- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1151-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01526-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- O. N.
- Ieškovas
- UAB „GASTA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo O. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „GASTA“ ieškinį atsakovui O. N. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
UAB „GASTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 30.290,48 Lt žalos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš O. N. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms banke, kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 30.290,48 Lt sumoje. Nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ieškinio suma yra didelė, dėl to yra pagrindo manyti, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovui O. N. priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 30.290,48 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis. Nesant pakankamai nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, 30.290,48 Lt sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant piniginių lėšų, esančių areštuotoje sąskaitoje, išmokėjimą atsiskaitymams su ieškove, taip pat privalomiesiems mokesčiams į valstybės biudžetą, ieškovo reikalavimui užtikrinti.
Teismas, atsižvelgęs į ieškinio sumą, kurią pripažino didele, bei į tai, jog atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, nusprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas O. N. atskiruoju skundu (b.l. 6-8) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį ir ieškovo UAB „GASTA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y., ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė.Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas vengs vykdyti sprendimą, neparemta jokiais leistinais įrodymais, o paremtos vien deklaratyviais teiginiais. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „GASTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 30.290,48 Lt žalos bei palūkanų priteisimo iš atsakovo. Žala kildinama iš atsakovo veiksmų, kuriais jis, būdamas materialiai atsakingu ir netinkamai vykdydamas darbo funkcijas, prarado ieškovo jam patikėtą turtą 30.290,48 Lt sumoje. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą ginčo sumoje.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog esant pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl žalos (pinigų sumos) priteisimo, nebuvo pagrindo išvadai susiformuoti, jog atsakovo veiksmai areštuoto daikto atžvilgiu galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog teismas turi diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar yra pagrindas byloje užtikrinti reikalavimus ir kokia forma ar būdu tai turėtų būti padaryta. Sutiktina su apelianto argumentais, jog aplinkybė, jog atsakovas vengs vykdyti sprendimą, byloje neparemta jokiais įrodymais. Tačiau iš skundžiamos teismo nutarties bei bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju teismas atsižvelgė į didelę fiziniam asmeniui (apeliantui) ieškinio sumą. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią ginčas dėl didelės pinigų sumos leidžia jau preziumuoti galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, didelė reikalavimo suma pati savaime objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-11 nutartis c.b. Nr. 2-906/2008; 2009-06-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis c.b. Nr. 2-905/2009; ir kt.). Ekonomiškumo principas lemia tai, kad teismas gali taikyti tokias priemones, kurios atitinka pareikštus materialius reikalavimus, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Todėl konstatuotina, jog byloje pritaikytos prevencinio pobūdžio priemonės (konkretaus atsakovui priklausančio turto areštas) iš esmės atitinka ieškinio dalyką.
Atsakovo (apelianto) tvirtinimu, ieškinio suma jam nėra didelė, nes jis turi 44.150 Lt vertės nekilnojamojo turto. Iš byloje pateikto antstolės B. P. sudaryto atsakovo turto aprašo (b.l.10) spręstina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44.150 Lt. Kitų duomenų atsakovas apie savo finansinę padėtį, gaunamas pajamas nepateikė. Teismo vertinimu, pateikti duomenys nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 12 str., 178 str., 338 str.). Atsakovui ginčo sklypą perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba net taptų negalimas. Taigi prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą apeliantas nepaneigė.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas uždraudė atsakovui disponuoti areštuotu turtu, t.y. areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau teismas neapribojo kitų atsakovo nuosavybės teisės sudėtinių dalių - valdymo ir naudojimo, kas reiškia, jog atsakovas ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis areštuotu turtu – žemės sklypu. Todėl pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga, kiek galima mažiau pažeidžianti atsakovo interesus.
Kita vertus, apeliantas tam, kad išvengtų arba maksimaliai sumažintų pasekmes, kurias sąlygoja taikytos apsaugos priemonės, turi ir kitų procesinių galimybių, t.y. prašyti pakeisti konkrečiam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt. (CPK 148 str.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.