Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus specialistės N. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. spalio 19 d. nutarimo T. D. (toliau – T. D.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimu (byla Nr. VKTI-ANR_N-507-2020) T. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda, už tai, kad 2020 m. kovo 31 d., apie 9.21 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 80,820 km daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) užfiksuota eksploatuojama krovininė transporto priemonė Renault Premium, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „K.“, kurią vairavo vairuotojas T. D. valstybinės reikšmės keliu A1 N3 kategorijos transporto priemonę nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

2. Be to, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimu (byla Nr. VKTI-ANR_N-514-2020) T. D. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda, už tai, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 7.32 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 80,82 km daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) užfiksuota eksploatuojama krovininė transporto priemonė Renault Premium, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „K.“, kurią vairavo vairuotojas T. D. valstybinės reikšmės keliu A1 N3 kategorijos transporto priemonę nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

3. Be to, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimu (byla Nr. VKTI-ANR_N-515-2020) T. D. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda, už tai, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 14.24 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 80,820 km daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) užfiksuota eksploatuojama krovininė transporto priemonė Renault Premium, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „K.“, kurią vairavo vairuotojas T. D. valstybinės reikšmės keliu A1 N3 kategorijos transporto priemonę nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

4. Nesutikdamas su priimtais nutarimais, administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 19 d. nutarimu T. D. skundą tenkino, panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimus bylose Nr. VKTI-ANR_N-507-2020, VKTI-ANR_N-514-2020, VKTI-ANR_N-515-2020 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną T. D. atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas netinkamas subjektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo T. D. atžvilgiu. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, išskirtinį dėmesį suteikiant T. D. paaiškinimams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, visiškai ignoruojant T. D. darbdavio paaiškinimus ir netinkamai aiškinant ANK 463 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę. Išdėstyti duomenys sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir dėl Institucijos apeliacinio skundo priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. D. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimais bylose Nr. VKTI-ANR_N-507-2020, VKTI-ANR_N-514-2020, VKTI-ANR_N-515-2020 buvo nubaustas už tai, kad, vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę valstybinės reikšmės keliu A1 jis nebuvo sumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Ginčo dėl to, kad kelių mokestis analizuojamu atveju turėjo būti sumokėtas, tačiau tai padaryta nebuvo, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad T. D., kaip transporto priemonės vairuotojui, atsakomybė pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį vertinamu atveju negalėjo būti taikoma, kadangi jis nėra tinkamas subjektas komentuojamo straipsnio prasme, dėl ko, administracinio nusižengimo bylos teisena T. D. atžvilgiu skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta.

10. Pagal ANK463 straipsnio 4 dalį, važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Iš komentuojamo straipsnio sankcijos lingvistinio aiškinimo seka, kad jokiam kitam asmeniui, išskyrus transporto priemonės vairuotoją, atsakomybė pagal komentuojamo straipsnio nuostatas negali būti taikoma. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad šiuo atveju vairuotojas nėra atsakingas už jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 463 straipsnio 4 dalyje, padarymą, yra nelogiški ir prieštarauja ANK 463 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, kai vairuotojui nesusimokėjus privalomo kelių mokesčio ir naudojantis mokamais keliais, atsakomybė nekiltų niekam ir ANK 463 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas iš esmės taptų nebaudžiamas.

11. Svarbu ir tai, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Be to, T. D. analizuojamu atveju kilus bet kokiai abejonei dėl tinkamos vinjetės įsigijimo bei jos užpildymo, informaciją galėjo gauti viešai prieinamoje internetinėje svetainėje https://pirkti.keliumokestis.lt/pages/checkVignette.xhtml, ar kreipiantis į savo darbdavį. Taigi T. D. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis kaltas dėl padarytų nusižengimų.

12. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir T. D. teiginiai, kad darbdavys jį patikino, jog kelių mokestis yra sumokėtas, todėl jis pasitikėjo darbdaviu ir nieko netikrino. Kaip nustatyta T. D. darbdavio parodymais, už vinječių pirkimą įmonėje yra atsakinga buhalterė, tačiau vairuotojams keliama pareiga informuoti ją apie pasibaigusį vinjetės galiojimą. Šiuo atveju T. D. neturint jokių dokumentų, jis, žinodamas jam, kaip vairuotojui, nustatytas pareigas (jos nustatytos įmonės pareiginiuose aprašymuose), privalėjo asmeniškai patikrinti jam pateiktus dokumentus, o jų negavus, reikalauti juos pateikti ir tik tuomet vairuoti įmonei priklausančią transporto priemonę. To nepadaręs, asmuo prisiėmė galimas savo neatsakingo elgesio pasekmes, todėl vien tik jo neatsakingas požiūris į jam priskirtų darbinių funkcijų vykdymą, jo atsakomybės vertinamu atveju nešalina. Analogiškai pasisakytina ir dėl T. D. teiginių, jog jis neperskaitė savo pareiginių funkcijų aprašymo, todėl nežinojo vinječių įsigijimo tvarkos. Neabejotina, kad kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, pasirašydamas darbo sutartį privalo perskaityti visus su savo darbo santykiais susijusius dokumentus. Tik tokiu atveju jis gali tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas. To nepadaręs, asmuo atsako už savo neatsakingo elgesio pasekmes.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje pritartina Institucijos išvadoms dėl T. D. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 463 straipsnio 4 dalyje. Jo kaltumas įrodytas byloje surinktais duomenimis, kurių patikimumu ir objektyvumu aukštesnysis teismas neabejoja. Tokiu būdu, panaikindamas Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimus bylose Nr. VKTI-ANR_N-507-2020, VKTI-ANR_N-514-2020, VKTI-ANR_N-515-2020 Alytaus apylinkės teismas priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, dėl ko, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarimas panaikinamas paliekant galioti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 653 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus specialistės N. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2020 m. liepos 31 d. nutarimus.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.