- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- e1-762-1199/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- J. U.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės I. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. U. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2024 m. balandžio 14 d., 18.20 val., Vilniaus rajone, Senasis Ukmergės kel. 46A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis J. U. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. apie 11 val. jis vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose. Po to nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti ko nors pavalgyti. Kai atvažiavo į „RIMI“ parduotuvės stovėjimo aikštelę, prie jo automobilio („VW Caddy“) priėjo vyras, kuris paėmė jo automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Jis liko sėdėti automobilyje kol atvažiuos policija. Atvažiavus policijai, jam patikrino girtumą, tiksliai neprisimena, bet mano apie 2 promiles jam buvo nustatytos. Jam taip pat atliko ir antra blaivumo patikrinimą, bet jis tiksliai neprisimena rezultato, mano, kad taip pat buvo apie 2 promiles. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nori pasakyti, kad su jam siūloma bausmės rūšimi – pinigine bauda ir jos dydžiu – 50 MGL (2 500 Eur) sutinka. Taip pat sutinka sumokėti automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą 6 555 Eur. Dėl kitų įpareigojimų taip pat sutinka. Prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį, išdalinant ją dalimis (el. b. l. 73–76, 120–122).
Kaltinamojo J. U. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2024 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Ernest Krukovski. parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. dirbant pajėgoje 1727, kartu su kolega Aleksandru Grumbovskiu (Aleksandr Grumbovskij) apie 18.34 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie galimai girtą vairuotoją. Apie 18.40 val. atvykus adresu Senasis Ukmergės kel. 46A, Užubaliai, Vilniaus raj., prekybos centro „RIMI“ aikštelėje, juos pasitiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, jog 2024 m. balandžio 14 d. apie 18.15 val., važiuojant savo automobiliu, išsukant iš Riešės į Senąjį Ukmergės kelią, pamatė įtartinai važiuojantį automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo kelyje ir staigiai stabdė. Važiuojant iš paskos, pastebėjo, kaip minėtas automobilis įvažiavo į parduotuvės „RIMI“ aikštelę, esančią adresu Senasis Ukmergės kelias 46A, Užubaliai, Vilniaus raj. Automobiliui sustojus, A. V. priėjo prie vairuotojo, kuris jam atrodė akivaizdžiai neblaivus. Dėl to A. V., nedelsdamas, atidarius „VW Caddy“ automobilio dureles, ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynos. A. V. visą laiką stebėjo vairuotoją iki policijos atvykimo. Vairuotojas alkoholinių gėrimų iki policijos atvykimo nevartojo. Pareigūnams priėjus prie „VW“ automobilio, keleivio pusėje sėdėjo vairuotojas J. U., gim. (duomenys neskelbtini) Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. J. U. paaiškino, kad nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė atvažiuoti automobiliu iki „RIMI“ parduotuvės. Patikrinus J. U. girtumą, pirmu putimu jam buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas, antru putimu – 2,38 prom. girtumas. Automobilis „VW Caddy“ priklauso UAB (duomenys neskelbtini) įmonės savininko rasti nepavyko, todėl mašina buvo išvežta į saugojimo aikštelę, esančią adresu Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r. J. U. buvo leista pasiimti savo daiktus iš automobilio. Taip pat J. U. nesugebėjo pasakyti kur jis gyvena, o bazėje buvo nurodytas tik kaimo adresas, dėl to J. U. buvo nuvežtas į nakvynės namus adresu A. Kojelavičiaus g. 50, Vilnius. Asmeniui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą (el. b. l. 47–50).
Apžiūros protokole užfiksuotais duomenis nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „VW CADDY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis „VW CADDY“ pilkos spalvos, ant kėbulo matomi lipdukai. Kėbulas turi natūralius susidėvėjimo požymius. Automobilio salone, galinėje dalyje matomi gulintys daiktai – polietileno maišai, sportbačiai. Automobilio priekinis stiklas turi apgadinimus nuo akmenukų (el. b. l. 24–25).
2024 m. balandžio 16 d., peržiūrėjus mobiliosiomis policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kaip policijos pareigūnai atvažiavo į iškvietimo vietą. Pareigūnams išlipus iš automobilio, juos pasitiko keturi asmenys, pareigūnams paklausus, kuris iš jų vairuotojas, minėti asmenys pasakė, kad vairuotojas miega automobilyje. Pareigūnui priėjus prie automobilio „Volkswagen“ ir atidarius jo duris, pasimato keleivio vietoje sėdintis vyras (J. U.). Pareigūnams paklausus, ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad nežino. Pareigūnas uždarė keleivio duris ir nuėjo pas minėtus keturis asmenis, kurie pareigūnui papasakojo, kad du iš jų važiavo automobiliui „Volkswagen“ iš paskos ir matė, kaip šis automobilis atvažiavo iki parduotuvės „RIMI“ aikštelės. Pareigūnams paklausus, ar jie visą laiką stebėjo asmenį ir ar jis, sustojęs aikštelėje, vartojo alkoholinius gėrimus, minėti asmenys atsakė, kad visą laiką jį stebėjo. Pareigūnas nuėjo bendrauti su įtariamuoju. Pareigūnui paklausus J. U., ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad vairavo. Pareigūnui paklausus J. U., ar jis yra neblaivus, jis atsakė, kad taip, dabar neblaivus, alkoholį vartojo iš ryto. Išgėrė nemažai degtinės. Matoma kaip pareigūnas paruošė alkotesterį, patikrinamas neblaivumas, aiškinamasi asmens duomenys. Pareigūnams paklausus J. U., kam priklauso automobilis, jis atsakė, kad įmonei, bet įmonės direktoriui prašė neskambinti, nes jis liks be darbo (el. b. l. 21–23).
2024 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. U., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą, gali. Buvo atliktas neblaivumo patikrinimas: pirmojo tikrinimo metu prietaisu „Alcotest Drager 7510“, patikros sertifikatas Nr. 2060568, 2024 m. balandžio 14 d. 20.21 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 2024 m. balandžio 14 d. 20.21 val. nustatytas 2,38 promilių girtumas (el. b. l. 51, 52, 53, 54).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW CADDY“, pasirinkti metai 2011, kaina su PVM 6 555 Eur (el. b. l. 33).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje J. U. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. balandžio 14 d. 18.20 val. Senasis Ukmergės kel. 46A, Vilniaus rajone, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,38 promilių, neblaivumas. Be paties J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo E. Krukovski parodymai dėl neblaivaus J. U. vairavimo aplinkybių; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu J. U. buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas ir kiti neblaivumo požymiai; policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole esantys duomenys, kuriuose užfiksuoti paskui J. U. vairuotą automobilį važiavę asmenys, nurodė, kad automobilis vinguriavo po kelią, o atvykęs į parduotuvės stovėjimo aikštelę J. U. alkoholinių gėrimų nevartojo. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
J. U. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka (el. b. l. 139–142).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę J. U., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. U. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. U. anksčiau neteistas (el. b. l. 125–126), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu baustas už du nusižengimus (el. b. l. 129–131), iki įvykio dirbo vairuotoju (el. b. l. 127–128). Byloje nėra duomenų apie J. U. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant arčiau minimalios BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos ribos, paskiriant kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. U. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į J. U. paskirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį, tą aplinkybę, kad iki įvykio kaltinamasis dirbo vairuotoju, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, prokuroro prašymą, teismas sprendžia, jog J. U. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, J. U. nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, J. U. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,38 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes kiti asmenys pastebėjo J. U. pavojingai manevruojant ir pastarajam sustojus paėmė automobilio raktelius. J. U. nepaisant savo neblaivumo dalyvavo viešajame eisme. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d. (el. b. l. 80–83), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. U. paskyrimo dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).
BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. U. vairavo svetimą, jo darbdaviui įmonei UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenimis, el. b. l. 32). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, „Volkswagen Caddy“, 2011 m. gamybos, kaina su PVM sudaro 6 555 Eur (el. b. l. 33), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.
J. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. U. galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant J. U. šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. U. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. U. automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 555 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus).
Išaiškinti, kad lėšos, atitinkančios konfiskuotinos transporto priemonės vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6610).
J. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.