Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2015-05-22 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo įpareigoti atsakovą VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ išduoti pareiškėjai specialų leidimą statyti automobilį Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini) prie apmokestintoje gatvėje esančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kelių eismo taisyklių kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje.

Pareiškėja skunde (b.l. 5-6) nurodė, taip pat pareiškėjos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Pareiškėja nuolat gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai F. K. . Bute taip pat gyvena pareiškėjos mama F. K. ir pareiškėjos sesuo I. K. . Pareiškėja ir jos sesuo turi teisę vairuoti autotransporto priemones ir kiekviena turi nuosavus automobilius. Pareiškėja, jos mama ir sesuo lygiomis dalimis yra bendrasavininkės garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau garaže automobilį laiko tik garažo bendrasavininkė I. K. , o pareiškėja automobilio neturi kur laikyti. Gyvenamojo namo kieme automobilio laikyti negalima, kadangi nėra vietos ir automobilis trukdytų išvažiuoti automobiliams iš kieme esančių 5 garažų. Pareiškėja dirba namuose, tačiau darbo reikalais dažnai turi trumpam išvažiuoti pas klientus ar į įvairias įstaigas, todėl automobilis jai nuolat reikalingas. Pareiškėja negali niekur kitur parkuoti nuosavo automobilio kaip tik (duomenys neskelbtini)gatvėje, kurioje netoli jos namo yra galiojanti zona, pažymėta kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“, ir už automobilio parkavimą darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val. tektų mokėti už 1 val. 0,60 Eur, už 30 min. – 0,30 Eur sumą.

Pareiškėja 2014-09-05 prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti jai specialų leidimą statyti automobilį KET kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje. Atsakovas 2014-10-09 raštu Nr. 14-418 jai atsakė, kad nurodytu adresu esančio namo gyventojai transporto priemones gali statyti garažuose ir prie namo esančiame kieme. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja pati nurodė, jog turi garažą, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti specialų leidimą automobiliui statyti. Pareiškėjos atstovas 2014-12-09 su pareiškimu vėl kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti pareiškėjai leidimą. Apie pusantro mėnesio atsakovas nieko neatsakė, todėl 2015-01-29 pareiškėjos atstovas apsilankė atsakovo administracijoje išsiaiškinti, kodėl nesprendžiamas pareiškėjos prašymas ir pasiūlė papildyti prašymą papildomais įrodymais, kurie leistų atsakovui išsamiau ir objektyviau spręsti pareiškėjos prašymą. Gavęs papildomą medžiagą pareiškėjos atstovas 2015-03-19 parengė prašymą atsakovui dėl 2014-12-09 pareiškimo papildymo, kuris atsakovui buvo įteiktas 2015-03-23. Papildomame paaiškinime pareiškėjos atstovas nurodė, kad aplinkybę, jog nėra galimybės statyti pareiškėjos automobilį kieme patvirtina statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, išdėstymo planas, nuotraukos iš „Google“ žemėlapių interneto svetainės. Tai patvirtina, kad vidiniame kieme nėra vietos parkuoti automobilį bei pakartotinai prašė išduoti pareiškėjai leidimą. Tačiau atsakovas jokio sprendimo iki šio dėl papildyto prašymo nepriėmė.

Pareiškėja ir jos atstovas taip pat pabrėžė, kad atsakovas yra Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą – teikti vietinės rinkliavos rinkimo už automobilių stovėjimą apmokestinamosiose Kauno miesto vietose bei jos mokėjimo kontrolės ir kitas funkcijas, kurios numatytos Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 32 p.. Remiantis VAĮ 22-31 str. nuostatų visuma, administracinė procedūra ir administracinio sprendimo priėmimas turėjo baigtis per 23 darbo dienas nuo pareiškėjos atstovo pareiškimo pateikimo atsakovui 2015-03-23. Faktiškai atsakovas turėjo priimti sprendimą iki 2015-04-23, tačiau jo iki šiol nepriėmė. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkina išduoti specialų leidimą statyti automobilį prie apmokestintos gatvės – KET kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje pareiškėjai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 patvirtintų (su vėlesniais pakeitimais) Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 39 p. nustato, kad specialūs leidimai gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą namuose prie apmokestintų gatvių ir aikštelių, - t.y. kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, išduodami pateikus prašymą, pažymą, įrodančią gyvenamąją vietą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Visus šiuos dokumentus pareiškėja pateikė su savo 2014-09-05 prašymu dėl leidimo statyti automobilį išdavimo. Taip pat šie dokumentai buvo pateikti ir su pareiškėjos atstovo 2014-02-08 pareiškimu atsakovui. Nuostatų 39 p. nustato, kad leidimas išduodamas tik vienam asmeniui iš visų bute deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų. To ir prašė pareiškėja ir jos atstovas. Pareiškėjai vėlesniais prašymais patikslinus faktines aplinkybes dokumentais bei nuotraukomis, atsakovas nesivadovavo Nuostatų 39 p. nuostatomis, jų nesilaikė ir pažeisdamas taip pat ir VAĮ 34 str. 1 d. nuostatas dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo, neužbaigė administracinės procedūros sprendimo priėmimu, neišnagrinėjęs pareiškėjos (jos atstovo) 2014-12-09, 2015-03-19 atitinkamai pateiktų atsakovui 2014-12-09 ir 2015-03-23 pareiškimų su papildomais duomenimis dėl specialaus leidimo išdavimo.

Atsakovas atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 29-32) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo 2014-10-09 raštas Nr. 14-418 „Dėl prašymo", kuriuo priimtas sprendimas dėl leidimo neišdavimo pareiškėjai, buvo išsiųstas paštu bei įteiktas, kadangi apie šį sprendimą minima pareiškėjos atstovo 2014-12-09 pareiškime. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą nuo Įstaigos 2014-10-09 rašto Nr. 14-418 „Dėl prašymo“ įteikimo pareiškėjai dienos terminą skundui dėl atsisakymo išduoti specialų leidimą automobiliui statyti paduoti. Kiti pareiškėjos atstovo atsakovui teikti pareiškimai pagal pačios pareiškėjos poziciją buvo papildantys ir negali būti suprantami kaip iniciavę naują procedūrą, kadangi klausimas iš esmės jau buvo išspręstas Įstaigos 2014-10-09 raštu Nr. 14-418 „Dėl prašymo". Pagal Nuostatų 39 p. reglamentavimą asmenims specialusis leidimas neišduodamas, jei asmuo gali pastatyti transporto priemonę neapmokestintoje transporto priemonės statymo vietoje prie namo, kuriame jis gyvena, namo kieme ar garaže, o specialus leidimas išduodamas tik vienam asmeniui (iš visų bute deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų) statyti vieną transporto priemonę ir galioja toje mokamoje stovėjimo vietoje, kurios adresas nurodytas leidime. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad jei butas turi garažą ar vietą kieme, specialusis leidimas neišduodamas. Todėl atsakovo sprendimas neišduoti specialiojo leidimo, įteisintas 2014-10-09 raštu Nr. 14-418 „Dėl prašymo“, yra pagristas ir teisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo - Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l. 37-39) tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 (kartu su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatus, kuriuose įtvirtintas reglamentavimas aiškiai nustato, kad specialusis leidimas išduodamas tik vienam asmeniui (iš visų bute deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų statyti vieną transporto priemonę), tačiau tik tuo atveju, jei tame bute gyvenantys asmenys neturi galimybės pastatyti transporto priemonės kieme ar garaže. Šiuo atveju pareiškėja aiškiai nurodo, kad butui priklauso garažas, tačiau jame automobilį stato jos sesuo. Taigi, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 39 p., nėra pagrindo išduoti specialaus leidimo pareiškėjai. Atsakovo atsisakymas išduoti specialųjį leidimą yra motyvuotas, priimtas tinkamai aiškinant galiojančius Rinkliavos nuostatus. Nurodė, kad atsakovas savo funkcijas atlieka ne kaip viešojo administravimo subjektas, kaip nurodo pareiškėjas, o kaip paslaugų teikėjas, veikiantis pagal sutartį, todėl skundas turėtų būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune (b.l. 7). Pareiškėja 2014-09-05 prašymu kreipėsi į atsakovą VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ ir prašė išduoti jai specialų leidimą statyti automobilį KET kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje (b.l. 17). Atsakovas 2014-10-09 raštu Nr. 14-418 nurodė pareiškėjai, kad nėra teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai specialų leidimą automobiliui statyti, kadangi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai transporto priemones gali statyti garažuose ir prie namo esančiame kieme (b.l. 18). Pareiškėjos atstovas 2014-12-09 pateikė atsakovui pareiškimą (b.l. 19) bei 2015-03-19 pareiškimo papildymą (b.l. 22), taip pat papildomus įrodymus bei pakartotinai prašydamas išduoti pareiškėjai specialų leidimą statyti automobilį prie apmokestintos gatvės – KET kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p., 32 p. nuostatos apibrėžia, kad vietinių rinkliavų nustatymas, savivaldybių gatvių priežiūra ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Kauno miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama minėtas savarankiškąsias savivaldybės funkcijas, 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 patvirtino Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų 3 p. nustatė, jog nustatytų mokamų automobilių stovėjimo vietų įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, rinkliavos surinkimą ir jos mokėjimo kontrolę organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paskirtas juridinis asmuo. Kauno miesto savivaldybės taryba 2014-12-22 sprendimu Nr. T-704 pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti su atsakovu sutartį dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo (b.l. 48). 2015-01-05 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. SR-0002 tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelės (b.l. 50-56). Sutarties objektas - vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimas pagal sutarties priede nurodytus įkainius. Savivaldos institucijų (šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybės tarybos) veikla nustatant vietines rinkliavas už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti yra viešojo administravimo veikla. Savivaldybės sprendimu pavedus sudaryti su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sutartį dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo ir 2015-01-05 sudarius paslaugų teikimo sutartį, atsiranda pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas vykdo Nuostatus (organizuoja nustatytų mokamų automobilių stovėjimo vietų įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, rinkliavų, kurios patenka į savivaldybės biudžetą, surinkimą, kontroliuoja rinkliavų mokėjimą)(Nuostatų 3 p.). Taigi, atsakovo veiksmai vykdant Nuostatus laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje (ABTĮ 57 str.). Ginčai dėl vietinių rinkliavų rinkimo paprastai yra administracinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, kad atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą dėl juo nustatytos vietinės rinkliavos rinkimo vykdo viešoji įstaiga, kuri yra saistoma atitinkamo savivaldybės tarybos administracinio akto, kuriuo patvirtinami vietinių rinkliavų dydžiai ir rinkimo tvarka.

Remiantis VAĮ 2 str. 14 p. nuostatomis, prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 14 str. 1 d. reglamentavimą asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 str. 1 d. 1 - 5 p. nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal VAĮ nustatytas administracinės procedūros taisykles, bet pagal 2007-08-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės)(akto redakcija galiojusi nuo 2012-07-25 iki 2015-09-01).

Pagal Taisyklių 5 p. prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatyta tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Atsakymas – tai, atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 41 p. numatyta, kad kai atsisakoma suteikti administracinę paslaugą, pateikti institucijos turimą informaciją, priimti administracinį sprendimą, institucija privalo nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Taisyklių 30 p. numatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki Taisyklių 30 p. nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

Administracinės bylos faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas nepriėmė jokių sprendimų dėl pareiškėjos atstovo 2014-12-08 ir 2015-03-19 pareiškimų. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos atstovo atsakovui teikti 2014-12-08 ir 2015-03-19 pareiškimai buvo papildantys ir negali būti suprantami kaip inicijavę naują procedūrą, kadangi klausimas jau iš esmės buvo išspręstas atsakovo 2014-10-09 raštu Nr. 14-418 „Dėl prašymo“.

Pagal ABTĮ 33 str. 1 d. nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjos atstovo 2014-12-08 pareiškimą atsakovas gavo 2014-12-09 (b.l. 19), taigi, pagal Taisyklių 30 p. šis pareiškimas turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas vėliausiai 2015-01-12. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2015-05-25 - t.y. praleidusi įstatymo nustatytą dviejų mėnesių terminą bei neprašo jo atnaujinti, todėl sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus vertintina tik tai, ar atsakovas atitinkamus veiksmus atlikti privalėjo dėl pareiškėjos atstovo 2015-03-19 pareiškimo, kurį gavo 2015-03-23 (b.l. 22). Teismas konstatuoja, kad pareiškėja skundą teismui dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), 2015-03-23 gavus pareiškėjos 2015-03-19 pareiškimą, padavė nepraleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto 2 mėnesių termino.

Taisyklių 12 p. nustato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjos atstovo 2015-03-19 pareiškimas yra įvardintas kaip „pareiškimas dėl R. K. atstovo advokato E.Milašiaus 2014-12-08 pareiškimo papildymo“, tačiau iš jo turinio matyti, jog jame formuluojamas pakartotinis prašymas išduoti pareiškėjai, deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaunas, specialų leidimą statyti automobilį Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini) prie apmokestintos gatvės – KET kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, nurodomi argumentai bei prie pareiškimo pateikiami papildomi įrodymai (b.l. 22), todėl pareiškėjos atstovo 2015-03-19 pareiškimas pagal savo turinį vertintinas kaip savarankiškas kreipimasis į atsakovą prašant administracinės paslaugos - t.y. išduoti leidimą (ABTĮ 57 str.). Minėtu pareiškimu nors ir buvo pakartotinai kreipiamasi tuo pačiu klausimu (dėl specialaus leidimo statyti automobilį prie apmokestintos gatvės – KET kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo pareiškėjai), tačiau jame yra nurodomi papildomi argumentai bei pateikiami papildomi įrodymai. Todėl atsakovas, veikdamas viešojo administravimo srityje kaip viešojo administravimo įgalinimus turintis subjektas ir vadovaudamasis Taisyklių 12 p., privalėjo iš naujo įvertinti pateiktus įrodymus ir papildomus argumentus tuo aspektu, ar jie leidžia abejoti ankstesnio atsakymo (atsakovo 2014-10-09 rašto Nr. 14-418 „Dėl prašymo“) pagrįstumu ir konstatavus, jog pateikti argumentai ir įrodymai, leidžia abejoti paminėto atsakymo pagrįstumu, – nagrinėti pareiškėjos atstovo 2015-03-19 pareiškimą, o priešingu atveju – per 5 darbo dienas pranešti pareiškėjai, kodėl jos pakartotinis prašymas nenagrinėjamas ir nurodyti šio sprendimo apskundimo tvarką. Todėl konstatuotina, jog atsakovas neatlikdamas aukščiau paminėtų veiksmų ir nepriimdamas jokių sprendimų dėl pareiškėjos atstovo 2015-03-19 pareiškimo, pažeidė imperatyvias Taisyklių 12 p. nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ įpareigotinas įstatymo nustatytu terminu priimti motyvuotą, teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjos 2015-03-19 prašymo. Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti leidimą šio ginčo kontekste netenkinamas. Atsakovui priėmus sprendimą (individualų administracinį aktą) dėl pareiškėjos prašymo, pareiškėjai neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą ir ginti savo teises (ABTĮ 10 str.). Teismas taip pat konstatuoja, kad toks teismo sprendimas neišeina už pareiškimo reikalavimų ribų bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuo 2004 metų formuojamą teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2004-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-333/2004). Likusioje dalyje pareiškėjos skundas šioje ginčo stadijoje atmestinas kaip nepagrįstas.

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ per teisės aktų nustatytą terminą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos R. K. 2015-03-19 prašymo.

Kitoje dalyje pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.