Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-22 · Byla Nr. ATP-166-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
ATP-166-185/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-166-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00168-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2015-03-02 nutarimu Utenos rajono apylinkės teismas A. A. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 1300 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

A. A. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2015-02-16 apie 01.15 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,89 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas konstatavo, kad A. A. kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, tarnybiniu pranešimu.

Skirdamas A. A. administracinę nuobaudą – baudą, ne didesnę kaip sankcijoje numatytas baudos vidurkis, apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba), į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią (nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą) ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes. Apylinkės teismas nusprendė A. A. pažeidimo padarymo metu vairuotai transporto priemonei – automobiliui „Audi A8“, valst. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo netaikyti ir šią transporto priemonę grąžinti A. A..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į A. A. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, paskyrė jam baudą, ne didesnę kaip sankcijoje numatytas baudos vidurkis, tačiau visai nepasisakė dėl papildomos nuobaudos taikymo, nors sankcijoje yra numatyta bauda su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo. Mano, kad nagrinėjamu atveju vien tik piniginės baudos A. A. paskyrimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str. A. A. pažeidimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą. Jis sistemingai daro analogiškus, ypatingai grubius KET pažeidimus, t. y. nuo 2006 m. už KET pažeidimus yra baustas net 17 kartų, iš jų už vairavimą esant neblaiviam baustas 6 kartus, paskutinius du kartus vairavo transporto priemones neblaivus 2014 m. rugsėjo mėn. ir 2015 m. sausio mėn., 2015-02-16 pažeidimą A. A. padarė, kai jam Utenos rajono apylinkės teismo nutarimais jau buvo skirtos nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam. Šios aplinkybės rodo ypatingai piktybišką pažeidėjo elgesį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad A. A. taikomos nuobaudos (piniginė bauda, teisės atėmimas vairuoti transporto priemones) nepasiekia nuobaudoms keliamų tikslų, todėl, Institucijos nuomone, tikslinga taikyti sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Pažymi, kad A. A., vairuodamas automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai – padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Dėl šių aplinkybių mano, kad A. A. paskirta nuobauda – piniginė bauda be transporto priemonės konfiskavimo yra per švelni, neteisinga ir neatitinkanti jai keliamų tikslų.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl A. A. padaryto teisės pažeidimo ir jo kvalifikacijos, prašoma kartu su bauda jam skirti ir sankcijoje numatytą alternatyvią papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

ATPK 129 str. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (LVAT 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Skundžiamu nutarimu A. A. nubaustas ne didesne nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis pinigine bauda – 1300 Eur (baudos vidurkis – 1303 Eur), netaikant alternatyvios papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Kaip minėta, tokio dydžio administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas paskyrė atsižvelgęs į A. A. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, jo asmenybę bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į skundžiamame nutarime išdėstytą administracinės nuobaudos skyrimo motyvaciją ir bylos medžiagą, šiuo atveju visiškai sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, jo elgesį ir požiūrį į jam taikomas administracines nuobaudas, dėl ko paskyrė aiškiai per švelnią, neteisingą ir neatitinkančią administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų administracinę nuobaudą. Be to, apylinkės teismas, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde pažymėjo Institucija, skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo A. A. netaikymo, nors sankcijoje yra numatyta bauda su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo, kas leidžia konstatuoti apylinkės teismo nutarimą esant nepakankamai motyvuotą ir dėl to neteisėtą bei nepagrįstą.

Nagrinėjamu atveju A. A. padarė itin grubų, pavojingą visuomenei teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei – vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (ši teisė jam atimta nuo 2015-01-26). Šį pažeidimą A. A. padarė tyčia, nes jam nustatytas girtumo laipsnis (1,89 promilės) negalėjo kelti jokių abejonių, kad jis yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės, dar ir neturėdamas teisės jos vairuoti, negali. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 12-22) matyti, kad A. A. sistemingai daro analogiškus, ypatingai grubius KET pažeidimus, t. y. nuo 2006 m. už KET pažeidimus jis yra baustas net 17 kartų, iš jų už vairavimą esant neblaiviam baustas 6 kartus, paskutinius du kartus vairavo transporto priemones neblaivus – 2014 m. rugsėjo ir 2015 m. sausio mėn., 4 kartus baustas už leistino greičio viršijimą (vieną kartą jis leistiną greitį viršijo net 68 km/h – važiavo 158 km/h greičiu). Paskutinės trys nuobaudos, įskaitant ir aptariamą, skirtos būtent už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, t. y. nuo 2014-09-03 iki 2015-02-16 A. A. tris kartus sulaikytas vairuojantis tą patį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad A. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo tik dėsningas jo elgesys. Be to, iš šios pažymos duomenų matyti, kad A. A. linkęs daryti ir kitus teisės pažeidimus piktnaudžiaudamas alkoholiu – du kartus jis baustas už tai, kad būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir vieną kartą baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės A. A. charakterizuoja tik kaip neigiamą ir gana pavojingą visuomenei asmenybę ir rodo ypatingai piktybišką jo elgesį, jo atsainų požiūrį į eismo saugumą, polinkį ignoruoti KET reikalavimus ir visuomenėje nustatytas teisės normas. Už ankstesnius padarytus teisės pažeidimus A. A. buvo paskirtos piniginės baudos, atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau šios jam taikomos nuobaudos jokio teigiamo poveikio nepadarė, A. A. jokių išvadų dėl priešingo teisei elgesio nedaro ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau sistemingai pažeidinėja įstatymus, darydamas grubius ir pavojingus visuomenei teisės pažeidimus, taip savo veiksmais keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai pasiekti nebuvo.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 20 str., vienas iš nuobaudos tikslų yra auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų. Todėl skiriant nuobaudą būtina įvertinti, ar ja bus pasiektas ir šis tikslas, t. y. ar atitinkamam asmeniui ji sudarys pagrindą suvokti savo neteisėtą elgesį ir ateityje jo nekartoti. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, jog įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys.

Atsižvelgus į šią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną matyti, kad transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne pažeidėjo ir kartu transporto priemonės savininko suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp A. A. nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos pasikėsinta paminėtu ATPK 129 str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų pažeidėjo nuosavybės teisių ribojimą.

Taigi esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad vien piniginės nuobaudos A. A. paskyrimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nagrinėjamu atveju neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje esančios ir pirmiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuobaudoms keliami tikslai šiuo atveju būtų pasiekti A. A. tik kartu su pagrindine – pinigine bauda paskiriant papildomą nuobaudą – jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Tokia nuobauda atitiks ir pažeidėjo padaryto pažeidimo bei jo asmenybės pavojingumą, nebus per švelni ir neteisinga. Dėl šių aplinkybių skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis dėl A. A. paskirtos nuobaudos ir transporto priemonės jam grąžinimo keičiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 6 p. teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015-03-02 nutarimą pakeisti.

A. A. pagal ATPK 129 str. paskirti papildomą nuobaudą –transporto priemonės – automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, paliekant už šį pažeidimą jam paskirtą baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria nurodyta transporto priemonę – automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. A..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus