Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-730-1036/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
1-730-1036/2022
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00126-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-730-1036/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00126-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Darbo biržoje, pradėti mokytis arba dirbti, per šį laikotarpį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 dienoms, bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose, ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. B.;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėti 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per tą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi, tęsti mokslą arba dirbti;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per tą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, vartoti alkoholinius gėrimus, bendrauti su T. V.;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per tą laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi, dirbti, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, vartoti alkoholinius gėrimus, bendrauti su T. V.,

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent: nuo 2021-10-23 maždaug 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, prie savęs trijuose plastikiniuose maišeliuose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 27,7391 g miltelių, kuriuose yra 13,405 g psichotropinės medžiagos – mefedrono, iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą 2021-10-23 apie 21.40 val. šalia namo (duomenys neskelbtini), rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, Naujųjų Metų šventei, nusipirko „Kristinos“, taip vadina psichotropinę medžiagą. Nuvažiavo pas merginą į Šumską. Einant iš merginos, jį sustabdė pasienio pareigūnai dokumentų patikrai. Pareigūnai liepė viską išimti iš kišenių. Jis labai išsigando, pradėjo bėgti nuo pareigūnų. Bėgdamas pakeliui išmetė „Kristiną“ ir kitus su savimi turėtus daiktus. Pabėgęs sugrįžo pas savo merginą. Po poros valandų pas jo merginą atvyko pasienio pareigūnai ir jį surado. Pareigūnai parodė jam jo išmestą ‚Kristiną“. Jis pareigūnams prisipažino, kad tai jam priklausanti medžiaga. „Kristiną“ įsigijo iš barygos už 450 eurų. Gailisi dėl savo veiksmų. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, nuo 2022 m. gegužės 20 dienos pradės dirbti naujame darbe.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas Edvinas Mučinis parodė, kad 2021-10-23 dirbo naktinėje pamainoje. Vykdė tarnybą Mobilusis patrulis su kolega J. Sivicku. Patruliavo Šumsko miestelyje. Apie 21.40 val. Šumsko miestelyje, Dominikonų g. pastebėjo einantį vyrą. Buvo vykdoma pasienio teisinio režimo kontrolė, todėl nusprendė jį patikrinti. Sustojo, išlipo ir prisistatė. Paprašė asmens, kad pateiktų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir pateiktų savo turimus daiktus su tikslu surasti draudžiamų daiktų, jei tokių asmuo turėtų. Asmuo pateikė savo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, pagal kurią nustatė, kad tai yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) lankosi, nes čia gyvena jo draugė. Asmuo taip pat pateikė kitus daiktus, t. y. mobilųjį telefoną Samsung ir elektronines svarstykles. Paklausus, kam reikalingos tos svarstyklės, A. B. atsakė, kad jos yra naudojamos buityje. Kilo įtarimas, kad asmuo gali turėti narkotinių medžiagų. Atidarę tarnybinio automobilio dureles pareigūnai mėgino A. B. įsodinti, tam, kad pastarąjį galima būtų patikrinti užkardoje. Asmuo pradėjo bėgti link Gegužės gatvės. Jis bėgo paskui asmenį, buvo netoli asmens, maždaug 1 m. atstumu ir pastebėjo, kad asmuo bėgdamas išmetė maišelį. Jis liko prie maišelio, jį saugoti, o kolega J. Sivickis toliau vijosi asmenį. Kadangi buvo tamsu, A. B. sugebėjo pabėgti gyvenamųjų namų kvartale. Tada buvo iškviestas kinologas, kuris nieko nerado ir grįžo visi į įvykio vietą. Įvykio vietoje, maždaug 10 m. nuo surasto maišelio išgirdo skambantį ant žemės gulintį telefoną ir rado A. B. asmens tapatybės kortelę, kurią A. B. buvo pateikęs patikrai. Apie 23.15 val. Dominikonų g. šalia namo Nr. 18 pastebėjo A. B., kuris juos pastebėjęs nubėgo į minėtą namą. Ten asmenį ir sulaikė. Asmuo vengė sulaikymo, todėl teko panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir spec. priemones ašarines dujas ir elektroimpusinį prietaisą "Taser". Patikrinus A. B. išmestą maišelį, ten rado 3 mažus plastikinius maišelius su galimai narkotine ar psichotropine medžiaga, kristalizuoti gabaliukai ir milteliai. Pakalbėjus su asmeniu, asmuo sakė, kad šie narkotikai priklauso jam, pastarasis juos būtų vartojęs Naujųjų metų proga, sakė, kad visas svoris šių trijų maišelių yra apie 20 g. Sakė, kad pirko Vilniuje ir sumokėjo 450 eurų, iš ko pirko nesakė (b. l. 13-16).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Edvinas Mučinis pateikė tris polietileninius permatomus maišelius su galimai narkotine ar psichotropine medžiaga (kristalizuoti gabaliukai ir milteliai) bei mobilaus ryšio telefoną Samsung (b. l. 17-19).

2022-01-19 gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2507 (21) nurodoma, kad tirti pateiktuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos - mefedrono. Šių miltelių masė yra 8,7548 g, 9,8203 g, 9,1640g (viso – 27,7391 g). Mefedronas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą. Nustatyti gryno mefedrono kiekio nėra galimybės, kadangi LTEC neturi pamatinės medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti (b. l. 47-49).

2022-02-17 gautoje Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-397864-22 nurodoma, kad tirti pateiktuose gelsvos spalvos su kristalais milteliuose, iš plastikinio užspaudžiamo maišelio Nr. 25071211 (1), nustatyta psichotropinės medžiagos – mefedrono, kurio kiekis yra 4,436 g (50,7%). Tirti pateiktuose gelsvos spalvos su kristalais milteliuose, iš plastikinio užspaudžiamo maišelio Nr. 25071211 (2), nustatyta psichotropinės medžiagos – mefedrono, kurio kiekis yra 4,950 g (50,4%). Tirti pateiktuose gelsvos spalvos su kristalais milteliuose, iš plastikinio užspaudžiamo maišelio Nr. 25071211 (3), nustatyta psichotropinės medžiagos – mefedrono, kurio kiekis yra 4,019 g (43,9%) (b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – disponavo psichotropine medžiaga mefedronu be tikslo ją platinti. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. B. , vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina A. B. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus (b. l. 139-151), baustas administracine tvarka (b. l. 152-158), vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis padarė po šios nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 167-169), kas bylą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina, išvadų dėl to nedaro. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam maksimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmių bendrinimo

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią A. B. teisiamas šioje byloje, jis padarė prieš priimant 2022 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kas sudaro pagrindą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2022 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus.

Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. B. atžvilgiu 2022 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri padaryta 2021 m. lapkričio 7 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2021 m. spalio 23 d. Taigi, yra susiklosčiusi situacija, kai beveik tuo pačiu metu (tarp veikų padarymo praėjęs vos dviejų savaičių laikotarpis) padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, o veikas padaręs asmuo teisiamas dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas, šiuo klausimu suformuota teismų praktika bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atskirais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes subendrinti taip, kad kaltinamojo padėtis nebūtų sunkesnė, nei jį teisinat vienoje byloje už abi nusikalstamas veikas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, teismas daro išvadą, jog A. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis A. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2021 m. spalio 23 d. 23 val. 15 min. iki 2021 m. spalio 25 d. 12 val. 01 min. (b. l. 94-98), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 133-135), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

vokas su laikmena (CD) paliktinas saugoti byloje;

po tyrimų likusios objektų pakuotės, supakuotos į voką (grąžintos 2022-02-17 specialisto išvada Nr. IBPS-V-397864-22) (Kvitas B Nr. B005044), trys pakuotės su milteliais (8,498 g., 9,623 g., 8,933 g.), kuriuose yra psichotropinės medžiagos - mefedrono (grąžinta 2022-03-01 lydraščiais Nr. 15VR-305 ir Nr. 15VR-306), saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. skirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant A. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 63 straipsnio 9 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2021 m. spalio 23 d. 23 val. 15 min. iki 2021 m. spalio 25 d. 12 val. 01 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir bausmės laiką (42 paras) atliktą pagal 2022 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su laikmena (CD) palikti saugoti byloje;

po tyrimų likusias objektų pakuotes, supakuotas į voką (Kvitas B Nr. B005044), tris pakuotes su milteliais (8,498 g., 9,623 g., 8,933 g.), kuriuose yra psichotropinės medžiagos - mefedrono (grąžinta 2022-03-01 lydraščiais Nr. 15VR-305 ir Nr. 15VR-306), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas