Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Š., būdamas mažosios bendrijos MGTR (toliau – ir Bendrija) vadovu, Bendrijai turint mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2024 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis sudarė 19 453,71 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. vykdydamas atsiskaitymus su kitais bendrijos kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Kadangi Bendrijos vadovas žinojo apie bendrijos įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat apie bendrijos finansinę padėtį, tai yra tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka. Visą laiką buvo (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius. Bendrija stengdavosi atsiskaityti su visais kreditoriais, bet ne visada pavykdavo. Kaip direktorius suprato, kad reikia atsiskaityti pirma su valstybe, bet nepavyko. Kažkiek mokesčių mokėdavo. Pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimų grafiką mokėti mokesčių nepavyko, todėl sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu Bendrija jau yra bankrutavusi, su valstybe neatsiskaitė. Visiškai pripažįsta savo kaltę dėl šio nusižengimo, sutinka sumokėti tokią baudą, kokią paskirs teismas, kadangi turi atsakyti už padarytą nusižengimą. Prašė skirti minimalią baudą, kadangi augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra įsteigęs kitą įmonę, bet pajamos nėra didelės.

4. Be to, su Bendrija buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 21 d. mokestinės paskolos sutartis (toliau – MPS) Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal MPS bendra prievolių išdėstoma suma buvo 7 277,84 Eur, sudarant įmokų mokėjimo grafiką iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Bendrija sudarytą MPS vykdė netinkamai, buvo siunčiami įspėjimai dėl MPS mokėjimų pradelsimų ir sutartis buvo nutraukta 2023 m. kovo 8 d. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojas (fizinis arba juridinis asmuo), nevykdydamas sudarytos mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikomas skolingas.

5. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipėsi į AB SEB banką bei „Paysera LT“, UAB su prašymu pateikti informaciją apie Bendrijos sąskaitoje/-ose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. balandžio 1 d. 2024 m. balandžio 22 d. gautas AB SEB banko atsakymas, kuriame nurodyta, kad Bendrijos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis analizuojamu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimo nebuvo. 2024 m. balandžio 29 d. gautas „Paysera LT“, UAB atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikiama informacija apie Bendrijos vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) analizuojamu laikotarpiu buvusius piniginių lėšų judėjimus. Išanalizavus pateiktus banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu atsiskaitymai vyko per „Paysera LT“, UAB sąskaitas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

6. Pagal Bendrijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenis 2022 m. balandžio 1 d. likutis buvo 7 250,84 Eur, gauta 154 109,40 Eur pajamų, išleista 161 353,23 Eur, likutis 2024 m. balandžio 26 d. 7,01 Eur. Esant Bendrijos vardu apskaitytiems įsiskolinimams valstybės biudžetui arba žinant apie būsimas prievoles po pateiktų/patikslintų deklaracijų kitiems kreditoriams buvo sumokėta 60 431,36 Eur. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. (seniausios prievolės mokėjimo terminas) kreditoriui VMI buvo pervesta tik 2 997,74 Eur (nurodoma suma nebuvo sumokėta Bendrijos geranoriškai, o išieškota priverstine tvarka – įmokos kodas 8230), taip pat 506,26 Eur mokėjimas atliktas išieškojimą VMI naudai vykdžiusio antstolio.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Be to, tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte.

8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta fiziniams ar juridiniams asmenims, patiriantiems laikinų finansinių sunkumų – neturintiems pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su asmens nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jis ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už žemesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

10. Šiuo atveju R. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, turėdamas pareigą kaip Bendrijos vadovas atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti pridėtinės vertės, pelno mokesčius, šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais.

11. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

12. Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų, Bendrijos vardu atidarytos „Paysera LT“, UAB atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad Bendrija, kurios vadovu buvo R. Š., turėdama įsiskolinimą VMI, kurį sudaro 19 453,71 Eur, tai yra 3385,85 Eur pelno mokesčio – mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2023 m. birželio 15 d. ir susikaupę šio mokesčio delspinigiai, 15 027,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio – mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. kovo 27 d. ir susikaupę šio mokesčio delspinigiai, 6,64 Eur, 2022 m. rugsėjo 21 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį, tinkamai jos nevykdant (2023 m. kovo 8 d. sutartis buvo nutraukta), jos galiojimo laikotarpiu, esant pradelstiems mokėjimams pagal sudarytos mokestinės paskolos sutartį, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ((duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš mokėjimų paskirtyse nurodytų duomenų, daugiausiai, mokėjimai buvo atliekami už Bendrijai parduotą įrangą. Taigi, kaip matyti, minėtu laikotarpiu Bendrija atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu iš esmės visais nurodomais atvejais Bendrijai buvo susidariusi mokestinė nepriemoka (mokėjimai pagal paskolos sutartį pradelsti).

13. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aktualiu laikotarpiu valdomos Bendrijos banko sąskaitos išrašai rodo, jog atsiskaitymo eiliškumo nebuvo laikomasi ne pavieniais atvejais, o sistemingai, dėl ko turima skola valstybės biudžetui nebuvo pakankamai efektyviai mažinama. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek asmeniui esant nemokiam, bankrutuojančiam, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015), tad šiuo atveju nėra tikslinga detaliai aiškintis, kokia Bendrijos finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. Bendrija gavo 154 109,40 Eur pajamų iš veiklos, taigi jos vadovas, nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. sudaręs mokestinės paskolos sutartį, turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vykdydamas Bendrijos turimus įsipareigojimus valstybės biudžetui bei dėti maksimalias pastangas savalaikiai juos mažinti.

14. Surinktų ir aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog R. Š., būdamas mažosios bendrijos MGTR vadovu, Bendrijai turint mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2024 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis sudarė 19 453,71 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. vykdydamas atsiskaitymus su kitais bendrijos kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skirtina minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Motyvuojamoji dalis

15. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. R. Š. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.

16. Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą R. Š., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, tai, kad yra dirbantis, jo gaunamos pajamos nedidelės, jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus, baustas administracine tvarka, baudas stengiasi sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. Š. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda, kuri vertintina kaip adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei pažeidėjo asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.