Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., V. S., R. K., A. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 28 d. protokolu Nr. 17, Kauno 67-osios bendrijos 9-ojo namo gyventojų susirinkime buvo nutarta (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 11J1p pasidalinti taip: Nr. 1– E. M., Nr. 2 – I. D., Nr. 3 – R. B., Nr. 4 V. M., Nr. 5 – Gediminui degučiui, Nr. 6- L –O. S., Nr.7- V. S. (b. l. 9) iš pastato dalių paskaičiavimo matyti, jog E. M. atiteko patalpa Ū-1, 13,79 ploto, 0,16 dalis, I. D. – patalpa Ū-2, 13,61 ploto, 0,16 dalis, R. B. – Ū-3, 0,12 ploto, 0,1 dalis, V. M. Ū-4, 10,37 ploto, 0,12 dalis, G. D. –Ū-5, 16,81 ploto,0,20 dalis, L.-O. S. Ū-6, 13,3 m² ploto, 0,16 dalis, V. S. – Ū-7, 8,71 ploto, 0,10 dalis (b. l. 10-11). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog 0,9 pastato priskirtos nuosavybės teise butams: 2/10 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), 16/100 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), 12/100 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 21/50 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K. ir A. K., 21/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. J., ir 16/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai G. R. (b. l. 14, 75-79), tai reiškia, jog 10/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė registre neregistruota. G. R. šio pastato dalį įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 22-25, 26-27). Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. VĮ Kauno įmonės registrų centras Kauno filialas pateiktos informacijos matyti, jog p 1/100 ginčo astato buvo paskirta V. S., tačiau duomenų apie šios dalies privatizavimą nėra (b. l.16-17). Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai E. J., R. K. ir A. K. pareiškimais sutinka, kad G. R. sudarytų privatizavimo sutartį, dėl šių dalių jokių pretenzijų neturi ir nereikš, taip pat jie patvirtino, jog pareiškėja valdo ir rūpinasi ne tik jai priklausančia 16/100 pastato dalimi, tačiau 10/100 dalimi, kurią jai perdavė V. S. (b. l. 18, 19). V. S. pareiškime nurodyta, jog G. R. 10/100 pastato dalimi naudojasi nuo 2005 m. ir jis jai jokių pretenzijų neturi ir nereiškia ir ateityje nereikš ir neprieštarauja, jog ji šią pastato dalį privatizuotų (b. l. 20). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus rašto (b. l. 22) matyti, jog Ūkinis pastatas 111I1p. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl savivaldybė nepriima sprendimų dėl šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo (b. l. 22). Iš 1997 m. gegužės 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo matyti, jog buvo įsakyta teisiškai įregistruoti (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijos vardu pastatus (duomenys neskelbtini): Ūkio pastatą 11I1p, pastato užstatymo plotas – 86,08 kv. m. (b. l. 113). Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 18, 19, 20) yra pagrindas dalyti išvadą, jog pareiškėja nepertraukiamai nuo 2005 m. vasaros valdo ir naudojasi 10/100 ūkinio pastato, esančio A. J. pr. 9, kurio kodas 111I1p, kurio unikalus Nr. 1991-4100-8120, dalimi.

Nors iš 1997 m. lapkričio 28 d. protokolo (b. l. 9) matyti, jog 10/100 ūkinio pastato dalis buvo paskirta V. S., jis savo teisių negynė, nuosavybės teisės į šią turto dalį nekilnojamojo turto registre neįregistravo, per visą turto valdymo savo teises į pareiškėjos atvirai valdomą turtą nepareiškė, o atvirkščiai, iš jo pareiškimo (b. l. 20) matyti, kad jis pareiškia, jog sutinka, kad pareiškėja įgytų nuosavybės teisėn 10/100 ūkinio pastato dalį, į kurią nuosavybės teisės VĮ „Registrų centras“ nėra registruotos.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiškinamas atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Byloje nėra duomenų, kad turtas į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teisę būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė (b. l. 22, 51-56).

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas nustatytinas, nes yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėja nei sandoriu, nei kitais pagrindais nėra įgijusi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kodas 111I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, todėl pareiškėja nėra šios turto dalies savininkė.

2. Ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kodas 111I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/100 dalis nėra valstybės ir savivaldybės nuosavybė; nuosavybė į ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kodas 111I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/100 dalis nėra registruota valstybiniame registre.

3. Pareiškėja, sąžiningai įgijusi daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką - daugiau nei 10 metų, t. y., nuo 2005 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja G. R., tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, nes 10/100 ūkinio pastato dalies valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, t. y., V. S. savo valia perdavė daiktą valdyti pareiškėjai (b. l. 20).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), pareiškėja sandėliuką valdė kaip savą, nesislapstydama, tai patvirtina, kitų ūkinio pastato bendraturčių pareiškimai (b. l. 18, 19).

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai, ką patvirtina pareiškėjos paaiškinimai ir ūkinio pastato bendraturčių pareiškimai (b. l. 18,19)

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad, paskelbus apie bylos nagrinėjimą viešai teismo tinklapyje, kitų suinteresuotų asmenų į bylą neįstojo, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Bylinėjimosi išlaidos.

Byloje patirtos 28,85 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 10/100 dalių pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Priteisti iš pareiškėjos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,85 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 85 ct) valstybei, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.