Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo, t. y. laikė, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar D. S. laikytos medžiagos kiekis, t. y. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,170 g, Δ9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,4 procento (1 t., b. l. 149–152), atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį teisės aktą, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi, nagrinėjamu atveju, D. S. 0,170 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes, jos kiekį. Pirmiausia pažymėtina, kad jokių išankstinių operatyvinių duomenų apie tai, kad D. S. šias ar panašias medžiagas platino ar galėjo platinti byloje nėra. Pareigūnai minėtas medžiagas aptiko atsitiktinai, tikrindami stovintį automobilį. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui ir dalį jų jau buvo surūkęs. Taip pat liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė žinantis, jog D. S. kartais vartoja „žolę“ (1 t., b. l. 42). Trečia, pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. kovo 23 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 526/2023(01) nurodyti duomenys apie tai, kad D. S. šlapime, paimtame 2023 m. vasario 27 d. 00.45 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (1 t., b. l. 133). Taigi iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo vartojęs tos pačios rūšies narkotinę medžiagą, kuria disponavo.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime D. S. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis D. S. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes. Kita vertus, šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko, yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, šalina iš D. S. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. S. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti D. S. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 7 d. gauti D. S. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 2–6) ir P. S. (P. S.) prašymas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir D. S. perduoti jo atsakomybei 1 metų terminui (2 t., b. l. 7–10).

D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvas P. S. jam yra autoritetas, geras ir doras žmogus, visada palaiko jį ir gali juo pasitikėti. Jam buvo gėda prieš tėvą dėl šio įvykio. Jie gyvena kartu, kartu praleidžia daug laiko ir daug kalbėjosi apie įvykį.

Galimas laiduotojas P. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi, jis dirba valstybės tarnyboje, darbe charakterizuojamas teigiamai. Jis neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, kuriuos padarė vyresnysis sūnus, o jis prisiėmė atsakomybę. Jo požiūris į narkotines medžiagas neigiamas, sūnaus elgesio nepateisina. Tai, kad jis rūko, buvo žinoma, tačiau galvojo, kad jis rūko elektronines cigaretes. Nepastebėjo, kad sūnus būdavo pavartojęs, apsvaigęs. Apie įvykį sužinojo, kai pareigūnai atėjo atlikti kratos, sūnus buvo pasimetęs, sakė daugiau nedarys tokių nesąmonių. Šeimoje aptarė šią situaciją. Jis gali patikinti, kad D. S. daugiau nedarys nusikaltimų. Tai įvyko dėl bendravimo stokos su sūnumi, bet tai keičiasi, daugiau laiko praleidžia kartu. Vaikas patiklus, geras, „meninė siela“, jam labiau patinka piešimas, muzika. Jis išsiuntė stojimo dokumentus į kolegiją, dabar laukia atsakymo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. S. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, už kurį straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Be to, D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių ar padarytos žalos. Būtina įvertinti D. S. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra jauno amžiaus, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 3), siekia studijuoti, dirba pagal įgytą profesiją (2 t., b. l. 4–6). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamais buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. D. S. neteistas (1 t., b. 1. 89–90), penkis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus (už važiavimą be bilieto, viešosios rimties trikdymą ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (kai buvo sulaikytas dėl nagrinėjamo įvykio)), paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. 1. 91–95). Teismas taip pat atsižvelgia į D. S. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą P. S., kuris gyvena kartu su sūnumi ir dažnai bendrauja, kartu praleidžia daug laiko. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. S. su jo tėvu sieja artimi santykiai ir tėvas jam yra autoritetas šeimoje. P. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino minėtas aplinkybes ir nurodė, kad su sūnumi buvo daug kalbėta apie įvykį. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. S. dirba valstybės tarnyboje, teigiamai charakterizuojamas darbdavio (2 t., b. 1. 9–10), anksčiau neteistas (2 t., b. 1. 20–21), per pastaruosius vienerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščių KET pažeidimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. 1. 23–24). Teisiamojo posėdžio metu P. S. paaiškino, kad automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau faktiškai juo naudojasi vyresnysis sūnus, todėl jis prisiėmė atsakomybę už vyresniojo sūnaus padarytus KET pažeidimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad P. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas D. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką D. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybės kaltintoja.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs D. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, teigiamą kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti D. S. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

V. Kiti klausimai

D. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 26 d. 23.35 val. iki 2023 m. vasario 27 d. 13.51 val. (viena diena) (1 t., b. l. 49–52, 80–82).

D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 76–79). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

1) po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvados tyrimo likusios narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) – 0,089 g, supakuotos į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 150–151) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2) po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvados tyrimo likę ir grąžinti daiktai: tuščias plastikinis indelis, rankų nuoplova ir objektų pakuotės supakuoti į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „LIETUVOS POLICIJOS * DOKUMENTAMS* KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3“, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus raj., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 155–157) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) prie bylos prisegta CD laikmena (1 t., b. l. 189) paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. (D. S.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. S. (P. S.) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. S. (D. S.)paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvados tyrimo likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) – 0,089 g, supakuotas į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta;

2) sunaikinti po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvados tyrimo likusius ir grąžintus daiktus: tuščią plastikinį indelį, rankų nuoplovą ir objektų pakuotes supakuoti į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „LIETUVOS POLICIJOS * DOKUMENTAMS* KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3“, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus raj., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai;

3) prie bylos 1 tomo 189 puslapio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam D. S. (D. S.) bei jo laiduotojui P. S. (P. S.), kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. S. (D. S.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.