- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 1-511-766/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006-03-15 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį 17 parų areštu;
2) 2006-12-06 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2009-03-17 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2006-12-06 nuosprendžiu ir paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
4) 2009-08-21 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2009-03-17 nuosprendžiu ir paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
5) 2009-08-26 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2009-03-19 nuosprendžiu ir paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2010-01-19 nutartimi bausmė subendrinta ir su 2009-08-21 nuosprendžiu, paskirta galutinė 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
6) 2011-01-28 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2009-08-26 nuosprendžiu ir paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė;
7) 2014-07-04 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.;
8) 2020-07-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
9) 2021-01-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2020-07-28 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. 2024 m. gruodžio 22 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kirviu sudaužė V. P. priklausančio automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, 80 eurų vertės, variklio dangtį, 80 eurų vertės, vairuotojo dureles, 100 eurų vertės, statramstį, 200 eurų vertės, tokiais savo bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą ir nukentėjusiajam V. P. padarė bendrą 460 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. Č. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 22 d. buvo (duomenys neskelbtini), pas kaimyną K. Č., su jo sūnumi E. Č. išgėrinėjo. Atvažiavo kitas K. Č. sūnus su V. P. dar kitu asmeniu. Pradėjo reikšti pretenzijas, susiginčijo. Jis išėjo namo. Žodinis konfliktas tęsėsi toliau, kai rūkė kieme. Tada pasiėmė kirvį ir sudaužė automobilį. Kieno automobilis, nežinojo, tik žinojo, kad vieno iš trijų asmenų, kurie atvažiavo. Taip pasielgė iš pykčio, veikiamas alkoholio. Nukentėjusiojo atsiprašė, įdėjo automobilio stiklą, pakeitė kapotą. Blogai vertina savo elgesį. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. Č. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024-12-22 apie 21 val. jis nuėjo pas kaimyną K. Č. atsigerti alaus. Jis su savimi nusinešė apie 4 butelius po litrą alaus. Jis tuo metu jau buvo neblaivus, nes tą dieną jau buvo grįžęs iš draugų neblaivus. Jis karts nuo karto nueina pas kaimyną K. Č. pavartoti alkoholį, bei jis pas jį ateidavo į namus su alkoholiu. Kiek pamena, pas kaimyną buvo namuose dar jo sūnus E. Č., kuris taip pat, sėdint virtuvėje su jo tėvu K. Č., vartojo alkoholį. Jis neprisimena, ar nuo girtumo sukonfliktavo su K. Č. ir jo sūnumis, bet pamena, kad jis buvo išėjęs iš kaimyno K. Č., bei grįžęs namo. Pamena, kad eidamas keliu iš savo mamos namo, (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, jog į K. Č. namus atvažiavo D. Č., V. P. ir dar kažkoks jaunuolis. Netrukus, jau būnant prie savo namų įvažiavimo, prie jo atbėgo D. Č., V. P. su tuo kitu jam nepažįstamu jaunuoliu, jį užsipuolė ir sumušę pabėgo. Po to jis sugrįžęs į K. Č. kiemą, užpykęs, su kažkuo, galėjo būti ir kirvis, apdaužė pas kaimyną K. Č. kieme stovėjusį lengvąjį automobilį. Automobilio markės, numerio ir kam priklauso jis nežino. Taip pat jis neįsidėmėjo, kur daužydamas sugadino automobilį, bet sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytais apgadinimais. Dėl kokios priežasties jis apgadino automobilį negali paaiškinti nuo buvusio girtumo. Blaivus taip nebūtų elgęsis. Jis su D. Č. iš anksčiau nesutaria, nes jam kažkas nepatinka. Jis po konflikto buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl sužalojimų. Apgalvojęs ir prisiminęs visas įvykio aplinkybes, esant būtinybei dėl patirtų sužalojimų kreipsis į policiją. Jis gailisi dėl įvykusio konflikto, bandys tartis ir išspręsti draugiškai dėl padarytos žalos. Po įvykio susisiekęs su V. P. sutarė, kad jis pakeis sugadinto automobilio Peugeot 407, priekinį stiklą ir kapotą. Jis 2025-01-10 sumokėjo už naudotą stiklą 80 eurų, o stiklo pakeitimas (meistrai dėjo) automobiliui jam kainavo 100 eurų. Už naudotą kapotą (variklio dangtį), sumokėjo 80 eurų. Pakeitė pats kapotą. Tai bendrai jam kainavo 260 eurų. Jis minėtą stiklą ir kapotą pirko iš (duomenys neskelbtini) mašinų laužyno, esančio netoli (duomenys neskelbtini) senukų parduotuvės, tikslaus adreso nežino. Pirkimo čekių jis nėra išsisaugojęs. Jis vairuotojo durelių nepakeitė, nes jam V. P. buvo sakęs, kad pakeisk stiklą ir kapotą, o tik vėliau, kai išsivarė automobilį, jam parašė, kad nesutvarkė durelių ir stoikės, jog reikalingas salono cheminis valymas, nors jis saloną išsiurbė. Kadangi V. P. nebegali atvaryti automobilio, todėl jis negali sutvarkyti, o pinigų žalai padengti neturi galimybės, nes yra bedarbis, ir išlaiko du mažamečius vaikus 11 metų ir 5 metų. Papildo, kad dėl 2024-12-22 sužalojimo žymių jis į policiją nesikreipė, ir nereiškė, kad jį sumušė minėtą vakarą D. Č. su V. P. ir dar kažkokiu vaikinu, kadangi jis nemėgsta skųstis, pas medikus nesikreipė. Papildo, kad jis kirvį pasiėmė iš savo namų, žalsvu kotu, ir juo sudaužė minėtą automobilį, dėl to kad jį primušė. Blaivus taip nebūtų pasielgęs (1 t. b. l. 165-168; 171-174; 180-182).
Nukentėjusysis V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-12-08 iš draugo J. P. pasiskolino jo mamai priklausantį automobilį Peugeot 407, v/n (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad už automobilį kol juo naudosis, finansiškai bus atsakingas jis jei jam kažkas nutiktų. Iki šiandienos automobiliu naudojosi jis vienas. 2024-12-23 vakare jam paskambino draugas D. Č., kuris jo paprašė, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), pas tėvą, nes iš jo namų neina išprašyti girto kaimyno. Kai paskambino D. Č., su juo automobilyje dar buvo ir E. Z.. Jie nuvyko pasiimti D. Č. ir jį pasiėmę apie 21:45 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), išlipo visi trys iš automobilio ir einant į namo vidų iš jo išėjo kaimynas A. Č.. Jie prasilenkė, tačiau jis jiems nieko nesakė, jie jam ir nieko nesakė. Užėjus į vidų, jie D. Č. tėvo K. Č. pradėjo klausti kas čia įvyko. Taip pat namuose dar buvo ir E. Č.. Jiems visiems pakalbėjus, visi išėjo į lauką parūkyti. Išėjus į lauką, kaimynas A. Č. stovėjo savo kieme ir rankose kažką laikė bei rėkė, kad D. Č. nueitų pas jį į kiemą kažką pasiaiškinti. D. Č. atsisakė eiti pas jį. Tada matė, kaip tamsoje jis nuėjo iš savo namų į gatvės pusę. Jiems jau stovint prie mašinos, pamatė kaip A. Č. įeina į kiemą ir rankose laiko kirvį. Jie pradėjo jam sakyti, kad jis padėtų kirvį ir nebekvailiotų, tačiau jis buvo labai agresyvus ir užsimojęs su kirviu pradėjo juos visus gaudyti. Jie visi išsilakstė kas po kiemą, kas į vidų. Jis nubėgo už namo tvoros. Ten būnant jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino E. Z. ir pasakė, kad kaimynas jau su kirviu daužo jo automobilį. Tada pasakė, kad jam išsikrauna telefonas ir kad jis iškviestų policiją. K. Č. išėjo iš kiemo, jis atėjo į vidų, jame jau visi buvo sugrįžę. Jiems būnant namo viduje atvyko policija. Su A. Č. pažįstamas nėra ir su juo jokių konfliktų nėra buvę. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Ar automobilio savininkas reikš civilinį ieškinį pasakyti negali (1 t. b. l. 14-30)
Nukentėjusysis V. P. apklaustas papildomai parodė, kad kai atvyko su draugais D. Č. ir E. Z., pas D. Č. tėvą K. Č., į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis automobilį paliko K. Č. kieme, ir visi nuėjo į kambarį. Kambaryje D. Č. aiškinosi su tėvu K. Č., kas čia vyko. Patikslina, jis eidamas į kambarį su A. Č. nesimatė, o kažkuris iš jo draugų D. Č. ar E. Z. minėjo, jog prasilenkė su A. Č.. Turbūt pareigūnas užrašydamas jo apklausą dėl šios aplinkybės netiksliai užrašė, o jis į apklausą skaitydamas nesigilino. Jis A. Č. pamatė tada, kai jau buvo išėję į kiemą parūkyti, kai A. Č. šaukdamas iš savo kiemo, sakydamas ateiti jiems čia, iš savo namų pusės per griovį atėjo nešinas rankoje kirvį į K. Č. kiemą. A. Č. klausė, ko jis atvažiavo. A. Č. mosuodamas kirvį rankoje ir šaukdamas ėjo link jų, stovėjusių prie namo kampo, netoli savo automobilio. Jis matydamas, kad A. Č. neblaivus, bei iš balso tai suprato, ir agresyviai nusiteikęs, pabėgo už tvarto. Bėgdamas jis pastebėjo, kad jo draugai irgi sklaidėsi, tačiau kur kas nubėgo jis nematė, nes tik žiūrėjo ar A. Č. nesiveja su kirviu. Taip pat nematė, kaip sudaužė A. Č. automobilį kirviu, nes tai pasakė jam paskambinęs E. Z.. Kiek suprato ir E. Z. pranešė policijai. Jis nesuprato, kodėl A. Č. sudaužė automobilį, nes jie iki tol jokio konflikto neturėjo. Jis nepuolė ant A. Č., nes jis buvo su kirviu. Taip pat nematė, kad ir jo minėti draugai ant A. Č. pultų, nes jie išsigandę taip pat išsilakstė. Jis girdėjo, kad A. Č. atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, jog jie jo kieme jį mušė užsipuolę, po to aiškino, kad jau ant kelio mušė. Parodo, kad po įvykio A. Č. pakeitė sudaužytą automobilio stiklą, bei pakeitė variklio dangtį, tačiau vairuotojo durelių, statramsčio nesutvarkė ir žalos neatlygino. Jis tikslių kainų stiklo ir variklio dangčio nežino, nes nesidomėjo, bet mano, kad A. Č. gali nurodyti, nes jis pirko. Jis mano, kad stiklas gali kainuoti 100 eurų, variklio dangtis apie 100 eurų, durelių kaina gali būti apie 100 eurų, statramsčio remontas apie 200 eurų. Jam civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta. Jis civilinį ieškinį pareikš iki teismo, nes dėl didelių eilių servise, jam nesuremontavo, todėl ieškinio negali pareikšti. Daugiau nieko papildyti neturi. (1 t. b. l. 40-43)
Liudytojas K. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-12-22 apie 21 val. jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini) atėjo nekviestas, neblaivus kaimynas A. Č. su kažkokiu draugu, kurio nepažįsta ir atsinešė su savimi 0,7 l. degtinės butelį. Yra ir jis prieš kokį pusmetį pas A. Č. nuėjęs į namus, kur kartu išgėrė alkoholį. Santykiai draugiški, kaimyniški, bet dažnai jie nešvenčia vienas pas kitą. Tą vakarą namuose buvo ir jo sūnus E. Č., kuris irgi prisėdo kartu su jais pavartoti alkoholį. Gal po kokios valandos, dar nebaigus išgerti alkoholio, A. Č. būdamas apgirtęs, pradėjo dėl senesnių nesutarimų priekaištauti E. Č.. A. Č. draugas į tai nesikišo. Jis matydamas, kad A. Č. nuo girtumo vis darosi agresyvesnis, išėjo iš virtuvės į kitą kambarį ir telefonu paskambino kitam savo sūnui D. Č., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pasakydamas, jog atvažiuotų, nes kaimynas A. Č. darosi agresyvesnis. D. Č. pats neturėjo galimybės atvykti, nes neturi mašinos, todėl pasakė, kad draugo prašys atvežti. Maždaug valandos laikotarpyje į jo namų kiemą įvažiavo automobilis, kaip suprato, kažkas atvežė D. Č.. A. Č. pamatęs, kad į jo kiemą atvažiavo mašina, nieko nesakęs išėjo su savo draugu iš savo namo. Jis kambaryje liko kartu su sūnumi E. Č., netrukus į kambarį įėjo D. Č., kuris pradėjo jo klausinėti, kas įvyko su A. Č.. Maždaug po kelių minučių jam kambaryje kalbantis su D. Č. išgirdo iš kiemo sklindantį triukšmą. Tada staiga jis su sūnumis D. Č., E. Č. išeidami į kiemą įsijungė kiemą apšviečiančią lempą, esančią prie namo sienos, ir tada pamatė, kad A. Č. su kirviu rankose daužo Peugeot automobilį, su kuriuo atvežė D. Č. A. Č. prieš tai minėto draugo nebuvo. Kieme matė dar du D. Č. draugus, kurie ir buvo atvežę su automobiliu D. Č. Automobilį A. Č. jau iki jam išeinant į kiemą buvo apdaužęs, kur tiksliai neįsidėmėjo, ir jam matant dar tris kartus A. Č. trenkė kirviu į automobilio priekinį stiklą taip jį sudaužydamas. Jis pastebėjo, kad atokiau nuo mašinos stovėjęs vienas iš D. Č. draugų telefonu kviečia policiją, ir tai išgirdęs A. Č. išbėgo iš kiemo link savo namų. Jis nematė, kad kažkas iš D. Č. draugų eitų A. Č. mušti, nes jis buvo su kirviu, ir visi jo bijojo agresyvaus elgesio ir buvo atokiau. Netrukus atvykus policijos pareigūnams, paaiškino aplinkybes ir matė, kad po to pareigūnai A. Č. sulaikė. Jis mano, jog nuo girtumo A. Č. tapo agresyvus ir nevaldomas, o kodėl ėmė kirviu daužyti D. Č. draugo automobilį paaiškinti negali. Kirvis buvo ne jo, o A. Č. galėjo pasiimti iš savo namų. Jam turtinės žalos A. Č. nepadarė (1 t. b. l. 60-63)
Liudytojas E. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-12-22 apie 20 val. jam būnant namuose su tėvu K. Č., (duomenys neskelbtini) atėjo nekviestas, neblaivus kaimynas A. Č. su kažkokiu draugu, kurio nepažįsta ir atsinešė su savimi 0,7 l. degtinės butelį. Pasiūlė kartu išgerti ir jie sutiko. Jis kai blaivus, nebendrauja su A. Č., nes prieš pusmetį neblaivūs buvo sukonfliktavę, tačiau susitaikė. Bevartojant alkoholį, kiek pamena, po kurio laiko A. Č. draugas išėjo į namus, liko trise. Sėdint virtuvėje ir geriant alkoholį, kiek buvo valandų neįsidėmėjo, pamatė, kad į kiemą atvažiavo automobilis. Paklausus kas čia atvažiavo, tėvas K. Č. pasakė, kad D. Č.. Jis nežinojo, kodėl tėvas pasikvietė jo brolį D. Č. Jis buvo neblaivus ir kiek pamena, bevartodami alkoholį su A. Č. tik kalbėjosi ir nesipyko. Netrukus, nieko nesakęs atsistojo A. Č. ir išėjo pro duris lauk. Kiek pamena, į kambarį įėjo jo brolis D. Č., kuris klausė kas čia su A. Č. yra. Pamena, kad buvo išėjęs į lauką parūkyti su D. Č. ir jo dviem draugais E. Z. ir V. P., tėvas K. Č. nerūkantis ir jis liko kambaryje, kai netrukus išgirdo, kad A. Č. eidamas nuo savo namo jų kieme pradėjo šaukti ateikit čia, ir pamatė, kad kažką rankoje nešasi. Jis išsigandęs įbėgo į kambarį, ir berods E. Z. pasakė, jog kvies policiją. Kas tikslai iškvietė policiją nepamena. Jis tik pamena, kad pro virtuvės langą pamatė, kad A. Č. su kirviu daužo V. P. automobilio Peugeot priekinį stiklą ir kapotą. V. P. su tuo automobiliu buvo atvežęs D. Č., daugiau automobilių kieme nebuvo. Jis pastebėjo, kad A. Č. po kurio laiko išėjo į savo namus rėkaudamas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškintus aplinkybes, sulaikė A. Č.. Negali paaiškinti, kodėl A. Č. stipriais apgirtęs puolė kirviu daužyti automobilį, nes tą vakarą kol gėrė nesipyko su A. Č.. Jis nemušė A. Č., bei nematė, kad muštų D. Č., E. Z. ir V. P., nes buvo visi išsigandę. Jis buvo kambaryje, o kiti bėgo už kūtės slėptis. Daugiau nieko papildyti negali, nes nuo girtumo smulkiai aplinkybių nepamena (1 t. b. l. 66-69)
???Liudytojas D. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-12-22 apie 21:10 val. jam paskambino jo tėvas K. Č. ir pasakė, kad į svečius yra atėjęs kaimynas A. Č. ir pradėjo elgtis agresyviai bei nenori iš namo išeiti, o jis jo bijo ir paprašė jo, kad jis atvyktų pas jį ir padėtų išprašyti kaimyną. Kadangi jis nevairuoja automobilio, tai paskambino draugui V. P. ir paprašė, kad jis jį nuvežtų iki tėvuko. Atvykus pamatė, kad su V. P. dar yra ir E. Z. Apie 21:45 val., atvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus įvažiavo į kiemą ir su draugais išlipo iš automobilio. Jiems einant į namą iš jo išėjo kaimynas. Jis jiems nieko nesakė ir nuėjo namo. Užėjus į vidų tėvuko pradėjo klausti kas čia atsitiko. Jis atsakė, kad pas jį buvo atėjęs kaimynas A. Č. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs A. Č. tapo agresyvus ir prašomas nenorėjo išeiti, todėl jis pasuko jam. Pakalbėjus, jie visi išėjo į lauką parūkyti. Stovint netoli automobilio, išgirdo kaip kaimynas šaukia jį ir rėkė, kad ateitų pas jį į kiemą kažką išsiaiškinti. Jis jam atsakė, kad niekur jis neis ir neturi ką su juo aiškintis. Pamatė tik, kad kažką jis laiko rankoje, bet dėl tamsos neįžiūrėjo, tik pastebėjo, kad iš savo kiemo jis išėjo link gatvės pusės. Jiems rūkant lauke, pastebėjo kaip A. Č. nuo gatvės pusės ateina į jų kiemą ir rankose laiko kirvį. Jie visi pradėjo sakyti, kad jis nebedurniuotų ir eitų namo, tačiau jis užsimojo kirvį ir pradėjo rėkti, kad ateikit po vieną. Jie visi išsilakstė. Jis nubėgo už šiltnamio. Nubėgęs už šiltnamio išgirdo tik dūžtančio stiklo garsą ir metalo. Iškišo galvą ir pamatė kaip kaimynas su kirviu rankoje išeina iš kiemo. Tada nuėjo į kambarį ir sužinojo, kad jau policija iškviesta. Su kaimynu niekada jokių konfliktų neturėjo. Jis buvo sumušęs jo brolį E. Č., bet jis tada pareiškimo nerašė. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. (1 t. b. l. 74-77)
Iš 2024-12-23 savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Č. mama V. Č. pateikė kirvį (1 t. b. l. 94-99). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota pateikto kirvio apžiūra (1 t. b. l. 116-121). 2025-01-28 nutarimu kirvis perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t. b. l. 122-124).
Iš 2025-02-03 tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad paskambinta J. P., kuris informavo, kad jo mama A. P. dėl sveikatos būklės nuo 2023 m. vasaros nebevairuoja jos vardu registruoto automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis nuo 2024-12-08 automobilį paskolino draugui V. P., nes jam ir mamai nebuvo reikalingas. J. P. nurodė, kad jis derino klausimą dėl automobilio pardavimo V. P., todėl visa padaryta turtinė žala dėl 2024-12-22 įvykio metu apgadinto automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryta V. P., nes jis buvo materialiai atsakingas, bei jis jokių pretenzijų neturi (1 t. b. l. 107-108).
2025-01-27 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro (BPC) 2024-12-22 garso įrašo apžiūra (1 t. b. l. 109-111)
2025-01-29 Kitų objektų apžiūros protokole 2024-12-22 užfiksuota pareigūnų R. R. ir R. S. kūno kamerų (Body) apžiūra (1 t. b. l. 112-115).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Č. kaltę pripažino visiškai. Jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kita teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga.
Esant šiems įrodymams, kaltinamojo A. Č. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes kaltinamasis tyčia kirviu apgadino automobilį ir padarė nukentėjusiajam 460 Eur turtinę žalą.
Po kaltinamojo apklausos, perskaičius byloje esančius rašytinius įrodymus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 1 dalis).
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. Č. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta. Praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas. Registruotas užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. Č. prokurorės siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. Č. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 22 d. 22.38 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d. 14.17 val. Šis taikyto laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į skiriamą bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; kompaktinė laikmena, perduota kartu su byla, paliktina byloje kaip tiriamoji medžiaga.
A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti A. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 22 d. 22.38 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d. 14.17 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinę laikmeną, perduotą kartu su byla, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.