Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmių sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas R. P. prašymas, įsigaliojus 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimams, peržiūrėti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis pripažino savo kaltę.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu siūlė nuteistojo prašymo netenkinti. Nurodė, kad Baudžiamojo įstatymo 178 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies nuostatos nesikeitė. Tuo tarpu Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio 4 dalies bei 75 straipsnio nuostatos taikytinos tik toms iki Įstatymo įsigaliojimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmos, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Be kita ko, šių nuostatų taikymui išlieka svarbus ne tik pačios veikos ir bausmės už ją proporcingumo santykis paisant teisingumo principo, bet ir kaltininko požiūris į nusikalstamus veiksmus (pripažinimas, nuoširdus gailestis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas). Aptariamu atveju, R. P. bylos nagrinėjimo procesas yra baigtas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendis, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d., nuosprendžiu, įsiteisėjęs ir vykdomas. Be kita ko, nuosprendžiu akcentuota, jog R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis kaltę pripažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas įvertino tai, kad R. P. anksčiau daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė, baustas administracine tvarka. Tai tik pagrindžia, kad pasikeitusio Baudžiamojo įstatymo 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio 4 dalies bei 75 straipsnio nuostatų taikymui R. P. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatas, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant tokio pobūdžio prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę.

BK 3 straipsnyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto veikos nusikalstamumo panaikinimo, bausmės švelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo instituto taikymas turi prasmę tik tuomet, kai taikant jį asmens teisinė padėtis realiai palengvėja, todėl remiantis BK 3 straipsniu yra aktualūs ir gali būti peržiūrėti tik neįvykdyti nuosprendžiai (kuriais paskirtos bausmės dar neįvykdytos).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, ir 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573, kuris numato aktualius baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus, susijusius su bausmės švelninimu.

Taip pat pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

Tačiau, vadovaujantis 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėjus dalį bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija BK 182 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra keistos (nepasikeitė nei bausmės rūšys, nei minimalūs ar maksimalūs jų dydžiai), kitų pagrindų, dėl kurių nuteistojo padėtis turėtų palengvėti taip pat nenustatyta, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtų bausmių keisti nėra teisinio pagrindo.

Iki 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeistas BK, įsigaliojimo, BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcijoje buvo nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, t. y., iš sankcijos pašalinta viena iš alternatyvių švelnesnių bausmių – viešieji darbai, todėl šis pakeitimas laikytinas sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, dėl ko šiuo atveju netaikytinas, nes baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, išskyrus tam tikras išimtis, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Dėl ko už šį nusikaltimą paskirtos bausmės keisti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Tačiau palyginus veikos padarymo metu galiojusias BK 198¹ straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies redakcijas ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias BK 198¹ straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies redakcijas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją už šių nusikaltimų padarymą yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padėtį švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), R. P. veikos perkvalifikuojamos atitinkamai pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, galiojančias nuo 2025 m. vasario 1 d.

Vis tik, kaip numato BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio matyti, kad skiriant R. P. bausmę nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino dėl visų įvykdytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs jas. Taip pat įvertinta, kad R. P. padarė tris nesunkias ir tris apysunkes tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau eilę kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė, baustas administracine tvarka, todėl padaryta išvada, jog jam skirtina bausmė už visas įvykdytas nusikalstamas veikas yra laisvės atėmimas. Taigi, R. P. skiriant bausmę, jau buvo atsižvelgta į jo prašyme nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino dėl visų įvykdytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs jas, dėl ko byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad R. P. savo elgesio nekeičia ir yra akivaizdžiai linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, todėl ir už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą jam skirti sankcijose numatytas švelnesnes bausmes – laisvės apribojimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu priimtos BK normos, reglamentuojančios bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, remiantis 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo, pakeisto 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, 50 straipsnio 3 dalimi, gali būti taikomos tik toms iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose bei tai, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nesikeičia, nekeistina ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, dalis dėl bausmių subendrinimo ir kitų nuosprendyje išspręstų klausimų.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo R. P. prašymas dėl jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. prašymą dėl bausmių peržiūrėjimo tenkinti iš dalies.

Perkvalifikuoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, R. P. padarytas nusikalstamas veikas:

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį į BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir bausmės nekeisti;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį į BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir bausmės nekeisti;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį į BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir bausmės nekeisti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.