t. y. į Klaipėdos apygardos teismą arba į Panevėžio apygardos teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytuose teismuose jau yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose dalyvauja šiame ieškinyje nurodyti tie patys asmenys.

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsniu, 27 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės J. S. ieškinį atsakovams G. B., K. M., trečiajam asmeniui M. M. dėl sandorio pripažinimo tariamu.

Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę su šiuo ieškiniu savo pasirinkimu kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą arba į Panevėžio apygardos teismą.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovės atstovei.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.