Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistojo Ž. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Ž. R. bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvinamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ž. R. pagal BK 121 straipsnį, 122 straipsnį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

G. G. pagal BK 170 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu O. T. pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnį 1 dalį, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Ž. R. nuteistas už tai, kad iki 2015-01-07 tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta sukūrė proklamacijų „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“,„TAUTIETI“ tekstą, kurių turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms, siekiant jas niekinamai išskirti, įžeisti, įvykdant socialistinę revoliuciją Lietuvoje. Šio turinio proklamacijų pagamino nenustatytą kiekį ir nenustatytoje vietoje, jas platino neformalaus judėjimo, prisistatančio tautiniais socialistais, nacionaldarbininkais internetiniame tinklalapyje www.ltnacionalistas.wordpress.com.

1.1. 2014-09-14, tikslus laikas nenustatytas, šio turinio proklamacijas „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“ viešai platino priklijuodamas ant (duomenys neskelbtini) namo sienų, Panevėžio mieste,2014-09-18, apie 7.51 val., šio turinio proklamacijas viešai platino priklijuodamas ant (duomenys neskelbtini) namo sienų, Panevėžio mieste, 2014-09-21 šio turinio proklamacijas viešai platino priklijuodamas (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste.

1.2. Ž. R. iki 2014-10-17, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sukūrė proklamacijų „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“ ir „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“ „TAUTIETI ATMINK, KAD...“ tekstus, kurių turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms, siekiant jas niekinamai išskirti, įžeisti, įvykdant socialistinę revoliuciją Lietuvoje. Šio turinio proklamacijų „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“ pagamino ne mažiau kaip 335 vnt. ir proklamacijų „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“ „TAUTIETI ATMINK, KAD...“ ne mažiau kaip 28 vnt., kurias laikė ir gabeno iki 2014-10-17 16.35 val., kai kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 115 kilometre Ž. R. vairuojamame automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio salone buvo rasta ir paimta 335 vnt. proklamacijų su tekstu „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“, 28 vnt. proklamacijų su tekstu „LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ!“, „TAUTIETI ATMINK, KAD...“.

1.3. Ž. R. iki 2015-01-07 pagamino nenustatytą kiekį proklamacijų „TAUTIETI“, kurių turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms, siekiant jas niekinamai išskirti, įžeisti, įvykdant socialistinę revoliuciją Lietuvoje ir nenustatytoje vietoje, jas laikė. Šio turinio proklamacijas 2015-01-07, apie 7.30 val., išplatino ant Radviliškio rajono savivaldybės pastato, adresu Aušros g. 10, Radviliškio m., pakabindamas skelbimų lentoje.

1.4. Ž. R. iki 2015-02-25 tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytoje vietoje laikė nenustatytą kiekį proklamacijų „TAUTIETI“ , kurios turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms, siekiant jas niekinamai išskirti, įžeisti, įvykdant socialistinę revoliuciją Lietuvoje. 2015-02-25 apie 10.00 val., turėdamas tikslą platinti, atvykęs apklausai į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu Aušros al.19, Šiauliai, parsigabeno 5 vnt. proklamacijų „TAUTIETI“ ir jas viešai platino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu Aušros al. 19. Šiauliai, tarnybiniuose kabinetuose Nr. 221, 321, 321A, 334 ir 263.

1.5. Ž. R. iki 2015-03-19, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sukūrė proklamacijų „TAUTIETI“ ir „ŠALIN EURĄ“ tekstus, kurių turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms, siekiant jas niekinamai išskirti, įžeisti, įvykdant socialistinę revoliuciją Lietuvoje. Šio turinio proklamacijų pagamino ne mažiau kaip 170 vnt. „TAUTIETI“ ir ne mažiau kaip 473 vnt. „ŠALIN EURĄ“, kurias pargabeno ir laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2015-03-19, kol kratos metu 643 proklamacijos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 1 dalyje.

1.6. Ž. R. buvo kaltinimas tuo, kad jis kūrė organizacijas, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorinį vientisumą ir dalyvavo tokių organizacijų veikloje ir viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, bei turėdamas tikslą platinti gamino, platino ir laikė dalykus, kuriuose niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 121 straipsnyje, 122 straipsnyje, G. G. buvo kaltinamas tokių proklamacijų laikymu, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Motyvuojamoji dalis

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo Ž. R. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Vienas saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų nustatytas BK 170 straipsnyje. Aiškinant ir taikant jį nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad ją įgyvendinant buvo tariamai kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta vadinamoji „neapykantos kalba“, angl. hate speech). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis veiksnius (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perin?ek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, § 204–212, su tolesnėmis nuorodomis):

9.2. tai, ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas. Vertindamas šį aspektą EŽTT yra itin „jautrus“ pernelyg bendro pobūdžio teiginiams, kuriais puolama arba negatyviai pateikiama visa etninė, religinė ar kita grupė. EŽTT sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką (2012 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją, peticijos Nr. 1813/07, § 54);

9.3. tai, kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą (Didžiosios kolegijos 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, § 133, 147, su tolesnėmis nuorodomis).

10. Pažymėtina, kad EŽTT sprendimą dėl saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo bylose dėl „neapykantos kalbų“ paprastai lemia įvairių veiksnių sąveika, o ne izoliuotai vertinamas vienas iš jų. Taigi Konvencijos 10 straipsnio reikalavimų vertinimas aptariamos kategorijos bylose yra labai susijęs su konkrečios bylos kontekstu (Perin?ek prieš Šveicariją, § 208).

11. BK 170 straipsnio (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už gaminimą, įsigijimą, siuntimą, gabenimą, laikymą dalykų, turint tikslą juos platinti, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba minėtų daiktų platinimą. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnyje, pagrindinis objektas yra žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas ir lygiateisiškumas su kitais žmonėmis, papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. BK 170 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudaro aktyvūs veiksmai – tam tikro turinio vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui. Juose privalo būti pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę. Vieši pareiškimai skiriami tam, kad adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas – būtų atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamą nusistatymą. Vieši pareiškimai daromi žodžiu (viešos paskaitos, diskusijos, dalyvavimas konferencijose ir kt.), raštu (platinimas lapelių, plakatų, siuntinėjimas laiškų, interneto žinučių ir pan.) ar per masines informavimo priemones. Atsakomybei pakanka bent vieno iš šių veiksmų. BK 170 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad savo viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar per masinės informacijos priemonę tyčiojasi, niekina, skatina neapkęsti arba kursto diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį ir nori tai daryti. Dėl kokių motyvų jis tai daro, atsakomybei reikšmės neturi.

12. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. R. sukūrė proklamacijų ,,TAUTIETI“, ,,LAISVĘ LIETUVAI!UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI!“, ,,LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI, ATMINK, KAD....“, ,,ŠALIN EURĄ!“ tekstus, pagamino minėtų proklamacijų gana didelį kiekį (,,LAISVĘ LIETUVAI!UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI!“ – ne mažiau, kaip 335 vnt., ,,LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI, ATMINK, KAD....“ – ne mažiau, kaip 28 vnt., ,,TAUTIETI“ – ne mažiau, kaip 170 vnt., ,,ŠALIN EURĄ“ – ne mažiau, kaip 473 vnt.), proklamacijas laikė tiek savo namuose (,,TAUTIETI“ – ne mažiau, kaip 170 vnt., ,,ŠALIN EURĄ“ – ne mažiau, kaip 473 vnt.), tiek kitose nenustatytose vietose, gabeno automobiliu (,,LAISVĘ LIETUVAI!UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI!“ – 335 vnt., ,,LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI, ATMINK, KAD....“ – 28 vnt.) bei minėtas proklamacijas viešai platino įvairiose vietose įvairiais būdais – neformalaus judėjimo, prisistatančio tautiniais socialistais, nacionaldarbininkais internetiniame puslapyje, priklijuodamas proklamacijas Smėlynės gatvėje, Panevėžio mieste, pakabindamas skelbimų lentoje ant Radviliškio rajono savivaldybės pastato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Nuteistasis Ž. R. minėtų nustatytų faktinių bylos aplinkybių savo apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, Ž. R. tvirtina, jog savo idėjas ir įsitikinimus reiškė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytais būdais. Susipažinus su faktiniais bylos duomenimis, matyti, jog tokie Ž. R. aiškinimai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti įrodymai.

13. Vienas iš pagrindinių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje, kuriais grindžiama Ž. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 1 dalyje, yra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. L. pateikta 2015 m. birželio 5 d. išvada Nr. EAN – 18. Ekspertas L. L., ištyręs jam pateiktų dviejų proklamacijų ,,TAUTIETI“ ir ,,ŠALIN EURĄ“ tekstą, išvadoje konstatavo, kad proklamacijoje ,,TAUTIETI“ sąvokos - JAV kolaborantai, liberal-kapitalistiniai nusikaltėliai, okupacinis režimas – vartojamos apibendrintai ir žymi žmonių grupes, skiriamas socialinės padėties (užimamų pareigų), įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Tiek aiškiai menkinamieji vertinamieji epitetai - JAV kolaborantai, liberal-kapitalistiniai nusikaltėliai, okupacinis režimas, tiek svarstymo turinys aiškiai implikuoja žmonių grupių, skiriamų socialinės padėties (užimamų pareigų), įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, antrarūšiškumą, menkumą – tai įžeidu. Proklamacijoje „TAUTIETI“ komunikacijos aktu išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš žmonių grupes, skiriamas socialinės padėties (užimamų pareigų), įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu (junkitės į mūsų gretas ir kartu stokime į kovą... visoje Lietuvoje kurkite nesmurtinio pasipriešinimo grupes kovai su okupaciniu režimu), o komunikacijos akto sėkmingumas beveik neabejotinas dėl raginamų veiksmų pobūdžio. Taip pat pasakymo autorius skleidžia neapykantą šių žmonių grupių atžvilgiu - siekia jas niekinamai išskirti, įžeisti. Proklamacijoje ,,ŠALIN EURĄ“ esančios sąvokos – valdžioje esantys lietuvių tautos genocido vykdytojai ir nepriklausomos Lietuvos išdavikai, valdžioje sėdintys JAV-NATO-ES kolaborantai, valdžią užgrobę JAV-ES okupantų pakalikai, JAV-ES liberal-kapitalistiniai okupantai – vartojamos apibendrintai ir žymi žmonių grupes, skiriamas socialinės padėties (užimamų pareigų), įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Menkinamąja leksika, viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama suniekinti, pasityčioti iš visuomenės grupių, skiriamų socialinės padėties (užimamų pareigų), įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Proklamacijoje ,,ŠALIN EURĄ“ komunikacijos aktu išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš žmonių grupes, skiriamas socialinės padėties (užimamų pareigų), įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu (kviečiame visus laisvę ir socialinį teisingumą mylinčius piliečius jungtis į mūsų gretas ir kartu stoti į politinę kovą prieš JAV-ES liberal-kapitalistinius okupantus bei vietos pakalikus), o komunikacijos akto sėkmingumas beveik neabejotinas dėl raginamų veiksmų pobūdžio. Taip pat pasakymo autorius skleidžia neapykantą šių žmonių grupių atžvilgiu-siekia jas niekinamai išskirti, įžeisti. Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, jog nuožmaus tyčiojimosi ir niekinimo objektu tampa socializmo propagavimo kontekste įžeidžiamai ir niekinamai apibūdinamos kai kurios valstybės (JAV) ar jų tam tikri junginiai (ES, NATO), jų piliečiai kaip tam tikrų tautų atstovai. Tie atstovai įvardijami kaip okupantai. Taigi tyčiojamasis, kurstoma nesantaika ir skatinama neapykanta žmonių grupėms dėl kilmės. Interneto tinklapiuose tautiniai.socialistai@yandex.ru ir http://ltnacionalistas.wrdpress.com įvairiose skiltyse yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ir kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų (t. 9, b. l. 28–57). Nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde kritikuoja tyrimą atlikusio eksperto L. L. pateiktą išvadą, o taip pat kelia klausimą dėl eksperto L. L. kompetencijos, netgi prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl eksperto L. L. duodamų žinomai melagingų išvadų, tačiau šių savo argumentų nepagrindžia jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis. Sprendžiant specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas. Susipažinus su eksperto L. L. pateikta išvada, matyti, jog išvada atitinka specialisto išvadai keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas, taipogi, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti eksperto L. L. kompetencija, jokių svarių ir pagrįstų argumentų dėl netinkamos eksperto kvalifikacijos, žinių trūkumo ar eksperto L. L. pateiktos išvados, kaip įrodymų šaltinio BPK 20 straipsnio prasme, patikimumo, savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis Ž. R.. Be to, ekspertas L. L. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, kur patvirtino savo pateiktą išvadą bei papildomai paaiškino, jog, ištyręs jam pateiktą medžiagą, proklamacijas, padarė išvadą, jog jose kurstoma neapykanta, skatinama diskriminuoti žmonių grupę dėl socialinės padėties, pažiūrų, faktiškai tai yra kalba apie Lietuvos piliečius, apie Lietuvos žmonių daugumą, teiginiai nukreipti prieš Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės nustatytos ne vien tik eksperto L. L. pateiktos išvados pagrindu, bet įvertinus bylos įrodymų visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

14. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 1 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad minėtos aplinkybės yra nustatytos. Ž. R. ne dėl atsitiktinumo vieną kartą, bet sistemingai, kurdamas proklamacijas, kuriose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma žmonių grupės diskriminacija dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, šias proklamacija patalpindamas į internetinę erdvę, o taip pat platindamas kitais būdais (klijuodamas ant pastatų, įteikdamas įvairiems asmenims asmeniškai), veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į nurodytai žmonių grupei priklausančius asmenis, iš jų tyčiojosi ir juos niekino. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, savo įsitikinimų įgyvendinimas niekinant ar tyčiojantis iš socialinės grupės yra nesuderinama su konstitucine teise ir Konvencija, tokia Ž. R. veika buvo pavojinga ir teismo pripažinta nusikalstama – pagamintas, laikomas, išplatintas didelis kiekis proklamacijų, tokia informacija buvo skleidžiama internetiniame puslapyje. Viešojoje erdvėje Ž. R. paskleistų proklamacijų turinys, jose vartojami žodžiai, simboliai, proklamacijų kiekis patvirtina, kad jis atvirai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais, padarė motyvuotas išvadas dėl Ž. R. kaltės bei teisingai Ž. R. veiką kvalifikavo pagal BK 170 straipsnio 1 dalį.

15. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 1 dalyje buvo pareikštas ir G. G., t. y. G. G. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įgijo nenustatytą kiekį proklamacijų „TAUTIETI“ ir „ŠALIN EURĄ“, kurių turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms, siekiant jas niekinamai išskirti, proklamacijas parsigabeno ir laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. kovo 19 d., 7.15 val. kol kratos metu proklamacijas „TAUTIETI“ – 2 vnt. ir „ŠALIN EURĄ“ – 3 vnt. buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad neįrodyta, jog G. G. laikė penkias proklamacija turėdamas tikslą jas platinti, todėl skundžiamu nuosprendžiu G. G. pagal BK 170 straipsnio 1 dalį išteisino. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad vien tik proklamacijų, kuriose niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, laikymas neužtraukia atsakomybės pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodytas ir tikslas jas platinti. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatyta, kad G. G. platino proklamacijas, kūrė proklamacijų tekstus, be to, G. G. namuose buvo rastos tik penkios proklamacijos, proklamacijos nebuvo slepiamos, dvi iš jų policijos pareigūnams atidavė pats G. G..

17. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad aplinkybė, jog kratos metu G. G. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos tik penkios proklamacijos, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad G. G. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad G. G. glaudžiai bendravo su Ž. R., aktyviai dalyvavo mitinguose, susibūrimuose, kuriuose buvo dalinamos minėtos proklamacijos. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, leidžia teigti, kad kratos metu G. G. namuose rastos ir paimtos proklamacijos buvo laikomos turint tikslą jas platinti. Su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

18. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 170 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą platinti, gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino. BK 170 straipsnio 1 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – gaminimas, įsigijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – dalykai, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Tikslas platinti dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tokių dalykų platinimo konkretus būdas turi būti nustatytas ne prielaidų pobūdžio samprotavimais, o įrodymais, t. y. baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Susipažinus su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, matyti, kad neginčytinų faktinių duomenų, paneigiančių G. G. aiškinimus, jog jis kaip žurnalistas domisi įvairiais klausimais ir susipažįsta su įvairiais duomenimis, todėl ir penki lapeliai (proklamacijos) rasti jo namuose, buvo viena iš jo darbo priemonių, jam yra tekę rašyti straipsnius apie tokius dalykus, byloje nėra. Šių G. G. teiginių nepaneigia ir prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad G. G. nepateikė jokių savo rašytų straipsnių apie minėtus dalykus. Viso bylos proceso metu nebuvo surinkta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog G. G. platino ar ruošėsi platinti Ž. R. sukurtas proklamacijas, o vien tik G. G. dalyvavimas mitinguose ar susibūrimuose neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170 straipsnio 1 dalį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, kad G. G. penkias proklamacijas, kuriose niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, savo namuose laikė turėdamas tikslą šias proklamacijas platinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisėtai ir pagrįstai G. G. pagal BK 170 straipsnio 1 dalį išteisino.

19. Šioje baudžiamojoje byloje Ž. R. taipogi buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 121 straipsnyje bei 122 straipsnyje, t. y. Ž. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis kūrė organizacijas, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorinį vientisumą ir dalyvavo tokių organizacijų veikloje (BK 121 straipsnis) bei viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (BK 122 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. R. padarė minėtas nusikalstamas veikas. Prokurorė, apeliaciniame skunde nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad, vertinant Ž. R. kurtų pranešimų turinį, galima daryti išvadą, jog siekiama pakeisti valdžią ne demokratiniu būdu, t. y. dalyvaujant rinkimuose, o revoliuciniu keliu. Kvietimas burtis į organizacijos – tautinių socialistų nacionaldarbininkų - gretas, suponuoja išvadą, kad būtent tokia organizacija, skatinanti susiskaldymą, nepasitenkinimą bei priešpriešą visuomenėje, buvo sukurta bei vykdė antikonstitucinę veiklą Lietuvos Respublikoje. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad iš 2015 m. liepos 10 d. ir 2015 m. liepos 28 d. apžiūros protokolų matyti, jog atlikus pas Ž. R. rastos literatūros, rankraščių, sąsiuvinių analizę, akivaizdu, jog Ž. R. kūrė organizaciją, kurios tikslas neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę, Ž. R., sukūręs proklamacijų tekstą, viešai ragino pažeisti teritorijos vientisumą, šiam tikslui kurti ginkluotas grupes, be to, jis pats dalyvavo tokių organizacijų veikloje, buvo jų lyderis. Anot prokurorės, ir tekste naudojama simbolika – į viršų iškeltas suspaustas kumštis, glaudžiai siejasi su komunistine simbolika, simbolizuoja kvietimą burtis bei kovoti.

21. Pagal BK 121 straipsnį atsako tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje. BK 122 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus BK XVI skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę. Tiek BK 121 straipsnyje, tiek BK 122 straipsnyje numatytais nusikaltimais kėsinamasi į Lietuvos Respublikos suverenitetą – valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Antikonstitucinė organizacija BK 121 straipsnio prasme yra trijų ar daugiau asmenų susivienijimas, kurio narius sieja pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir kurio tikslas – pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, t. y. daryti įvairius nusikaltimus siekiant neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą. Tokios organizacijos kūrimas – organizatoriaus ar organizatorių veiksmai, kuriais norima ir siekiama suburti, sutelkti antikonstitucinę organizaciją, kurios tikslas būtų sudaryti sąlygas kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą. Kūrimas gali pasireikšti susitarimu burti tokią organizaciją, narių jai verbavimu, kurstymu, lenkimu, vertimu dalyvauti joje, organizacijos ar grupės veiklos planų sudarymu, darytinų nusikaltimų rengimu, organizacijos veiklos materialinės bazės, finansavimo parūpinimu ir pan.

22. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. R. sukūrė proklamacijų ,,TAUTIETI“, ,,LAISVĘ LIETUVAI!UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI!“, ,,LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI, ATMINK, KAD....“, ,,ŠALIN EURĄ!“ tekstus, pagamino minėtų proklamacijų gana didelį kiekį, proklamacijas laikė tiek savo namuose, tiek kitose nenustatytose vietose, gabeno automobiliu bei minėtas proklamacijas viešai platino įvairiose vietose įvairiais būdais, taipogi rengė ir dalyvavo mitinguose, susibūrimuose, kuriuose buvo raginama taikiu ir teisėtu keliu pakeisti esamą santvarką Lietuvoje, buvo pasisakoma prieš Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą bei NATO, prieš euro įvedimą. Šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis Ž. R.. Apie tai, kad kartu su Ž. R. dalyvaudavo mitinguose bei piketuose, kuriuose taikiu, nesmurtiniu būdu buvo raginama pakeisti egzistuojančią santvarką Lietuvoje, kritikuojama Europos Sąjunga ir NATO, parodė ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti K. V., P. M., E. S.. Liudytojas K. V. parodė, kad lapelių tekstuose yra vartojama sąvoka ,,nesmurtinis pasipriešinimas“, kuri niekaip nėra susijusi su ginkluotu pasipriešinimu, tokių grupių kūrimu. Liudytojas P. M. teigė nepastebėjęs raginimų ginklu nuversti egzistuojančią santvarką. Anot liudytojo P. M., Ž. R. aiškiai konstatavo, jog kovoti su blogiu reikia tik teisinėmis priemonėmis ir ne kitaip, nepažeidžiant įstatymų. Agitacinio pobūdžio lapelius: ,,TAUTIETI“, ,,LAISVĘ LIETUVAI!UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI!“, ,,LAISVĘ LIETUVAI! UŽ TAUTINĘ IR SOCIALISTINĘ REVOLIUCIJĄ! TAUTIETI, ATMINK, KAD....“, ,,ŠALIN EURĄ!“, ,,AMERIKA IR EUROPA ŽUDO LIETUVĄ“ tyrusi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistė J. K. specialisto išvadoje Nr. 11-1002 (16) konstatavo, jog minėtuose agitacinio pobūdžio lapeliuose esantys pasisakymai nėra suformuluoti kaip raginimas, skatinimas smurtiniams veiksmams. Kalbama apie politinę kovą, nesmurtinį pasipriešinimą (t. 9, b. l. 134 – 135). Susipažinus su byloje esančiuose ir prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamuose 2015 m. liepos 28 d. ir 2018 m. liepos 10 d. apžiūros protokoluose užfiksuotais faktiniais duomenimis, matyti, jog, apžiūrėjus iš Ž. R. paimtus rankraščius, sąsiuvinius, galima rasti Ž. R. ranka rašytų įvairių neigiamų samprotavimų apie Europos Sąjungą, NATO, JAV, okupaciją, paminėta ir tautinė revoliucija, kolaborantai (t. 8, b. l. 73 – 150). Tačiau vien savo minčių, pažiūrų, įsitikinimų raštu išdėstymas asmeniniuose rankraščiuose, niekur jų neplatinant ir neskelbiant, negali būti pripažintas antikonstitucinių grupių kūrimu BK 121 straipsnio prasme arba viešu raginimu smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (BK 122 straipsnis). Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, t. y. pavojingą ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždraustą, veiką. Nusikalstama gali būti pripažįstama tik konkreti veika, kuri visada yra žmogaus elgesio pasireiškimas išoriniame pasaulyje. Žmogus negali būti baudžiamas už savo mintis, įsitikinimus, pažiūras, norus. Žmogus gali būti baudžiamas tik tada, kai jo mintys, įsitikinimai, pažiūros yra realizuojamos konkrečia baudžiamajame įstatyme numatyta pavojinga veika. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. R. savo nepasitenkinimą dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, į NATO, taip pat Lietuvos nacionalinės valiutos pakeitimo euru, neigiamą požiūrį į esamą Lietuvos valdžią reiškė gana aktyviais veiksmais, t. y. rengdamas mitingus, juose dalyvaudamas, kurdamas proklamacijas, kuriose niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, disponuodamas šiomis proklamacijomis, jas platindamas, tačiau byloje nėra neginčytinų duomenų, jog Ž. R. nepasitenkinimas esama santvarka būtų peraugęs į antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą bei dalyvavimą jų veikloje arba į viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Byloje nėra duomenų apie kokios nors Ž. R. suburtos organizacijos, kurios narius sieja pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir kurios tikslas - neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, egzistavimą. Taipogi byloje nėra neginčytinų faktinių duomenų, patvirtinančių, jog Ž. R. viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Šių išvadų nepaneigia prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog proklamacijų tekste naudojama simbolika – į viršų iškeltas suspaustas kumštis, glaudžiai siejasi su komunistine simbolika, simbolizuoja kvietimą burtis bei kovoti. Kaip minėta, Ž. R. sukurtų ir pagamintų proklamacijų tekstus tyrusi specialistė konstatavo, jog minėtuose agitacinio pobūdžio lapeliuose esantys pasisakymai nėra suformuluoti kaip raginimas, skatinimas smurtiniams veiksmams, juose kalbama apie politinę kovą, nesmurtinį pasipriešinimą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas L. L. nurodė, jog piešiniuose pavaizduoti liepsnojantys deglai, kumščiai yra nacių ir bolševikų perimti šūkiai, jie rodo, kad yra tam tikrų idėjų tęstinumas, norėjimas parodyti tam tikrą stiprybę, tačiau vietomis tie apibūdinimai yra netgi juokingi dabartiniame pasaulyje. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių daryti neginčytiną išvadą dėl Ž. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 121 straipsnyje ir 122 straipsnyje, bei pagrįstai Ž. R. dėl minėtų kaltinimų išteisino.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam Ž. R., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinčių aplinkybių, į Ž. R. asmenybę (teistumas išnykęs), į tai, kad išplatintas gana didelis kiekis proklamacijų, neapykanta buvo kurstoma ir internete bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam parinko laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, Ž. R. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir apeliaciniuose skunduose.

24. Nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde prašo atitinkamu teisės aktu įvertinti policijos pareigūnų D. S. ir R. Š. veiksmus vykdant užsakomuosius Policijos veiklos įstatymo pažeidimus, tyčinius Lietuvos piliečių, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus. Nuteistasis nurodo, jog minėti policijos pareigūnai, be jokios priežasties sustabdę jo vairuojamą automobilį, apribojo jo pilietines teises dalyvauti taikiame mitinge, neleidžiant skleisti informacijos (idėjų).

25. Liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai D. S. ir R. Š. nurodė, jog, dirbant autostradoje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, radijo ryšiu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jiems buvo pranešta, jog nuo Klaipėdos pusės atvažiuoja automobilis ,,VW Passat“, kurį reikia sustabdyti ir patikrinti, kadangi automobilyje asmuo veža kažkokius neleistinus daiktus. Minėtas automobilis, vairuojamas Ž. R., buvo sustabdytas, apžiūrėtas, jame buvo rasti kažkokie agitaciniai lapeliai, automobilis ir jį vairavęs asmuo buvo pristatyti į policijos komisariatą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę inter alia įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai D. S. ir R. Š., sustabdydami Ž. R. vairuojamą automobilį bei radę jame neleistinų daiktų (kaip nustatyta byloje surinktais ir aptartais įrodymais - proklamacijų, kuriose niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų), pristatydami Ž. R. ir jo vairuojamą automobilį į policijos komisariatą, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ar padarė kokius nors kitus pažeidimus. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo Ž. R. prašymo dėl teisinio minėtų policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo.

26. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo Ž. R. apeliacinius skundus atmesti.