Vilniaus apygardos teismo nutartis

2.1 Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir V. L. nepagrįstai išteisino. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. L., elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, padarė KET 9, 14 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl vertinti V. L. veiksmus kaip kazusą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

2.2. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. V. L. nors ir nesuprato savo veiksmų rizikingumo bei nenumatė galimų kilsiančių padarinių, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl V. L. ištikusio insulto. Kita vertus, bylos duomenis taip pat nustatyta, kad dar prieš automobilio nesuvaldymą, V. L. pasijuto blogai, sustojo Švitrigailos– Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžoje su avariniu šviesos signalu, tačiau būdamas sąmoningas, nusprendė tęsti kelionę, kol jį ištiko insultas ir jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, fiksuoto policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kamera, matyti, kad Dariaus ir Girėno g., Švitrigailos g. ir Pelesos g. šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuojamas V. L.) stovi su įjungtu avariniu šviesos signalu. Po to automobilis lėtai pradeda važiuoti trečia eismo juosta, žymiai lėčiau už transporto priemones, važiuojančias šalia, padidina greitį, privažiuoja Geležinkelio g. ir išsijungia avarinė šviesos signalizacija. Automobilis pradėjo važiuoti greičiau ir artėdamas link Švitrigailos g. ir Panerių g. šviesoforų reguliuojamos sankryžos, pradėjo manevruoti be priežasties, staigiai nestabdydamas keitė judėjimo kryptį į dešinę, įstrižai kirto antrą, po to pirmą eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio ir priekine dalimi partrenkė einantį pėsčiąjį. Taigi vaizdo įraše užfiksuota, kad 14.48:45 val. laiku V. L. buvo sustojęs sankryžoje su įjungta avarinės šviesos signalizacija, tada būdamas sąmoningas (ši aplinkybė nustatyta bylos duomenimis) pradėjo važiuoti, o 14.49:32 val. laiku V. L. staiga nesuvaldė vairuojamo automobilio, pradėjo važiuoti link šaligatvio, ant jo užvažiavo ir partrenkė pėsčiąjį. Šiuo atveju V. L. turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius pasireiškė būtent tuo, jog jam pasijutus blogai ir sustojus sankryžoje bei įjungus avarinės šviesos signalą, jis pradėjo važiuoti toliau, ko pasėkoje jį ištiko insultas ir kilo eismo įvykis. V. L. turėjo ir galėjo suprasti, kad po pasijutimo blogai, jo tolimesnis vairavimas gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau vis tiek važiavo. Tai, kad V. L. važiavimo po sustojimo sankryžoje metu, buvo sąmoningas, patvirtina jo paties parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis norėjo važiuoti, tačiau spaudžiant akseleratoriaus pedalą, vairuojamas automobilis nevažiavo. Tada pasižiūrėjo, kad variklis veikia, bet automobilis nevažiuoja. Jo dešinė koja galimai užsikabino už akceleratoriaus pedalo. Nors V. L. nesuprato, kas konkrečiai yra negerai, tačiau jis suvokė, kad vis dėl to kažkas atsitiko, nes automobilis nebevažiavo, taip pat kažkas buvo su jo dešine koja, todėl sąmoningai sustojo ir įjungė avarinės šviesos signalą. Jis nurodė, kad tuo metu buvo sąmoningas, po kelių sekundžių dešine koja nuspaudė akceleratoriaus pedalą ir pradėjo važiuoti, tada važiuodamas Švitrigailos g. pats išjungė avarinę šviesos signalizaciją. Atsimena, kad pravažiavo Geležinkelio tiltą ir važiuodamas Švitrigailos g. trečia juosta norėjo spausti stabdžių pedalą, nes artėjo nuokalne Švitrigailos g,, ir Panerių g. sankryžos, kur turėjo sukti į kairę, tačiau to padaryti negalėjo, negalėjo suvaldyti dešinės kojos, o kas vyko toliau, neprisiminė. Parodė, kad sąmonę prarado galimai tuo metu, kai nebegalėjo suvaldyti dešinės kojos ir paspausti stabdžių pedalo, nieko neatsiminė po to, kai išjungė avarinės šviesos signalizaciją (atitinkamai vaizdo įraše tuo metu užfiksuotas automobilio nukrypimas link šaligatvio). Analogiškas įvykio aplinkybes V. L. parodė ir teisiamojo posėdžio metu bei patvirtino, jog stovėdamas Švitrigailos– Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžoje su įjungta avarinės šviesos signalizacija, po to važiuodamas ir išjungdamas avarinės šviesos signalizaciją, buvo sąmoningas, o įvykis įvyko atkarpoje, kai jam reikėjo sukti sankryžoje į kairę, nieko neatsiminė išjungęs avarinę signalizaciją. Lyginant V. L. parodymus su vaizdo įraše užfiksuota informacija, matyti, kad V. L. būdamas sąmoningas sustojo sankryžoje, kai pasijuto blogai, tačiau nesikreipęs pagalbos, neišsiaiškinęs, ar iš tiesų jau jautėsi gerai ir kas atsitiko automobiliui, jog jis nevažiavo, važiavo toliau, pats išjungė avarinės šviesos signalizaciją, o sąmonę prarado vėliau, kai jį ištiko insultas, dėl ko kilo eismo įvykis. V. L. sąmoningumą važiuojant iš Švitrigailos–Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžos patvirtina jo išsamių parodymų davimas būtent apie tai, kas vyko Švitrigailos–Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžoje, išvažiuojant iš jos – iki automobilio nesuvaldymo. Akivaizdu, jog sąmonę praradęs asmuo (galimai ištiktas insulto) detaliai neatsimintų įvykio smulkmenų ir sunkiai galėtų jas atpasakoti apklausos metu. Šiuo atveju pats V. L. teigė, kad Švitrigailos–Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžoje buvo sąmoningas ir galėjo valdyti savo veiksmus, viską suprato ir atsiminė iki automobilio nukrypimo (užfiksuota vaizdo įraše, kad tai įvyko po avarinės šviesos signalizacijos išjungimo). Pastebėtina ir tai, kad V. L. vairavo automobilį su mechanine pavarų dėže, todėl automobilio pajudėjimui iš vietos reikia atlikti keletą veiksmų, t. y. reikia išminti sankabą, įjungti pavarą pavarų svirtimi ir lėtai atleisti sankabą, nes priešingu atveju automobilis gali užgesti. Tokie veiksmai turi būti atliekami tikslingai, asmeniui suvokiant, kurį veiksmą reikia atlikti pirmą, o kurį po to, todėl tokie veiksmai negali būti atliekami netyčia. Akivaizdu, jog tokius tikslingus veiksmus insulto ištiktam asmeniui (kas reikštų ir visiškai ar dalinai praradusiam sąmonę) atlikti būtų per sudėtinga, ar netgi neįmanoma. Tokia išvada patvirtinama ir Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 7 punkte, kuriame nurodyta, kad įvykus insultui, asmuo būna būklėje nuo sutrikusios sąmonės iki komos, todėl mažai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju V. L. galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir juos sąmoningai atlikti. Taigi Švitrigailos–Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžoje V. L. buvo sąmoningas, pats atliko automobilio važiavimui reikalingus veiksmus, išjungė avarinės šviesos signalizaciją ir tik tada jį ištiko insultas.

2.3. Apklausų metu V. L. nurodė apie dešinės kojos nejautimą, dėl ko galėjo nevažiuoti automobilis ir dėl ko jis sustojo sankryžoje bei įjungė avarinės šviesos signalą, tačiau net ir suvokdamas tokias aplinkybes, pažeidė KET reikalavimus ir važiavo toliau. Toks dešinės kojos nusilpimas, nejautimas iki ištinkant insultui yra realus pagal byloje gautus medicininius duomenis. Teismo medicinos ekspertas J. M. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad esant kraujotakos sutrikimui, kraujo patekimas į smegenų audinį yra ribotas, jei jis užsitęsia ilgiau, įvyksta insultas, kitų organų infarktai. Jei nutrūko ar sumažėjo kraujo patekimas į smegenų dalį, tada ta dalis sutriko, jei ji atsakinga už galūnę, tai ta galūnė atsisakė veikti. Šis paaiškinimas rodo, kad V. L. galėjo pasijusti blogai iki jį ištinkant insultui ir tik toliau kraujui nepatenkant į smegenis, gali ištikti insultas, kas šiuo atveju galimai ir įvyko (sankryžoje V. L. pasijuto blogai, negalėjo paspausti akceleratoriaus pedalo, todėl sustojo, bet sąmoningai nusprendė važiuoti toliau, tačiau netrukus jį ištiko insultas). Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 3 punkte nustatyta, kad V. L. įvyko ūmus galvos smegenų insultas kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su dešinės kojos pareze. Tai patvirtina V. L. apklausų metu nurodytas aplinkybes dėl pasilpusios dešinės kojos. Ekspertas M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai tiriamąjį ištiko insultas, tuo metu sutriko jo sąmonė. Būtent tokia išvada padaryta ir Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 7 punkte, kur nurodyta, kad paprastai įvykus ūmiam išeminiam galvos smegenų insultui (infarktui), priklausomai nuo galvos smegenų pažeidimo apimties, asmuo būna būklėje – nuo sutrikusios sąmonės iki komos, todėl mažai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju V. L. galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir juos sąmoningai atlikti, suprasti savo veiksmus, suvokti supančią aplinką ir 1.1. Kaip jau aptarta anksčiau, bylos duomenys patvirtina, jog V. L. buvo sąmoningas važiuodamas iš Švitrigailos–Dariaus ir Girėno– Pelesos g. sankryžos, išjungdamas avarinės šviesos signalą, todėl manytina, jog insultas jį ištiko po avarinės šviesos signalizacijos išjungimo, kai automobilis tapo nevaldomas, nukrypo į dešinę pusę ir pradėjo važiuoti link šaligatvio.

2.4. Nors teismo medicinos specialisto išvadose ir ekspertizės akte nėra nustatyta, kuriuo konkrečiai metu V. L. ištiko insultas, tačiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog sustojimo sankryžoje ir tolimesnio važiavimo metu bei išjungiant avarinės šviesos signalizaciją, V. L. buvo sąmoningas, todėl vertinant byloje surinktų duomenų visumą, manytina, kad būtent tuo metu (po avarinės šviesos signalizacijos išjungimo) jį ištiko insultas. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015).

2.5. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. L. turėjo sveikatos problemų dar iki eismo įvykio, t. y. sirgo įvairiomis ligomis ir prastai jautėsi prieš vairavimą. Specialisto išvados Nr. G312/2020(01) 1 punkte nurodyta, kad V. L. dar iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio sirgo daugeliu ligų: 2013 metais (senesnių įrašų ASI nėra) buvo nustatytas cukrinis diabetas 2-o tipo; padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga II st.; antrinė glaukoma; inkstų akmenligė ir cistos; lėtinis pankreatitas; 2019 m. pradžioje nustatyti degeneraciniai pakitimai stuburo kaklo slanksteliuose su radikulopatija (šios ligos nustatytos ir Ekspertizės akte Nr. PEKG 5(63)/2023 (01)). Specialistas J. M. P. apklausos metu parodė, kad aplinkybę, jog V. L. kraujotaka nebuvo pilnavertė, rodo kraujospūdžio padidėjimas, kuris gali sukelti sutrikimus. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, V. L. iki bylai reikšmingo eismo įvykio buvo nustatyta padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga. Nors liga ir buvo kontroliuojama vaistais ir tai neapribojo V. L. teisės vairuoti, tačiau tokia liga buvo žinoma pačiam V. L., dėl ko jis galėjo ir turėjo suvokti, kad Švitrigailos–Dariaus ir Girėno–Pelesos g. sankryžoje galėjo pablogėti jo sveikata ir tolimesnis važiavimas nėra galimas. Be to, Specialisto išvadoje Nr. G312/2020(01) nurodyta, kad ryškūs ateroskleroziniai pakitimai miego ir smegenų pamato arterijose, ryškiai siaurinę vidinių miego arterijų spindžius (kairės pradinėje dalyje iki 99%) su priekinės ir užpakalinės kairės pusės smegenų arterijų hipoplazija, sukėlę galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą su pasikartojančia galvos smegenų išemija ir infarktais bei, esant padidėjusio arterinio kraujospūdžio ligai, galėjo sukelti ir sąmonės sutrikimus, ir galūnių parezes, sudarančius kliūtis transporto priemonių vairavimui. Iš šios išvados matyti, kad padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, nors ir kontroliuojama vaistais, turėjo įtakos V. L. susirgimams ir sveikatos būklės pablogėjimui. Kaip minėta, apie šią ligą V. L. žinojo iki eismo įvykio ir sustojimo sankryžoje metu.

2.6. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog pats V. L. neigė kokius nors sveikatos negalavimus įvykio dieną ar dieną prieš tai bei tai, jog įvykio dieną buvo nuvykęs į polikliniką, kur gavo tik nukreipimą pas oftalmologą, vertintinos kritiškai ir neleidžia daryti išvados, kad V. L. jautėsi gerai, neturėjo sveikatos problemų. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, jog asmens buvimo poliklinikoje metu, jis būtinai išsakytų visus savo sveikatos negalavimus ir noriai dėl jų tirtųsi, bei kad tokių negalavimų neišsakymas šeimos gydytojui poliklinikoje vieno vizito metu būtinai reiškia ir objektyvų jų nebuvimą. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog nors V. L. sveikatos istorijoje iki eismo įvykio (2019-11-04) nebuvo konstatuota galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, tačiau tai taip pat nereiškia, kad sutrikimas objektyviai neegzistavo ir V. L. neturėjo šių sveikatos problemų. Tai, kad V. L. ligoninėje anamnezei gydytojams nurodė pereinančio smegenų išemijos požymius, buvo fiksuoti du ankstesni pereinančio smegenų išemijos priepuoliai, rodo, kad galimai jis tiesiog nesikreipė į gydytojus konkrečiai dėl tokių sveikatos pablogėjimo požymių juo ignoruodamas, todėl tai neatsispindėjo jo sveikatos istorijos dokumentacijoje. Apklausta teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. parodė, kad V. L. buvo aptikti seni židiniai. Būtent Specialisto išvados Nr. G312/2020(01) 2 punkte nurodyta, kad V. L. dar iki 2019-11-04 sirgo galvos smegenų kraujotakos sutrikimais (nepakankamumu), sukėlusiais išeminius pokyčius galvos smegenų kairiajame pusrutulyje (išeminius infarktus) su galimomis galūnių parezėmis ir su kitokiais neurologiniais sutrikimais. Nors specialistas J. M. P. paaiškino, kad šis susirgimas V. L. buvo nustatytas po eismo įvykio 2019 m. gydytojo radiologo M. V. ir gydytojos neurologės A. O. ir lapkričio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) po galvos kompiuterinio tomografinio tyrimo ir patvirtinta 2019-11-05 po galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos gydytojos radiologės E. K., tačiau nurodė, kad toks susirgimas yra lėtinio pobūdžio, vadinasi, išeminiai pokyčiai smegenyse yra išsivystę ne mažiau kaip viena ar dvi savaitės iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio. Taigi V. L. sveikata galėjo pablogėti dar iki įvykio ir jis galėjo jaustis prastai. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2019-149172 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 5 d. bendros skyriaus gydytojų su (duomenys neskelbtini) vadovu doc. A. V., skyriaus vedėju A. V. ir kitais skyriaus gydytojais vizitacijos aprašyme ligos anamnezėje nurodyta, kad V. L. per 1 metus buvo 2 PSIP (praeinančio smegenų išemijos priepuoliai) kairės VSA (vidurinės smegenų arterijos) baseine epizodai (1-ojo epizodo metu buvo nutirpusi ir pasilpusi dešinė ranka, 2-ojo epizodo metu buvo perkreiptas veidas). Tai yra klinikiniai PSI (praeinančio smegenų išemijos) pasireiškimo požymiai, kurie paminėti tik VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2019-149172. Anamnezė - tai duomenys, kuriuos pateikė pats pacientas, nagrinėjamu atveju V. L. gydytojų vizitacijos metu. Atkreiptinas dėmesys, jog V. L. gydytojams nurodė pasilpusios rankos ir perkreipto veido požymius, vadinasi, žinojo, kad kažkas buvo negerai jo sveikatai, tačiau pas gydytojus dėl to nesikreipė. Taigi net ir žinodamas savo sveikatos būklę (taip pat ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio ligą II st., ankstesnius sveikatos pablogėjimo požymius – pasilpusią ranką, perkreiptą veidą) bei esant realiam sveikatos pablogėjimui sankryžoje, V. L. pažeidė KET 9, 14 punktų reikalavimus ir tęsė važiavimą, ko pasėkoje jį ištiko insultas, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

2.7. Taip pat pažymėtina, kad eismo įvykio išvakarėse V. L. jautėsi prastai (jam buvo silpna, skaudėjo širdį). Tai patvirtina liudytojos M. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad po smūgio į kitus automobilius stovėjimo aikštelėje, šalia automobilio stovėjo vairuotojo žmona, kuri pasakė, kad dieną prieš įvykį V. L. buvo silpna, skaudėjo širdį, su sveikata buvo blogai, o įvykio dieną prašė jo nevairuoti, tačiau jis neklausė. Analogiškas aplinkybes M. K. parodė teisiamojo posėdžio metu, todėl jos parodymai yra nuoseklūs. Vien tai, kad minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos M. K. tarnybiniame pranešime, savaime nedaro M. K. parodymų nepatikimais. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybiniame pranešime surašoma pirminė informacija iškart po įvykio, todėl tam tikros aplinkybės, gali būti išsamiai neaprašytos (ypač susiję su asmens sveikatos būkle, nes tam tikrų specifinių ligų tiksliai nežino, net pats sergantysis ir tam reikalingi medicininiai dokumentai). Tai, kad liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino M. K. parodymų, nereiškia, kad juos apskritai paneigė ir nurodė prieštaringas aplinkybes, nes ji iš vis atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Vien dėl šios aplinkybės, negalima atmesti visų byloje surinktų įrodymų, kurių nepatvirtino L. V., neduodama parodymų. M. K. parodymai neprieštarauja byloje suriktiems kitiems įrodymams, o taip pat ir aptartam jos pirminiam tarnybiniam pranešimui, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su apklausų metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nepaisant to, kad V. L. sveikatos būklė iki eismo įvykio tarnybiniame pranešime nebuvo išsamiai aprašyta. Kita vertus, V. L. sveikatos būklė buvo nustatinėjama ir tikslinama ikiteisminio tyrimo metu. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. prastai jautėsi ir prieš eismo įvykį, todėl sankryžoje pasijutęs blogai, turėjo ir galėjo suvokti, kad dėl savo sveikatos būklės negali tęsti važiavimo.

Šalies argumentai

2.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta prašo: