- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-145-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00164-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- K. M., V. K.
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo Artūro Balčiūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžio, kuriuo:
K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 3 p. jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis, pagal LR BK 187 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių keitimo taisykles, ir galutinai subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 4 p., 5 p., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, uždraudžiant bendrauti su E. K. ir keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.
Iš K. B. K. M. priteista 10 217 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt , o nesant jo uždarbio ar pajamų iki pilnametystės šios sumos priteistinos iš jo įstatyminių atstovų E. B. ir R. B. subsidiariai. Iš K. B. taip pat priteista 22 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 6 d., apie 12 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), biologijos kabinete, slapta pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Vodafone 845“ 748 litų vertės su SIM kortele 5 litų vertės - viso pagrobė svetimo turto bendros 753 litų vertės.
Be to, jis 2011 m. gegužės 7 d., apie 22.03 val., tyčia, suprasdamas, kad jo veiksmais gali būti padaryta žala aplinkiniams žmonėms ir kitam turtui, be to, kuris ketina sunaikinti ar sužaloti, padegė UAB (duomenys neskelbtini) prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, kieme prie kiosko pastato buvusias plastikines dėžes ir tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino ir sunaikino svetimą turtą bendros 15217 Lt vertės: dėl pastato sužalojimo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 5000 Lt turtinę žalą, dėl prekių ir įrangos sunaikinimo ir sužalojimo K. M. individualiai įmonei 10217 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. gynėjas A. Balčiūnas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendį ir K. B. išteisinti dalyje dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d. padarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis - nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankama objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad K. B. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Todėl mano, kad priimdamas nuosprendį teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes bei vadovavosi prielaidomis, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apelianto gynėjo nuomone šiuo atveju nesurinkus tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, apylinkės teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis tiktai prielaidomis.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiosios - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija K. B. kaltę tik dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d. padarymo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta ir teigia, kad už šį nusikaltimą jis nuteistas nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik šioje dalyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą, nuosprendžio grindimą prielaidomis ir tai, kad apeliantas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d. yra nuteistas nepagrįstai, neatitinka byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų viseto.
K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu savo kaltę, kad visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegant sunaikino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – kioską ir jame buvusį K. M. individualiai įmonei priklausantį turtą – įvairias prekes ir įrangą, neigė, tvirtindamas, kad dėl neaiškių priežasčių buvo apkalbėtas E. K. Nuteistasis tvirtino, kad padegimo metu prie kiosko nebuvo, į įvykio vietą atėjo pamatęs susirinkusių žmonių minią apie 22 val. 30 min. Išsakyti argumentai ir teiginiai, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų K. B. kaltę patvirtinančių įrodymų yra paneigti ne tik liudytojo E. K. nuosekliais ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintančiais parodymais, kad 2011-05-07 jam sutikus K. B. šis minėjo eisiąs prie kiosko (duomenys neskelbtini) g., tikslu jį padegti (1 t., b.l. 105, 106-107, 2 t., b.l. 16). Faktines bylos aplinkybes, susijusias su kiosko padegimu patvirtina ir tokie byloje surinkti įrodymai, kaip nukentėjusios K. M., civilinio ieškovo atstovės V. K., liudytojų E. P., R. L., N. G. parodymai, aktas dėl kilusio gaisro ir kita byloje esanti medžiaga.
Liudytojos E. P., V. K., R. L. patvirtino, kad atvykusios gaisro metu į įvykio vietą laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 15 min. tarp kitų žmonių matė nuteistąjį, kuris stebėjo gaisro likvidavimo darbus ir netgi nurodė, kad gaisrą galėjo sukelti benamiai. Tačiau visoms liudytojoms sukėlė abejonių šis pasakojimas, nes paprašius benamius apibūdinti K. B. to padaryti negalėjo ir daugiau nebekalbėjo. Liudytoja E. P. pažymėjo, kad yra mačiusi, kaip K. B. ateidavo parūkyti prie kioskų, patvirtino, kad ne kartą jį nuvijusi ir drausdavusi tai daryti. Liudytojos teigimu jos įtarimus, kad kioską galėjo padegti būtent K. B., patvirtino po gaisro atėję du berniukai, kurie pasakojo, kad K. B. sakęsis ketinąs padegti kioską (2 t., b.l. 15). Liudytoja R. L. akcentavo, kad ji taip pat ne kartą perspėdavo K. B. nežaisti su degtukais prie kiosko (2 t., b.l. 16). Tuo tarpu liudytoja N. G. nurodė, kad apie 21 val. - 21 val. 30 min. eidama namo pamačiusi prie kiosko padegtą dėžę, o šalia stovėjo būtent K. B., kuris ją pastebėjęs staigiai nutempė vedžiojamą šunį tolėliau nuo ugnies (2 t., b.l. 15), o ji, bijodama, kad ugnis nepasiglemžtų ir kiosko, sparčiai nubėgo namo norėdama iškviesti pagalbą, kas iš esmės paneigia nuteistojo versiją, kad į įvykio vietą jis atėjo tik apie 22 val. 30 min. jau užgesinus gaisrą, smalsaudamas dėl ko susirinko žmonės.
K. B. kaltės neigimą, tvirtinant, kad gaisrą sukėlė benamiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją, kaip minėta iš esmės paneigia liudytojos N. G. parodymai, kad jai pastebėjus prie kiosko padegtą dėžę, jokių kitų asmenų, įskaitant ir nuteistojo minimus benamius, išskyrus vienintelį K. B., nebuvo. Remiantis šios liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga - Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybos priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniais pranešimais, gaisro židinio vietos schema, įvykio vietos fotografijomis, aktu Nr. 50-541 dėl kilusio gaisro, iš esmės patvirtinama, kad gaisras kilo prie šiaurinės kiosko sienos, kur ir buvo pastebėta deganti dėžė ir netoliese stovintis nuteistasis.
Visos šios aplinkybės, vertinant aptariamų įrodymų visumą, yra pakankamos konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybinį kioską padegė ir visuotinai pavojingu būdu šiai bendrovei ir K. M. individualiai įmonei priklausantį turtą sunaikino būtent K. B. ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi prielaidomis ar buvo šališkas. Nuosprendis yra motyvuotas ir, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jame nėra esminių prieštaravimų. Jis pagristas nešališkai bei objektyviai įvertintais įrodymais, abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo nėra, todėl jis laikomas teisėtu ir teisingu. Jokio netinkamo BPK nuostatų aiškinimo ar taikymo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių specialiųjų normų, nepažeidė. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į nuteistojo asmenines savybes, į ankstesnius teistumus, į jį charakterizuojančią medžiagą.
Skundžiamu nuosprendžiu K. B. paskirtos bausmės rūšis ir dydis nustatyti tiksliai laikantis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, sankcijos ribose ir švelninti jos nėra pagrindo. Pareikšti civiliniai ieškiniai yra realūs, pagrįsti ir priteisti teisingai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.