Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei G. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei O. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R.-Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) priteisti 40 000 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 012-10-04 įregistravo ūkininko ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), Kelmės raj. Viena iš paskatų imtis žemės ūkio veiklos buvo būtent Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (toliau – ir Priemonė). Pagal šios Priemonės įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-345, ūkininko ūkio įregistravimo metu pareiškėja atitiko jaunojo ūkininko statusą, t. y. buvo jaunesnė nei 40 metų bet ne jaunesnė kaip 18 metų, taip pat turėjo pakankamai įgūdžių ir kompetencijos, ūkis įregistruotas ne anksčiau, kaip prieš 2 metus, užsiėmė žemės ūkio produktų apdirbimo, apdorojimo, gamybos veikla, todėl mano, kad turėjo teisę pretenduoti į paramą pagal Priemonę. Pareiškėja nuo ūkininko ūkio įregistravimo nuolat kreipdavosi į Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyrių dėl galimybės pateikti paraišką paramai pagal Priemonę, tačiau buvo paaiškinta, kad paraiškos dar nepriimamos, o jau vėliau buvo paaiškinta, kad ji jau neturinti teisės teikti paraišką, nes neatitinka jaunojo ūkininko statuso. Pareiškėja 2015-01-30 pateikė skundą Agentūrai ir prašė įpareigoti Agentūros Šiaulių skyrių priimti pareiškėjos paraišką paramai gauti. Agentūra 2015-03-24 raštu Nr. BR6-4457(1.14) informavo, kad paraiškos pagal Priemonę 2012 m. buvo renkamos nuo 2012-06-01 iki 2012-07-31, 2014 m. nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31, o 2013 m. paraiškos nebuvo renkamos. Rašte taip pat nurodė, kad 2012 m. pareiškėja dar nebuvo įregistravusi ūkio, o 2014 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu pareiškėja jau neatitiko jaunojo ūkininko sąvokos, nes ūkis buvo įregistruotas daugiau kaip prieš 2 metus. Vyriausioji administracinių ginčų komisija išnagrinėjusi Agentūros 2015-03-24 sprendimo teisėtumą pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja žalos atsiradimą grindžia Ministerijos neveikimo, dėl kurios neveikimo buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Pareiškėjos teigimu, Ministerijos neveikimas pasireiškė tuo, kad Ministerija, turėdama pareigą (Administravimo taisyklių 18 p.) patvirtinti paramos paraiškų pateikimo grafiką, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-11-30 (t. y. ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį) nenustatė paraiškų surinkimo grafiko.

Nurodė, kad Priemonės vykdymas niekada nebuvo nutrauktas, todėl pareiškėja įregistravusi ūkį ir atitikdama visus kriterijus turėjo teisėtą interesą ir lūkesčius teikti paraišką paramai gauti. Į kitas priemones pareiškėja nepretendavo tikėdama dėl paraiškų surinkimo, o asmuo dalyvaujantis Priemonėje negali dalyvauti kitose programose. Be to, pareiškėja nebuvo informuota, kad paraiškos tam tikrą laiką nebus renkamos ir pareiškėja neteks jaunojo ūkininko statuso, todėl visą tą laiką tikėjosi pretenduoti į paramą.

Pareiškėjos teigimu, dėl atsakovės neveikimo ji prarado teisę gauti 40 000 Eur paramą, kuri buvo reikalinga jos ūkiui ir tai yra jos patirta turtinė žala. Neturtinę žalą pareiškėja siejo su pažeminimo ir diskriminavimo savo valstybėje jausmu, kurį įvertino 5 000 Eur.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujanti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo (b. l. 41–44) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėja prašo žalos atlyginimo už tai, kad paraiškų surinkimo 2012 m. laikotarpiu pareiškėja dar nebuvo įregistravusi ūkio teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalėjo pretenduoti į paramą pagal minėtą Priemonę, o 2014 metais paraiškų surinkimo laikotarpiu pareiškėja neatitiko tinkamumo kriterijaus, nes ūkis įregistruotas anksčiau kaip prie 2 metus. Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad būtent pareiškėja turėtų įrodyti aplinkybes susijusias su kilusia žala, tačiau tokių įrodymų, Ministerijos teigimu, pareiškėja į bylą nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja taip pat neįrodė ir kaip pasireiškė atsakovės kaltė, tariamai padaryto pažeidimo atveju.

Papildomai pažymėjo, kad pagal Priemonę paramos paraiškos nebuvo priimamos nuo 2012 m. vidurio iki 2014 m. gruodžio mėn. todėl, kad visos lėšos, skirtos šiai priemonei buvo išnaudotos ir tik pasibaigiant 2012 metais pateiktų projektų įgyvendinimui buvo nustatyta, kad įgyvendinimo metu liko dalis lėšų dėl netinkamų finansuoti išlaidų arba atsisakytos paramos. Susidarius likučiui 2014 metų gruodžio mėn. buvo paskelbtas paramos paraiškų priėmimas, siekiant jį išnaudoti.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 34–39) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimo argumentais nurodė, kad pareiškėja neįrodė prašomos priteisti žalos pagrindų.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jos teigimu, ji patyrė dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Bylos medžiaga nustatyta, kad žalos atsiradimą pareiškėja kildiną iš Ministerijos neveikimo, kuris pasireiškė tuo, kad Ministerija, turėdama pareigą (Administravimo taisyklių 18 p.) patvirtinti paramos paraiškų pateikimo grafiką, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-11-30 (t. y. ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį) nenustatė paraiškų surinkimo grafiko, dėl ko buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai.

Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės priėmimo 2012 metų grafikas buvo patvirtintas Ministerijos 2011-12-14 įsakymu Nr. 3D-918 (Ministerijos 2012-11-27 įsakymo Nr. 3D-898 redakcija). Paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 2012 metais buvo renkamos nuo 2012-06-01 iki 2012-07-31. Vėliau Ministerijos 2014-02-12 įsakymu Nr. 3D-94 (Ministerijos 2014-10-29 įsakymo Nr. 3D-798 redakcija) buvo patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės priėmimo 2014 metų grafikas ir paraiškas pagal šią priemonę 2014 metais buvo numatyta rinkti nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31. Paraiškos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 2013 metais nebuvo renkamos. Kaip nurodė atsakovės atstovė, paraiškos nuo 2012 m. vidurio iki 2014 m. gruodžio mėn. nebuvo renkamos, nes visos lėšos, skirtos šiai priemonei jau buvo išnaudotos, ir tik besibaigiant 2012 metais pateiktų projektų įgyvendinimui buvo nustatyta, kad įgyvendinimo metu liko dalis lėšų dėl netinkamų finansuoti išlaidų arba atsisakytos paramos. Todėl susidarius 5 mln. Lt likučiui 2014 metų gruodžio mėn. buvo paskelbtas paramos paraiškų priėmimas, siekiant jį panaudoti.

Nustatyta, kad Priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 2012 metais administravimą reglamentavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 3D-354, tuo tarpu 2014 metais priemonės administravimą reglamentavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-11-21 įsakymu Nr. 3D-882. Tiek 2012 metų, tiek 2014 metų taisyklėse jaunojo ūkininko sąvoka buvo apibrėžta vienodai, t. y. asmuo teikdamas paraišką turėjo buvo jaunesnis nei 40 metų bet ne jaunesnis kaip 18 metų, turėti pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos, žemės ūkio valda ir ūkis turėjo būti įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo. Nustatyta (byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra), kad pareiškėjos ūkis įregistruotas 2012-10-04, todėl renkant paraiškas 2012 metais (nuo 2012-06-01 iki 2012-07-31) pareiškėjos ūkis dar nebuvo įregistruotas, o renkant paraiškas 2014 metais (nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31) pareiškėjos ūkis buvo įregistruotas daugiau kaip prieš du metus. Pareiškėja pagal Priemonę paraiškos 2014 metais neteikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vertinant prašomos priteisti turtinės žalos galimybę nustatyta, kad pareiškėja prašomą priteisti žalą sieja su negautomis pajamomis, kurios, pareiškėjos teigimu, būtų gautos, jei būtų priimta pareiškėjos paraiška pagal Priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, nes šios priemonės sąlygos buvo palankesnės – paramos intensyvumas 100 proc., galima parama iki 40 000 Eur. Tuo tarpu atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė paraiškų surinkimo grafiko nenustatymu, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-11-30 (t. y. ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį). Taip pat asmuo dalyvaujantis priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, tuo pačiu metu negalėjo dalyvauti kitose programose.

Pažymėtina, kad žala yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti pareiškėjas.

Kaip jau nustatyta, pareiškėja jos nurodomu laikotarpiu (nuo 2012-08-01 iki 2014-11-30) paraiškos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ neteikė. Paraiškų 2012 m. teikimo metu pareiškėja dar nebuvo įregistravusi ūkio, paraiškų 2014 m. teikimo metu pareiškėja neatitiko ūkininko sąvokos 2014 m. Įgyvendinimo taisyklių prasme. Taigi, pareiškėja teismo prašydama priteisti turtinę žalą, kildinamą iš Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepriimant paraiškų teikimo grafiko ilgiau nei du metus nuo 2012 m. rugpjūčio mėn., šiuo aspektu dėstomus argumentus iš esmės grindžia tik galimomis prielaidomis apie galimai galėjusią būti paskirtą paramą. Pareiškėja prašomą priteisti žalą įrodinėja negautomis pajamomis (40000 Eur parama), tačiau vien tik kurių pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėja, net ir tuo atveju, jei būtų pateikusi paraišką (pagal nustatytą grafiką), būtų gavusi būtent tokio dydžio paramą. Pažymėtina, jog paramai gauti nepakanka pateikti tik paraišką. Pateiktos paraiškos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus ir turi atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, todėl net nesvarsčius pareiškėjos paraiškos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad paraiška (jei ji būtų pateikta), būtų tinkama maksimaliai išmokai gauti. Tuo tarpu pareiškėjos teiginiai, kad būtų paskirta maksimali paramos suma vertintini tik kaip prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Todėl šiuo aspektu nurodyti pareiškėjos argumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja realiai patyrė tokio dydžio turtinę žalą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reali žala, kurią pareiškėja skundo argumentais įrodinėja patyrusi, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta. Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju žalos fakto, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja pagrįsdama turtinės žalos atlyginimą skundo argumentais neįrodė ir Ministerijos neteisėto neveikimo pagrindų. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad Ministerija grafiko (pareiškėjai aktualiu laikotarpiu) nesudarė veikiant sąmoningai neteisėtai. Tuo tarpu pareiškėja, būdama nepateikusi paraiškos, skundo argumentais tik akcentavo, kad visą tą laikotarpį laukė, kol bus patvirtintas grafikas ir nesinaudojo kitomis paramos priemonėmis. Pažymėtina, kad pareiškėja pasirinkdama tokį elgesio būdą iš esmės veikė savo rizika.

Pareiškėja skundo argumentais taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinę žalą pareiškėja siejo su pažeminimo ir diskriminavimo savo valstybėje jausmu.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Taip pat pabrėžtina, kad kaip ir turtinei žalai, neturtinės žalos kilimui taip pat yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Minėta, jog pareiškėja skundo argumentais Ministerijos neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) neįrodė, todėl neturi teisės ir į neturtinės žalos atlyginimą (neįrodyta viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai).

Įvertinus byloje aptartą teisinį reglamentavimą, proceso šalių argumentus, teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimus tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų netenkinamas prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44–45 str.)

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos N. R.-Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.