Kauno apygardos teismo nutarimas

2017-04-04 · Byla Nr. ATP-259-245/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
ATP-259-245/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08166-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-259-245/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08166-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą/administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja D. P. 2016 m. liepos 5 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną Nr. 24NT-65412695-16 pagal S. Ž. pareiškimą, kad 2016 m. birželio 8 d. apie 15.50 val., nenustatyta pilietė pasiėmė suknelę iš jai priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir įsidėjusi ją į plastikinį maišelį išėjo nesusimokėjusi.2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius D. Ž. Institucijai pateikė raštą, kuriame buvo prašoma atnaujinti administracinio teisės pažeidimo teiseną.2016 m. spalio 6 d. raštu Institucija pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog nesutinkant su 2016 m. liepos 5 d. nutarimu, jį galima apskųsti nustatyta tvarka.2016 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. Ž. skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti Instituciją atnaujinti administracinio teisės pažeidimo teiseną, atsakingiau atliekant tyrimą, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, išvadas, naujus faktus, ir surasti įtariamąjį, jį apklausti, o nustačius įvykio kaltininką (-us) jį (juos) nubausti ir iš kaltininko (-ų) įmonei grąžinti žalą; taip pat įpareigoti Instituciją pateikti įmonei visą su įvykiu ir byla susijusią informaciją apie įtariamąjį.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. Ž. skundo netenkino ir paliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo padavęs D. Ž. nepagrindė Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.Apeliaciniame skunde D. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo teiseną atnaujinti ir bylą gražinti iš naujo tirti Institucijai. Apelianto nuomone, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja neturi realios galimybės surinkti bylai reikalingus ir naudingus, papildomus, įrodymus ir atlikti visus kitus, būtinus bylai tinkamai ištirti veiksmus. Teigiama, kad ne teisėjų ir ne skundo autoriaus darbas rinkti įrodymus, ieškoti nusikaltėlių ir jų bendrininkų, juos sulaikyti ir apklausti. Šį darbą dirbti ir įrodymus rinkti turi ir privalo policija. O apelianto pareiga – kiek įmanoma padėti bylą tiriantiems pareigūnams ir pateikti medžiagą, kurią jis žino ar sužinojo bylos tyrimo eigoje. Abejojama, ar šiuo atveju policija atliko savo darbą kaip turėtų atlikti. Pažymima, kad skunde apylinkės teismui nurodyti prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo teiseną motyvai ir pateikti pakankami įrodymai, padėsiantys išsiaiškinti įvykio kaltininkus. Tvirtinama, kad policijai šis įvykis nereikšmingas, nes įmonei padaryta labai maža žala, todėl nebuvo tikslo tinkamai išsiaiškinti įvykį, surasti kaltus asmenis bei juos nubausti, nors surasti pažeidėjus nėra sudėtinga.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir D. Ž. skundą atmesti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Analizuojamo apeliacinio skundo situacija neatitinka nei vieno ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 2 ar 3 dalies kriterijaus, pagal kuriuos po 2017 m. sausio 1 d. teisena vykdoma pagal naują Administracinių nusižengimų kodeksą, todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną ir šios teisenos neatnaujinimo pagrįstumo klausimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. Ž. nesutinka, kad pareigūnai nepradėję administracinio teisės pažeidimo teisenos ir vėliau jos neatnaujinę atliko pakankamus veiksmus, jog išsiaiškintų pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, kaltininkus. ATPK 250 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: 1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus; 3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla; 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena. Šiuo atveju, Institucija 2016 m. liepos 5 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuodama tuo, kad nenustatytas asmuo, pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes. Šis atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagrindas nepagrįstas, kadangi nustatyta, jog įvykis buvo padarytas. O vien nesant asmens, padariusio ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, negalima spręsti apie administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimą. Pastebėtina, kad iš pareigūnų A. S. ir D. P. tarnybinių pranešimų matyti, jog tikslinant pranešimą apie įvykdytą vagystę, buvo paimtas S. Ž. pareiškimas bei peržiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės vaizdo įrašas ir nustatyta, kad asmuo, buvęs įvykio vietoje su nenustatyta moterimi, kuri įsidėjo prekes ir pasišalino, buvo A. Š.. Daugiau jokių veiksmų, siekiant išaiškinti asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą, neatlikta. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtinta, kad be kitų funkcijų policija registruoja ir nagrinėja pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus); taiko administracinio poveikio ir kitokias prevencijos priemones; atlieka pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, be žinios dingusių asmenų ir pasišalinusių iš sveikatos priežiūros įstaigų asmenų, kuriems teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones, kitų asmenų paiešką, nustato asmens tapatybę, taip pat rastų neatpažintų lavonų asmens tapatybę. Taigi, nagrinėjamu atveju pareigūnai neatliko šiame įstatymų numatytų pareigų ir nepagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos.Kita vertus, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. O ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Nagrinėjamu atveju pažeidimas, dėl kurio bylos medžiaga patvirtina, kad ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas, dėl kurio S. Ž. parašė pareiškimą, padarytas 2016 m. birželio 8 d. Taigi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos ir jis suėjo 2017 m. sausio 8 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad Institucijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimas, kuriuo teisena pagal S. Ž. pareiškimą dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nepradėta, priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Tačiau Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. Ž. skundas ir Institucijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas, priimtas 2017 m. vasario 10 d., t. y., pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Kaip anksčiau minėta ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (LVAT 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011). Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teisme D. Ž. skundas dėl Institucijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimo gautas 2016 m. lapkričio 7 d., praleidus šio nutarimo apskundimo terminą, tačiau nepasibaigus 6 mėnesių terminui nuobaudai paskirti. Nors Kauno apylinkės teismas priėmė nagrinėti šį nustatytos tvarkos nesilaikant paduotą skundą, tačiau procesinio sprendimo, patvirtinančio, kad, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi terminas paskirti nuobaudą būtų pratęstas byloje nėra.Pastebėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575- 761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014). Kartu pažymėtina, kad procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Taigi, šioje byloje pasibaigus administracinės nuobaudos paskyrimo terminams, tenkinti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo teiseną nėra pagrindo, kadangi yra ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytos aplinkybės.Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis nepagrįsta, todėl ji naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Kęstutis Dargužis