- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- II-282-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06720-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant E. R. – K., institucijos, priėmusios nutarimą atstovui, nedalyvaujant, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. R. - K. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. R. - K. prašė panaikinti 2014 m. liepos 30 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 20N-16062342-14.
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2014 m. birželio 7 d., 11 val. 26 min., kelio Klaipėda - Kretinga, 8,00 kilometre, automobilio nevairavo, nes buvo savo gyvenamojoje vietoje. Automobilį Citroen Xsara Picasso tą dieną galimai galėjo vairuoti jos sesuo B. R., kuri nors automobilis registruotas jos vardu, naudojasi automobiliu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su skundu sutinka, bet prašo atmesti.
E. R. - K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad to pažeidimo negalėjau padaryti, nesinaudoja tuo automobiliu ir gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis jos. Jau kurį laiką sesuo naudojasi šiuo automobiliu. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją nesilanko.
Liudytoja B. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o sesuo (duomenys neskelbtini). Ji važiavo birželio 7 d., nusižengė, nes viršijo greitį. Vairavo automobilį Citroen Picaasso 633, vyšninės spalvos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis „Administracinės nuobaudos tikslai“ numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais nepaneigti E. R. – K. teiginiai, jog ne ji padarė pažeidimą.
Liudytojas B. R. paaiškino, kodėl pažeidimo negalėjo padaryti E. R. – K., bei paaiškino, kad pažeidimą galėjo padaryti ji, nes ji galimai tą dieną vairavo automobilį, kuriuo galimai galėjo būti padarytas pažeidimas.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Kadangi E. R. – K. negalėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. R. – K. atžvilgiu turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 284 str., 286 str., 292 str. 2 d., 293 str., 302 str. teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2014 m. liepos 30 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 20N-16062342-14.
Administracinę teiseną prieš E. R. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.