Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-256-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
1S-256-478/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-256-478/2020Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. sausio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2007 m. spalio 6 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. sausio 20 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis turi teigiamą nuostatą į darbą, palaiko ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atsižvelgė į A. V. asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

4. Skunde A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis nepagrįsta teisiniais argumentais, todėl turi būti panaikinta kaip neteisėta. Jis teigia, kad teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis atliko bausmės dalį, atitinkančią ne tik formalų pagrindą, atitinkantį BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o daug daugiau, nei 3/4 visos paskirtos bausmės. BVK nuostatos numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą ir asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, kurie yra atlikę 2/3 paskirtos bausmės. Teismas nepaneigė logiškų argumentų, kodėl išankstinis jo paleidimas iš pataisos įstaigos galėtų pakenkti. Socialinio tyrimo išvada vienareikšmiškai konstatuoja žemą jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. O teismas vien prielaidomis grindė išvadą, kad laisvėje jis gali vėl nusikalsti.

4.2. Skunde nuteistais nurodo, kad teismas negalėjo išvadų grįsti jo padaryto nusikaltimo aplinkybėmis, nusikaltimo sunkumui skirti išskirtinę reikšmę. Teismas privalo vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kaip jis kito, jo suvokimą apie taisyklių laikymąsi, o ne jo elgesį prieš bausmės pradžią. Taip pat skunde pažymima, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nurodo kad teismas netinkamai įvertino jo nusialkstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius, kad nėra nustatyta kriminogeninių veiksnių. Skunde teigia, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis atviroje kolonijoje. Vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė tik kartą ir baustas tik vieną kartą drausmine tvarka. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai išskyrė jo padarytą vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį paskirta nuobauda jau nebegalioja, todėl tokia negaliojanti nuobauda negali nuteistajam sukelti teisinių pasekmių. Nuteistasis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

4.3. Nuteistasis nesutinka su teismo teiginiu, kad jis savo elgesiu dar gali sumažinti likusius 4 dinaminius balus, kadangi šiuos balus sudaro nepadengtas civilinis ieškinys. Pažymi, kad jam yra priteistas ieškinys 25 377,03 eurų, kurį jis nuosekliai dengia, iš darbo užmokesčio jau išskaičiuota 4840,39 eurų. Jis visą bausmės atlikimo laiką dirbo, nevengė dengti civilinio ieškinio, tačiau pataisos namuose už darbą gaunamas atlyginimas neleidžia pakankamai mažinti priteistas sumas, todėl jo dengimas apribotas objektyvių aplinkybių. Prašo teismo atsižvelgti į lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, kad jis laisvėje turės darbą, turi konkrečius gyvenimo ir ateities tikslus, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, turės kur gyventi, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis A. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 18 balų, kas reiškia, jog nuteistais priklauso žemos rizikos grupei, tačiau, kaip buvo paminėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo A. V. elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes.

10. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ne tik šio klausimo sprendimo metu. Per visą bausmės atlikimo laiką A. V. vidaus tvarkos taisykles pažeidė vieną kartą, už ką baustas drausmine nuobauda. Pažeidimas buvo padarytas ne bausmės atlikimo pradžioje, bet daug vėliau – 2017 metais, kai bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 metų. Iki vidaus tvarkos pažeidimo padarymo jis ne kartą buvo skatintas. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi ir tai, kad pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystomi išskirtinai tik teigiama linkme. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, už šį pažeidimą jam paskirta ir šiuo metu jau negaliojanti nuobauda, teisine prasme teismo nebuvo vertinta, tačiau į ją, kaip atitinkamai nuteistąjį charakterizuojančią bei parodančią jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi aplinkybę, teismas atsižvelgė kitų jį charakterizuojančių aplinkybių visumos kontekste. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, kad nuteistasis nevengia turimų finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose dirba ir priteistą ieškinį dengia pagal galimybes, tačiau ši asmenį charakterizuojanti aplinkybė vertinama kartu su kitomis ir neturi išskirtinės ar esminės reikšmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

11. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad be teisinio pagrindo buvo vertintas jo padaryto nusikaltimo sunkumas. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos. Šias aplinkybes būtina vertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Todėl pritartina skundžiamos nutarties argumentams, jog bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, o lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

13. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, A. V. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas