- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-1639-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00474-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. P., R. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir A. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. P. ir A. P. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė: 1) nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 2) po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. P. palikti santuokoje turėtą pavardę – P., o A. P. palikti pavardę – P..
2. Nurodė, kad jau daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Pareiškėjų teigimu, yra visos įstatyminės sąlygos nutraukti santuoką bendru sutikimu, kadangi nuo jos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu pareiškėjai veiksnūs ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė geranoriškai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino: 1) nutraukė pareiškėjų R. P. ir A. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bendru sutuoktinių sutikimu; 2) po santuokos nutraukimo R. P. paliko santuokoje turėtą pavardę – P., A. P. paliko pavardę – P.; 3) patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
4. Teismas laikė, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti.
5. Teismas nustatė, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai susilaukė dviejų vaikų, kurie nutraukiant santuoką yra nepilnamečiai. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymo ir bendravimo tvarka aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė ir klausimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, visą kitą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą yra pasidalinę gera valia. Pažymėjo, kad pareiškėjai nurodo neturintys bendrų kreditorinių įsipareigojimų.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio, 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.126 straipsnio reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia sutuoktinių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl sprendė tvirtinti šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Pareiškėjas nurodo, kad dar neįsiteisėjus teismo sprendimui kilo ginčai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytų klausimų, ypatingai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi pareiškėja neleidžia apeliantui bendrauti nuotoliniu būdu ir betarpiškai matytis su nepilnamečiais vaikais, neleidžia naudotis numatyta buvusio šeimos būsto dalimi, teikia skundus prieš apeliantą. Dėl nurodyto skyrium gyvenančiam apeliantui jau dabar būtina turėti konkrečią jo bendravimo tvarką su vaikais, konkretų vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką, be to, turėtų būti peržiūrėtinos ir kitos su tuo susijusios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos.
10. Byla pradėta pareiškėjos iniciatyva, pareiškėja parengė prašymo teismui ir tarpusavio susitarimo sąlygas bei pateikė pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietis, nebuvo visapusiškai supažindintas ir informuotas apie pasirašomo susitarimo sąlygas, reikšmę ir jų teisines pasekmes. Be to, pareiškėja geranoriškai pažadėjo dėti maksimalias pastangas dėl skyrium gyvenančio pareiškėjo maksimalaus įmanomo dalyvavimo vaikų gyvenimuose. Tačiau sudarytas ir byloje pateiktas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendravimo su vaikais dalyje netinkamas ir komplikuotas, o pareiškėjas nesikreipė į teisininką dėl byloje pateiktų dokumentų teisinio įvertinimo.
11. Pareiškėjo teigimu, pateiktas prašymas ir kiti dokumentai neatitinka tikrosios jo valios, buvusių sutuoktinių susitarimo ir ketinimų. Todėl sprendimo įsiteisėjimas nėra galimas, sprendimas naikintinas, o byla perduotina spręsti teismui ginčo teisenos tvarka.
12. Pareiškėja R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas teismui pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašomas teismo patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir jį tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutarimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš byloje pateiktos pareiškėjų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, jog 1-6 punktuose buvo aptarti nepilnamečių šalies vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, tėvo bendravimo su vaiku klausimai. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašo panaikinti jį ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas nesutinka su nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nurodydamas, kad dar neįsiteisėjus teismo sprendimui kyla ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo ir tai, kad būtina peržiūrėti ir kitas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kadangi yra Latvijos pilietis, susitarimo sąlygos parengtos pareiškėjos, o jis nebuvo visapusiškai supažindintas ir informuotas apie pasirašomo susitarimo sąlygas, reikšmę ir jų teisines pasekmes.
17. CK 3.51 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
19. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tai, kad, apelianto teigimu, jis yra kitos valstybės pilietis ir jis nebuvo visapusiškai supažindintas ir informuotas apie pasirašomo susitarimo sąlygas, reikšmę ir jų teisines pasekmes, turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Apelianto nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų. Apelianto teigimu, ginčas dar neįsiteisėjus sprendimui kyla ypač svarbiu – bendravimo su nepilnamečiais vaikais – klausimu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausant pačių pareiškėjų pozicijos, pareiškėjas nebuvo atstovaujamas profesionalaus atstovo. Be to, apeliacinės instancijos teismas svarbiu aspektu laiko ir tai, kad apeliantas nurodo sutarties sąlygas stokojant jo laisvos valios dėl nevisiškai suprastų susitarimo sąlygų ir jų reikšmės.
21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Dėl nurodyto yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas iš tiesų galėjo neįvertinti sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, ir nors iš esmės gali šalys susitarti dėl tokios abstrakčios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, byloje iš esmės, kaip matyti iš apelianto argumentų, liko ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Taigi teigtina, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjo valios, pažeisti pareiškėjo ir vaikų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, darančius įtakos ir pareiškėjų vaikų interesams, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
24. Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju nesprendžiamas, kadangi, viena vertus, ginčas nėra išspręstas iš esmės, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, apeliantas nepateikė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.