- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- I-1145-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03854-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Efigis“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Efigis“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr.(15/4-1)(00880) atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje R. F. piliečiui O. S. (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr.(15/4-1)(00880).
2.1. Paaiškino, kad Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindu, konstatuodamas, kad pareiškėjas siekia atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti tam, kad legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.
2.2. Nesutikdamas su atsakovo faktinių aplinkybių, pateiktų ginčijamame sprendime, vertinimu, pareiškėjas skunde teigia, kad UAB „Bilan“ tvarko UAB „Efigis“ (toliau – ir bendrovė) bendrovės buhalterinę apskaitą pagal jai teikiamus dokumentus. Pareiškėjo žiniomis, ši bendrovė neužsiima tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, gaunant leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Bendrovė „Bilan“ klientai, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, sudaro nedaugiau nei 10 procentų visų klientų, todėl pagrindo manyti, kad bendrovė „Bilan“ įtakoja bendrovės „Efigis“ veiklą, kaip teigiama ginčijamame sprendime, nėra jokio pagrindo.
2.3. Pažymi, kad bendrovė „Efigis“ direktorius 2018 m. birželio 26 d. informavo Migracijos departamentą, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. bendrovės veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl nesuprantama, kodėl Migracijos departamento pareigūnai nebuvo informuoti dėl bendrovės veiklos vykdymo vietos pakeitimo ir kodėl Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešime jo prašė pateikti paaiškinimą, kokiu adresu įsikūręs automobilių servisas. Bendrovės direktorius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnui pagrįstai nurodė, jog jis automobilių servise jokios veiklos nevykdo, nes pagrindinis darbas yra naujos veiklos vystymas ir bendrovės pajamų didinimas, o pagrindinė funkcija yra sudaryti sutartis su tiekėjais ir užtikrinti nepertraukiamą prekių tiekimą.
2.4. Teigia, kad Migracijos departamentas laiku neišnagrinėjo jo pateikto prašymo, nes atsižvelgdamas į pažįstamų atsiliepimus apie Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnų elgesį su darbuotojais ir trečiųjų šalių dalyviais-akcininkais patikrinimo metu, nusprendė kreiptis advokato pagalbos. Apklausos metu susijaudino ir bijojo netinkamai atsakyti į bet kokius klausimus.
2.5. Pasak pareiškėjo, Migracijos departamentas klaidingai teigia, jog atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio jam vykdyti bendrovės akcininko numatytų pareigų. Nurodo, kad dėl šio sprendimo jis neturi teisės dirbti bendrovėje kaip darbuotojas, gauti algą ir tiesiogiai dalyvauti bendrovės veikloje, todėl būtent dėl jo tiesioginio dalyvavimo veikloje ši bendrovė pradėjo vykdyti naujas veiklas, dėl kurių padidėjo bendrovės apyvarta. Mano, kad Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie pagrindžia jo ir bendrovės „Efigis“ atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams – duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius, įsteigtas darbo vietas ir jose dirbančius darbuotojus, bendrovės kapitalą, jam priklausančią bendrovės akcijų dalį, todėl nei ginčijamame sprendime aptarti duomenų trūkumai, nei turėti duomenys apie jam anksčiau išduoto leidimo laikinai gyventi pagrįstumą taip pat nėra pagrindas teigti, kad bendrovės veikla yra fiktyvi Įstatymo prasme.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas, kaip bendrovės „Efigis“ dalyvis (akcininkas) 2018 m. kovo 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir su prašymu pateiktus dokumentus, buvo konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, nustatė, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ir, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų (bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, pastaruosius 6 iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė) ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
3.1. Skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog bendrovė „Bilan“ Migracijos departamentui yra gerai žinoma, nes užsiima tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, gaunant leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, t. y. bendrovė užsiima finansinių dokumentų tvarkymu bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi, ir kurios tik imituoja savo veiklą. Bendrovė „Bilan“ su bendrove „Efigis“ yra sudarę 2016 m. birželio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/04-01, šios bendrovės yra tarpusavyje susijusios. Ši aplinkybė yra vertintina visų aplinkybių visumoje. Bendrovės „Efigis“ direktorius apie bendrovės adreso pasikeitimą Migracijos departamentui turėjo pranešti per 7 dienas, kaip tai numatyta Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pirmasis prašymas dėl bendrovės veiklos patikrinimo buvo išsiųstas 2018 m. birželio 17 d., todėl bendrovės veiklos adresas buvo patikslintas ne per protingą terminą, buvo atliekami du patikrinimai vietoje vieno, dėl ko tyrimas užtruko.
3.2. Atsakovas laiko neįrodytais pareiškėjo skundo teiginius, kad jo pagrindinės funkcijos bendrovėje yra veiklos vystymas ir bendrovės pajamų didinimas ir, kad jis sudarė ledų tiekimo sutartį, malkinės medienos tiekimo ir realizavimo sutartį. Bendrovės verslo plane nurodyta, jog ji užsiima automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimu (nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ketinama pradėti naują verslo kryptį – ledų prekybą iš NVS šalių). Pagal verslo planą prekyba mediena nėra veikla, kuria užsiima bendrovė, taip pat apklaustas bendrovės vadovas V. K. nurodė, kad pareiškėjas užsiima tik prekyba mediena, todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas neužsiima jokia veikla bendrovėje, o Įstatymo 45 straipsnis numato, kad veiklos vykdymas pagal verslo planą ne trumpiau kaip 6 mėnesius – būtina leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlyga.
3.3. Mano, kad pareiškėjas ir bendrovė „Efigis“ atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrovės verslo plano sudarymo data – 2018 m., todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridedami dokumentai Migracijos departamentui buvo pateikti 2018 m. kovo 30 d. (taip pat iš pareiškėjo apklausos matyti, kad verslo planas buvo sudarytas 2018 m. vasario – kovo mėnesį), todėl buvo konstatuota, kad bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-09-03 nutartyje (adm. byla Nr. A-4839-502/2018) analogiškoje byloje pažymėjo, jog vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą; tokioje situacijoje, kai verslo planas parengtas vos prieš mėnesį iki prašymo dėl leidimo pateikimo, Bendrovė objektyviai negalėjo vykdyti veiklos bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo.
3.4. Pažymi, kad skundžiamame sprendime nebuvo konstatuota, jog bendrovė yra fiktyvi, skundžiamas sprendimas buvo priimtas kitais savarankiškais Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad nėra pagrindų konstatuoti nelegalios migracijos grėsmę. Nurodo, kad Migracijos departamentas suteikė galimybę pareiškėjui apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikė nekonkrečius, formalius ar dviprasmiškus paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, turi prisiimti būtent pareiškėjas. Apklausos metu pareiškėjo duoti pateikti atsakymai vertinami duomenų visumoje, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o netinkamas atsakymas į pavienį klausimą nėra laikomas lemiamu priimant galutinį sprendimą. Pagal įstatymų leidėjų tikslus priimant teisės normas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įmonių akcininkams, buvo siekiama sudaryti galimybę išduoti leidimus laikinai gyventi tiems bendrovių akcininkams, kurie ne tik investavo į bendrovę nusipirkdami akcijas, bet ir yra aktyviai įsitraukę į nuolatinį bendrovės valdymą, veiklos stebėseną ir kontrolę, sprendimų priėmimą bendrovės vardu. Įvertinus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nedalyvauja bendrovės vykdomoje veikloje ir jokių tikslių duomenų apie bendrovę ar joje įdarbintus asmenis nurodyti negali. Pareiškėjas pateikė paviršutiniškus duomenis apie bendrovėje įdarbintus asmenis, nenurodė darbuotojų pareigybių, kvalifikacijos ir darbo laiko, nežinojo, kokius reikalavimus turi atitikti įmonė ir užsienietis, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, negalėjo pagrįsti jo buvimo būtinumo Lietuvoje vykdant bendrovės veiklą.
3.5. Migracijos departamentas sutinka, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau, nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių – būtinybės surinkti visą susijusią informaciją. Ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei informaciją. Be to, ginčijame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vertinant tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir vėliau atlikus patikrinimą. Nauji su pareiškėjo skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste (I tomas, b. l. 56-60).
3.6. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kurio užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra R. F. pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. kovo 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I tomas, b. l. 61-73). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Sąrašą valstybių, kuriose lankėsi ir (ar) gyveno pastaruosius 10 metų iki atvykimo į Lietuvos Respubliką (I t., b. l. 74-75), anksčiau jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančio iki 2018 m. birželio 21 d., kopiją (I t., b. l. 76), R. F. piliečio paso kopiją (I t., b. l. 77-86), Luminor Bank AB sąskaitos išrašą (I t., b. l. 116), UAB „Efigis“ 2018 m. verslo planą (I t., b. l. 87-115), Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „Efigis“ (I t., b. l. 117-118), UAB „Efigis“ akcininkų sąrašą (I t., b. l. 119), UAB „Efigis“ 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 27 d. laikotarpio balansą (I t., b. l. 122-123) ir pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., 124), 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio balansą (I t., b. l. 127-128) ir pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., b. l. 129), Metinę pelno mokesčio deklaraciją (I t., b. l. 130-131), pareiškėjo 2012 m. gegužės 22 d. su UAB „Aifita“ sudarytos darbo sutarties su priedais kopiją (I t., b. l. 132-136), pareiškėjo 2018 m. kovo 28 d. su UAB „Efigis“ sudarytos darbo sutarties kopiją (I t., b. l. 137-138), kitų UAB „Efigis“ darbuotojų darbo sutarčių kopijas (I t., b. l. 140-151), pareiškėjo sudarytų UAB „Efigis“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 154-157), UAB „Efigis“ 2017 m. gruodžio 30 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolą (I t., b. l. 158-159), UAB „Efigis“ 2018 m. kovo 16 d. su UAB „Autoera“ sudarytą prekių tiekimo sutartį Nr. 20180316EF1 (I t., b. l. 160-161), UAB „Elmova“ 2018 m. kovo 13 d. su UAB „Efigis“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį (I t., b. l. 162), su UAB „Bilan“ 2016 m. birželio 1 d. sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį (I t., b. l. 163-166), 2018 m. kovo 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-3 (I t., b. l. 167-170), Šiaulių banko Vilniaus filialo išrašą iš UAB „Efigis“ sąskaitos (I t., b. l. 171-182, 183-194), UAB „Efigis“ išrašytų sąskaitų faktūrų sąrašą (I t., b. l. 195-197) ir PVM sąskaitas faktūras (II t., b. l. 1-9), gautų PVM sąskaitų faktūrų sąrašą ir PVM sąskaitas faktūras (II t., b. l. 10-12, 13-21). Taip pat Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. papildomai pateikė: 2018 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarį Nr. 01-18 (II t., b. l. 54-57); 2018 m. balandžio 10 d. su UAB „AD Baltic“ sudarytą ilgalaikę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5117-18/04 (II t., b. l. 58-62); 2018 m. gegužės 30 d. su UAB „Alauša“ sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį (II t., b. l. 63-65); 2018 m. birželio 21 d. su UAB „Biovela trade company“ sudarytą prekių tiekimo sutartį (II t., b. l. 66-69).
5.1. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra nagrinėjamas bendra tvarka. Tačiau prašymo nagrinėjimas užtruko vertinant, ar nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą gyventi. Nurodyta planuojama sprendimo priėmimo data – 2018 m. liepos 30 d., taip pat išaiškinta teisė, kol bus sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kreiptis daugkartinės nacionalinės vizos (II t., b. l. 39).
5.2. Migracijos departamentui kilo pagrįstų įtarimų dėl bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir minėto užsieniečio ketinimų Lietuvos Respublikoje, todėl 2018 m. birželio 12 raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių dėl bendrovės „Efigis“ vykdomos veiklos patikrinimo (II t., b. l. 42).
5.3. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu pateikė Migracijos departamentui apie bendrovės „Efigis“ patikrinimo medžiagą (II t., b. l. 44-49). Gavęs papildomos informacijos apie bendrovės „Efigis“ galimą vykdomos veiklos vietą, 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą su prašymu pratęsti bendrovės „Efigis“ veiklos patikrinimą patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 50). Todėl Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu dar kartą pateikė bendrovės „Efigis“ papildomą patikrinimo medžiagą (II t., b. l. 51-52).
5.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, pareiškėjo paaiškinimais, pateiktais dokumentais, įvertinęs surinktą patikrinimo medžiagą, 2018 m. spalio 23 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuodamas, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, be to, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. (II tomas, b. l. 118-123).
6. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas). Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
6.1. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti prašymų nagrinėjimo terminai gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo. Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę.
6.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Aprašo 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis).
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires (toliau – ir Gairės). Pagal Gairių 22.3 punktą Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
6.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas yra ne įmonės įsteigimas o reali, vykdoma teisėta veikla (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
6.5. Todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (LVAT administracinėse bylose Nr. A-2005-662/2016, Nr. eA-3398-858/2017).
7. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šią veiklą pareiškėjas grindė tuo, jog jis yra UAB „Efigis“ akcininkas. Byloje esančios Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir VĮ Registrų centro Duomenų apie juridinio asmens dalyvius 2018 m. kovo 30 d. išrašas su istorija patvirtina, kad užsienietis Bendrovės 14 000 vnt. vardinių akcijų įsigijo 2018 m. kovo 1 d. iš Bendrovės direktoriaus ir jo sutuoktinės (I tomas, b. l. 154-157, II t. b. l. 86-87). Prašymo pateikimo dienai, pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2018 m. birželio 21 d. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
8. Byloje esantis Juridinių asmenų registro Išplėstinis išrašas patvirtina, kad UAB „Efigis“ įstatinio kapitalo dydis – 30 000 Eur, vardinių paprastųjų akcijų skaičius 30 000 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 1 Eur (II tomas, b. l. 79-82). Išrašo duomenimis Bendrovės buveinė – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Analogiškas adresas nurodytas ir pareiškėjo pateiktose UAB „Efigis“ sudarytose sutartyse dėl prekių ir paslaugų teikimo, negyvenamųjų patalpų nuomos. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis taip pat nurodė, kad bendrovė „Efigis“ veiklą vykdo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (I tomas, b. l. 64).
9. Iš Išrašo taip pat matyti, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti pelno siekiančią ūkinę-komercinę veiklą, užtikrinančią privačių interesų tenkinimą. Bendrovė taip pat gali užsiimti bet kokia veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Licencijuojamą ar kitą specialaus leidimo reikalaujančią veiklą Bendrovė gali pykdyti tik gavusi atitinkamus leidimus ar licencijas. Pateiktame Bendrovės 2018 m. verslo plane deklaruojama, kad bendrovė užsiima lengvųjų automobilių remontu ir technine priežiūra. Taip pat nurodyta, kad Bendrovė servizo veiklą vykdo nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , Vilnius (I tomas, b. l. 90). Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ketinama pradėti naują verslo kryptį – ledų prekybą iš NVS šalių (I t., b. l. 115). 2017 metų finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte bendrovė „Efigis“ deklaruoja užsiimanti variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto (kodas 452000) ir variklinių transporto priemonių atsarginių ir pagalbinių reikmenų didmenine prekyba (kodas 453100) (II t., b. l. 73).
10. Bendrovė 2016 m. birželio 1 d. yra sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su bendrove „Bilan“. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad minėta bendrovė Migracijos departamentui yra gerai žinoma kaip užsiimanti tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, gaunant leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, t. y. bendrovė užsiima finansinių dokumentų tvarkymu bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi, ir kurios tik imituoja savo veiklą. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba ne kartą atliko patikrinimus užsieniečių valdomų įmonių, kurios susijusios su bendrove „Bilan“, buveinių adresais: (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius (šiais adresas nuolatos steigiamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai) ir nustatė, kad šios įmonės realiai jokios veiklos nevykdė.
11. Atsakovui kilus įtarimų dėl bendrovės „Efigis“ veiklos realumo, buvo inicijuotas šios bendrovės veiklos patikrinimas. Migracijos valdybos pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr.10-PR2-31837 nurodė, jog 2018 m. liepos 31 d. 11.50 val. nuvyko patikrinti, ar adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip nurodyta Verslo plane, yra bendrovės „Efigis“ autoservisas ir kiek darbuotojų jame dirba. Patikrinimo metu nustatyta, kad ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokių iškabų ar reklamų apie šiuo adresu esantį autoservisą nėra. Apėjus visą pastatą iš Panerių gatvės, nustatyta, kad pastate yra įsikūrusios kelios parduotuvės, o iš kiemo pusės vyksta griovimo darbai. Patikrinimo metu nepavyko nustatyti, kur yra bendrovės autoservisas (I tomas, b. l. 45).
12. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui pateikė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01-18, sudarytą 2018 m. gegužės 1 d. tarp bendrovės „Ermingis“ ir bendrovės „Efigis“, pagal kurią bendrovė „Efigis“ vieneriems metams išsinuomojo 136,78 kv. m bendrojo naudojimo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas inventorizacinės apskaitos byloje indeksais 4400-1581-38:7483 (II t., b. l. 54-57).
13. Migracijos valdybos pareigūno 2018 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad vykdant patikrinimą, nuvykta adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra automobilių servisas, priklausantis bendrovei „Efigis“, kurios vadovas V. K. paaiškino, jog pareiškėjas servise jokios veiklos nevykdo, o prekiauja mediena (II tomas, b. l. 52).
14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. buvo apklaustas raštu Migracijos departamente (užpildė apklausos lapą; II t., b. l. 92-97). Susipažinus su pareiškėjo atsakymais į apklausoje užduotus klausimus dėl Bendrovės veiklos, matyti, kad jis negalėjo nurodyti Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio bei visų bendrovės akcijų skaičiaus. Atsakydamas į klausimus apie Bendrovės registracijos adresą, pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur yra įkurtos 7 darbo vietos, o adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra Bendrovės buveinė. Pažymėtina, kad byloje kitų duomenų apie Bendrovės biurą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra. Šio adreso pareiškėjas nenurodė ir teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Visuose Bendrovės dokumentuose nurodomas vienintelis bendrovės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas apklausos metu taip pat negalėjo paaiškinti, kam ir kokią pinigų sumą bendrovė moka už biuro nuomą.
15. Pareiškėjas, aiškindamas apie savo atliekamas funkcijas Bendrovėje ir asmeninį indėlį į jos veiklos vystymą, paaiškino, jog susitarė dėl valgomųjų ledų tiekimo iš Ukrainos, įnešė į Bendrovės apyvartą pinigų automobilio, skirto ledams gabenti, ir kitos įrangos įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė prašymo pateikimo dienai deklaravo tik automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą. Pagal Verslo planą Bendrovė tik nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ketino pradėti naują verslo kryptį – ledų prekybą iš NVS šalių. Bendrovės vadovas V. K. Migracijos valdybos pareigūnams teigė, kad pareiškėjas užsiima medienos prekyba, o ne prekyba ledais. Be to, kaip matyti iš apklausos lapo, pareiškėjas vienu iš bendrovės klientų nurodė „Lidl“, tačiau byloje nėra jokių sutarčių ar kitų dokumentų, patvirtinančių UAB „Efigis“ komercinius ryšius su „Lidl“. Kitų Bendrovės klientų pareiškėjas įvardinti negalėjo, neprisiminė. Aiškino, kad dėl prekybos ledais bendrauja su Kaune veikiančios bendrovės komercijos direktoriumi. Konkrečių prekybos ledais vietų pareiškėjas neprisiminė. Atsakydamas į klausimą, kaip klientai atsiskaito už paslaugas, pareiškėjas teigė, kad už mažomis sumomis įkainotas paslaugas klientai atsiskaito grynaisiais pinigais, o jei sumos didesnės – pinigai pervedami į Bendrovės banko sąskaitą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie bendrovės įplaukas grynaisiais pinigais.
16. Atsakydamas į klausimą apie 2017 m. bendrovės pajamas bei gautą pelną ar patirtus nuostolius, pareiškėjas paaiškino, kad bendrovės akcijas jis įsigijo 2018 m. kovo mėnesį, o 2017 m. bendrovės finansiniai duomenys jam nėra žinomi, nors toje pačioje apklausoje teigė, kad sudarinėjo Bendrovės verslo planą 2018 metams, kuriame pateikiami 2017 metų veiklos rodikliai. Iš pareiškėjo atsakymų į klausimus taip pat matyti, kad jis, būdamas Bendrovės akcininkas, nedalyvavo nei viename bendrovės akcininkų susirinkime. Kai tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, eilinis (metinis) visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos.
17. Taigi, kaip matyti, pareiškėjo paaiškinimai apie Bendrovės veiklą bei savo funkcijas joje yra gana abstraktūs, paviršutiniški, jokių jo, kaip akcininko ar kaip darbuotojo, veiklos Bendrovėje objektyvių įrodymų nepateikė. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo dėka Bendrovė išplėtė veiklos sritis ir kad dėl jo veiklos padidėjo veiklos pajamos, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo būtinumo betarpiškai dalyvauti Bendrovės veikloje.
18. Pareiškėjo skundo teismui teiginiai, kad apklausos Migracijos departamente metu jis jautė įtampą, dėl to teikė neišsamius atsakymus dėl Bendrovės veiklos ir savo funkcijų joje, nepaneigia aukščiau padarytų išvadų dėl pareiškėjo veiklos Bendrovėje. Kaip matyti iš bylos dokumentų, 2018 m. spalio 11 d. atliekamos apklausos metu Migracijos departamente kartu su pareiškėju dalyvavo ir jo advokatė, kuri aktyviais veiksmais bandė padėti jam atsakyti į apklausos lape pateiktus klausimus (II t. b. l. 116). Jokių duomenų, kad pareiškėjas patyrė Migracijos departamento pareigūnų spaudimą apklausos metu, nėra. Todėl būtent užsienietis turi būti suinteresuotas kuo išsamių atsakymų, įrodinėjant savo buvimo Lietuvoje tikslus, išsamumu.
19. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aplinkybių visumą, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad nėra įrodyta Bendrovės veikla pagal Verslo planą 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (2018 m. kovo 30 d.). Kaip matyti, dauguma Bendrovės sutarčių, sudarytų vystant Verslo plane nurodytą transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą yra sudarytos po pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą. Be to, pats pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu taip pat iš esmės patvirtino, kad Bendrovės verslo planas jo ir bendrovės direktoriaus buvo rengiamas 2018 m. vasario-kovo mėnesiais. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai patvirtina Bendrovės veiklą po 2018 m. kovo 30 d., kai tuo tarpu Įstatymas reikalauja įrodyti Bendrovės veiklą 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Todėl vien tai, kad Bendrovė atitinka Įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų skaičiaus, įstatinio kapitalo dydžio, dar nereiškia, kad yra teisinis pagrindas pripažinti bendrovės atitikimą Įstatymo reikalavimams, turi būti tenkinamos visos kitos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų ir bendrovės „Efigis“ patikrinimo metu surinktų dokumentų visumą, daro išvadą, kad bendrovė „Efigis“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, veiklos pobūdį ir sąlygas) neatitinka tikrovės.
21. Taigi, išnagrinėjus turimus dokumentus, įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje). Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
22. Vadovaujantis Gairių 22.1, 22.3.3 punktais, LVAT praktika (LVAT administracinėse bylose Nr.A-4046-756/2015, Nr. A-2005-662/2016, Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktais dokumentais Migracijos departamentui patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Ginčijamame sprendime Migracijos departamentas pateikė išsamų aplinkybių vertinimą pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, kuris patvirtina aukščiau nurodytą išvadą. Todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
23. Pareiškėjo skundo argumentas, kad sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi priimtas nesilaikant Įstatyme nustatyto termino, nepaneigia šio sprendimo teisėtumo. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas procedūrinis pažeidimas būtų apribojęs objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmė Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl įrodymų, būtinų teisingo sprendimo priėmimui rinkimo. Prašymo nagrinėjimo laikotarpiu UAB „Efigis“ veiklos patikrinimas buvo pratęstas Bendrovei laiku (per Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą terminą) nepateikus duomenų apie jos veiklos vietos pasikeitimą. Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiškėjas buvo nuolat informuojamas apie jo prašymo nagrinėjimo eigą, pasibaigus ankstesnio leidimo laikinai gyventi galiojimui, pareiškėjui buvo išaiškinta teisė teikti prašymą dėl daugkartinės vizos išdavimo.
24. Atsižvelgus į visas išdėstytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.
25. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.
26. Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktai, numatantis, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas). Būtent šiais pagrindais rėmėsi Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakyta išduoti tuo pagrindu, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra atsakovo surinkti duomenys, taip pat duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, kai šie duomenys neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo padarytos išvados. Leidimo neišdavimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
28. LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
29. Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog Migracijos departamentas pažeidė jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminą, tačiau šis pažeidimas nelaikomas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, nes atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo nustatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.
30. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. sprendimas Nr.(15/4-1)(00880) paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).
31. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
32. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.